Didžioji dalis senųjų LDK pilių šiuo metu yra Vakarų Baltarusijoje. Nuo 2012 m. Baltarusija skyrė nemažai lėšų šiems objektams tvarkyti, tad dauguma jų turėtų būti apsaugoti nuo tolesnio nykimo.

Priėmė pilies šeimininkas

Ketvirtadienį vartus lankytojams atvėrė restauruota Medininkų pilis. Penkiose pilies donžono (gynybinio bokšto) aukštuose įrengta ekspozicija, o šeštame – apžvalgos aikštelė. Virš pilies iškelta istorinė Lietuvos vėliava – Vytis raudoname fone.

Šventėje dalyvavo kultūros ministras Arūnas Gelūnas, pilies šeimininkas Trakų istorijos muziejaus vadovas Virginijus Poviliūnas, Valdovų rūmų muziejaus vadovas istorikas Vydas Dolinskas, architektas Kazys Eidukevičius, Vilniaus rotušės ceremonimeistras ir miesto istorikas Saulius Pilinkus.

Iš pradžių svečiai būriavosi naujai atstatytame administracijos pastate. Susirinkusiems kalbėdamas Trakų istorijos muziejaus, kuriam ir perduota valdyti Medininkų pilis, direktorius V.Poviliūnas džiaugėsi, kad pavyko nugalėti skeptikų pesimizmą ir įvykdyti grandiozinį projektą – iš pelenų prikelti vieną seniausių gynybinių Lietuvos pilių.

"Kultūrai, ypač muziejams, smagu, kai atidaromas naujas objektas. Bet kai tai yra pilis, kurias Lietuvoje galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, tai yra didžiulis įvykis. Net ne šių metų, o turbūt nuo nepriklausomybės pradžios", – su šypsena lūpose kalbėjo V.Poviliūnas.

Darbų ėmėsi neseniai

Atgaivinti Medininkų pilį svajota seniai. Anksčiau lėšas tam rinko ir įvairios Amerikos lietuvių organizacijos. Už kadaise suaukotus 70 tūkst. JAV dolerių (apie 180 tūkst. litų) bandyta atlikti rekonstrukciją, tačiau rimtų veiksmų taip ir nebuvo imtasi.

Dar nuo sovietmečio pilies teritorijoje stovintis namukas buvo apiplėštas ir sudegintas, o vietos gyventojai nesibodėjo išgrobstyti skurdžių eksponatų, apdegusių lentų. Pati pilies teritorija buvo naudojama taip pat ne patiems kilniausiems dalykams – dažniausiai čia ganėsi karvės.

Nuo 2004 m. Trakų istorijos muziejui pilis buvo perduota, 2010 m. pradėta rekonstruoti, siekiant ją pritaikyti turizmo reikmėms. Darbams buvo skirta per 8 mln. litų ES lėšų: už juos donžone įrengta nuolatinė ekspozicija, pastatytas administracijos pastatas. Pastarajame įdiegtas modernus geoterminis šildymas. Donžone – elektrinis. Be to, nuo šiol muziejus veiks nuolat – nuo trečiadienio iki sekmadienio. Prie vartų pastatyta bilietų kasa, o pilies teritorijoje įsikūrė nuolatinė įgula.

"Įdarbinsime ir vietos gyventojus. Iš viso 7 vietiniai dirbs Medininkuose. O iš viso etatų – 18. Taip pat tikimės, kad pilyje lankysis ne tik turistai, bet bursis ir vietos bendruomenė, pasiūlys savo renginių. Praeitą savaitę dar iki darymo buvo planų surengti derliaus šventę, bet sukliudė prasti orai", – dienraščiui teigė Trakų istorijos muziejaus direktorius.

Pažadėjo gerą finansavimą

Atidarymo šventėje dalyvavęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas geru žodžiu paminėjo V.Poviliūną ir pasidžiaugė, kad Trakų istorijos muziejus deramai rūpinasi paveldo išsaugojimu. Kalbėtojas vylėsi, kad pilis nebus tik muziejinis eksponatas po atviru dangumi, bet ir gyvas, funkcionalus objektas.

