Brito aistra rinkti aviacijos avarijų liekanas atvedė jį į S.Dariaus ir S.Girėno tėvynę

Peteris Dobsonas gyvena Šiaurės Vakarų Anglijoje, kur viename kvadratiniame kilometre daugiau avių nei gyventojų. Jis sako, kad Cumbria – be galo gražus regionas su jūra, daugybe ežerų ir kalnų.

Kalnams 59 metų britas dėkingas už keistoką savo pomėgį – rinkti sudužusių lėktuvų dalis. Jas Peteris atiduoda muziejui. „Pinigų niekas man nemoka. Tai mano hobis“, - paaiškino P.Dobsonas „Šokoladui“.

Lėktuvų nuolaužų rinkėjas pokalbio metu dar gyveno įspūdžiais iš Kaune, Aleksote, veikiančio Aviacijos muziejaus. „Jūsų Darius ir Girėnas buvo kieti pilotai. Ir, svarbiausia, tikri patriotai!“ - žavėjosi P.Dobsonas.

Keisti gelžgaliai

Prieš 35 metus Peteris mėgdavo bastytis po Cumbrios apylinkes ir grožėtis vaizdais. Neturėdamas jokių tikslų jis brisdavo slėnių žole, kopdavo į kalnus, stebėdavo apylinkes, rūkus, saulėlydžius, avių kaimenes.

Dirstelėjęs sau po kojomis, jis dažnai išvysdavo metalo nuolaužų. „Niekaip nesuprasdavau, kokia jų kilmė, iš kur jos, kas tuos metalo gabalus išbarstė“, - pasakojo P.Dobsonas.

Tokių nuolaužų buvo matęs kiekvienas Šiaurinės Anglijos apylinkių gyventojas, bet P.Dobsonas, ko gero, buvo smalsesnis už kitus. Jis atkakliai bandė įminti šią mįslę.

Kartą Peteris, užkopęs į kalno viršūnę, rado nuolaužą, pasufleravusią atsakymą. Tai buvo aplūžęs, tačiau nesunkiai atpažįstamas lėktuvo propeleris.

P.Dobsonas nusiuntė laišką Britanijos gynybos reikalų ministerijai. Atsakymas, kurio jis sulaukė, patvirtino: taip, tai Karališkųjų oro pajėgų karinio lėktuvo propeleris. Lėktuvas sudužo per bandymus. Beveik tuo pat metu toje pat vietovėje, visai netoliese, įvyko dar viena katastrofa.

„Nesunkiai radau ir kitos karinio lėktuvo avarijos liekanas“, - pasakojo P.Dobsonas.

Šalikelėse nebesimėto

Dviejų sudužusių lėktuvų nuolaužos buvo pirmieji eksponatai, kuriuos Millomo muziejui pristatė P.Dobsonas. Nuo to laiko jis daugiau nei tris dešimtmečius renka dideles ir mažas detales, dažnai neatpažįstamai sumaitotas, likusias po dramatiškos lėktuvo avarijos.

P.Dobsoną domina ne keleiviniai, bet kariniai lėktuvai. Tai – jo specializacija ir tyrinėjimų objektas. Ypač jį jaudina 1939-1950 metais vykusios karinių lėktuvų katastrofos. „Tai reti eksponatai, - paaiškino britas. – Dabar tokių lėktuvų niekas negamina.“

Paklaustas, ar per 35 metus jis nespėjo išrankioti visų britų lėktuvų nuolaužų, Peteris nusijuokė: „O ne, vis dar pavyksta šį tą įdomaus atkapstyti.“

Lėktuvų avarijų liekanų šiandien nebepamatysi gulinčių šalikelėje ar įstrigusių kalno šlaite. „Jų reikia ieškoti su metalo detektoriais bei kitokia sudėtinga technika, paskui – iškasti iš žemės. Kartais kasti tenka giliai“, - paaiškino P.Dobsonas.

Unikalus lėktuvo kapas

Lėktuvų nuolaužų rinkėjas, kaip ir jo kolegos, kurie Anglijoje susibūrę į kelias organizacijas, nesidomi lėktuvų katastrofomis, įvykusiomis atokesniuose pasaulio kampeliuose. P.Dobsonas dairosi po tas avarijų vietas, kurios yra Jungtinės Karalystės teritorijoje.

Šia prasme P.Dobsonui pasisekė. Jo gimtasis Cumbrios regionas daug metų buvo tikra lėktuvų nuolaužų kasykla. Prieš karą ir karo metais čia vykdavo karinių britų lėktuvų bandymai, pilotų mokomosios pratybos. Aukščiausi Anglijos kalnai, žemi debesys ir rūkas neretai lakūnams paspęsdavo mirtinus spąstus. Ne vienas lėktuvas trenkėsi į uolas ir subyrėjo.

Aukščiausio Cumbrios kalno Scafell viršūnėje P.Dobsonas surado lėktuvo „Avro Anson“ nuolaužų. „Niekam nepavyko aptikti šio lėktuvo liekanų. Aš buvau vienintelis“, - šiandien didžiuojasi P.Dobsonas.

„Šio britų Karališkųjų karinių oro pajėgų lėktuvo pilotas buvo lenkas“, - pasakojo Peteris. Lėktuvo, kurio nuolaužas surado, istoriją jis išstudijuoja visuomet.

Skristi nebijo

Paskutinė katastrofa, kurios lėktuvų nuolaužas rinko P.Dobsonas, buvo dviejų Karališkųjų oro pajėgų naikintuvų avarija. Jiems susidūrus, Šiaurės Anglijoje žuvo keturi žmonės: du pilotai ir du navigatoriai.

Juodąsias dėžes pasiėmė Karališkosios oro pajėgos. Peteris ir dar dešimt entuziastų surinko variklių, sparnų nuolaužas ir pristatė jas muziejui.

P.Dobsonas, dirbantis agentūroje, susijusioje su britų žemės ūkio ministerija, savo hobį vadina duokle žuvusiems lakūnams. Jis mano, kad muziejaus stendas su piloto nuotrauka ir lėktuvo aprašymu yra tarsi paminklas. Prie tokio muziejinio paminklo, pasakojo Peteris, stovi seni lakūnai ir verkia.

Paklaustas, ar per 35 metus ištyrinėjęs kiekvieno sudužusio britų lėktuvo avarijos vietą, rinkęs nuolaužas bei medžiagą apie katastrofos detales, P.Dobsonas nebijo lipti į lėktuvą, jis atsakė linksmai: „Nė kiek.“

„Pomėgis rinkti sudužusių lėktuvų liekanas neatsiejamas su tam tikru avantiūrizmu, ekstremaliais pojūčiais“, - kalbėjo Peteris.

„Jūsų Darius ir Girėnas irgi buvo ekstremalai, - pareiškė britas, sukaupęs daug informacijos apie legendinius Lietuvos lakūnus. – Bet ekstremalai pačia geriausia prasme.“