"Lietuvoje tiek daug paveldo. Jis toks gausus, kad mes galėtume kasmet, ar bent jau kas dvejus, būti tokių atgimimų liudininkai. O Medininkų pilis, nors Medininkų vardas susijęs su tragedija, su pasienio gynyba, manau, tikrai atras vietą ne tik paveldo objektų sąraše, bet ir kultūriniame gyvenime. Čia yra puikus vidinis kiemas įvairiems renginiams", – džiaugėsi ministras.

A.Gelūnas taip pat pažadėjo, kad ministerija iš savo lėšų finansuos muziejaus darbą ir jo patiriamas išlaidas, bet vylėsi, kad Medininkai ir patys sugebės gauti pajamų.

"Tikrai neišsižadu prievolės finansuoti etatus, veiklą, šilumą. Be to, manau, kad yra puikios galimybės dar ir patiems užsidirbti. Trakų muziejus yra vienas iš čempionų pagal lėšų surinkimą, manau, kad taip galėtų būti ir čia", – teigė ministras.

Jaučia nostalgiją piliai

Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorė Diana Varnaitė teigė asmeniškai jaučianti sentimentų Medininkų piliai. Paveldosaugininkė pirmą kartą čia apsilankė prieš 25 metus ir įsimylėjo be šeimininko likusius didingos Lietuvos praeities griuvėsius.

"Pirmąkart su Medininkų pilimi susidūriau lygiai prieš 25 metus. Buvau bebaigianti pirmą kursą, ir mes, tuomečiai paveldosaugos talkininkai, būrėmės į įvairius klubus, kurie rūpinosi paveldu. Ir vienas iš tų objektų, į kurį važiavo studentai tvarkyti šlaitų ir pjauti savaime augančių medžių, buvo Medininkai. Tai buvo pirmas toks susitikimas su ūkuose paskendusia paslaptinga tvirtove. Tie kerpėmis apaugę ir apsamanoję akmenys paliko neišdildomą įspūdį. Mums atrodė, kad mes per kelias valandas nuveiksim tokį milžinišką darbą", – prisiminė D.Varnaitė.

Paveldosaugininkė vylėsi, kad Medininkai taps pirma kregždute atkuriant ir kitas LDK pilis, kurių dauguma – kaimynėje Baltarusijoje. Pastaraisiais metais Lietuvoje nepaprastai stiprėja ir plečiasi susidomėjimas LDK paveldu. Tad Medininkų pilis, anot D.Varnaitės, taps pagrindiniu paveldo objektu, kuris ir simbolizuos šią garbingą istoriją.

"Garbė direktoriui ir kolektyvui, iškėlusiam istorinę vėliavą donžone. Tegul ta vėliava dabar plazda nuolat, o ne tik atskiromis progomis. Kadangi Medininkų pilis yra netoli sienos, norėčiau išreikšti tokią viltį, kad anksčiau ar vėliau turėtų nusileisti ir ta geležinė uždanga, skirianti mus nuo toliau esančių LDK žemių, kad mes galėtume netrukdomi lankyti, kad nereikėtų mums vizų. Kad šalis kaimynė būtų draugiška. Norėtume lankyti Krėvos pilį, Alšėnus, Naugarduką ir taip iki pat Nesvyžiaus", – pabrėžė D.Varnaitė.

Sulaukė vertingų dovanų

Vėliau svečiams V.Poviliūnas pristatė donžone esančią ekspoziciją. Pilis ypatinga tuo, kad tai vienintelis ankstyvuosius LDK laikus menantis statinys, kurio antžeminė dalis išliko iki šių dienų. Metraštininkai fiksuoja, kad šioje pilyje ne kartą buvo apsistojęs LDK kunigaikštis Vytautas Didysis.

Žinant ši faktą, stebino patalpų kuklumas ir ne itin patogūs, siauri laiptai. Buvusioje vienoje iš didžiojo kunigaikščio rezidencijų šiandien yra įkurtos keturios ekspozicijų salės.

Pirmame rūsio aukšte – drėgmei atsparių eksponatų rinkinys. Tai – kelios privataus kolekcininko paskolintos patrankos, šaunamieji ginklai, sviediniai, įvairių laikotarpių plytos.

Antrame aukšte demonstruojama XIV–XVIII a. LDK ginkluotė ir dailininko Giedriaus Kazimierėno specialiai pilies muziejui tapytas paveikslas "Rūstybės diena".

Vienoje iš ekspozicijų aukštu aukščiau – sidabrinių indų kolekcija. Taip pat donžone pristatoma ir Lietuvos prezidento velionio Algirdo Brazausko medžioklės trofėjų kolekcija. Pastarąją muziejui padovanojo prezidento dukros.

Bandys tvarkyti išorę

Dienraščio kalbinti prie pilies atstatymo prisidėję architektas Robertas Žilinskas ir statybų bendrovės vadovas, vadovavęs atstatymo darbams, Kazys Eidukevičius papasakojo apie pilies tvarkymą. Vyrai teigė, kad darbai dar nebaigti, o norint juos tęsti vėl reikia pretenduoti į ES paramą.

"Iš tikrųjų tai tik pradžia. Sienos turėtų būti kur kas aukštesnės, nei yra dabar. XIV a. jos siekė 14 metrų. Taip pat, nors gyvenamasis donžonas buvo tik vienas, palei sieną buvo daugiau bokštelių. Kitas etapas turėtų būti medžių genėjimas, nes jie yra savaime užaugę. Kai ta pilis stovėjo, aplink ją tikrai jokių medžių nebuvo, nes pilies gynybai buvo reikalingas geras matomumas. Taip pat atkuriant tikrąjį vaizdą aplinkui reikėtų iškasti griovius, tvarkyti išorę", – teigė R.Žilinskas.

Pasak K.Eidukevičiaus, prieš pradėdami rekonstrukciją statybininkai apsidžiaugė pamatę krūvas nutrupėjusių autentiškų Medininkų sienų akmenų. Tačiau šie akmenys ir dabar guli pilies kieme.

"Pasirodo, tie akmenys netinka, nes per daugybę buvusių gaisrų yra visiškai perdegę. Be to, archeologai juos turi apžiūrėti, sunumeruoti. Tad akmenis vežėme iš netoli esančio Šumsko. O pati pilis ypatinga tuo, kad tai vienintelė tos epochos pilis, kurios antžeminė dalis yra išlikusi", – teigė K.Eidukevičius.

Iš viso programos "Baltarusijos pilys" biudžete – 41,3 mln. litų. Už šiuos pinigus iki 2018 m. turėtų būti atkurtos, užkonservuotos ar kitaip sutvarkytos 36 pilys ir dvarai, taip pat kai kurių jau restauruotų objektų aplinka.

Bemaž pusė visų pinigų skiriama senajai Minsko piliavietei atkurti. Šis sprendimas jau yra sulaukęs specialistų kritikos, nes Minsko piliavietės gaivinimas primena Valdovų rūmų statybas Lietuvoje.

Kiti objektai labiau susiję su Lietuvos paveldu. Tai senoji Gardino, dar vadinama Vytauto Didžiojo, pilis, kuriai skirta per 11 mln. litų.

Architektų ir restauratorių dėmesio turėtų sulaukti Liubčios bei Lydos pilis. Beje, pastaroji yra tokio pat tipo ir panašaus laikotarpio kaip ir Medininkai. Turėtų pajudėti darbai ir Krėvos pilyje, kurioje kadaise buvo kalinamas ir, manoma, nužudytas Vytauto Didžiojo tėvas, Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. Per trejus metus už beveik 800 tūkst. litų ten bus restauruotas šiaurinis kunigaikščio bokštas.

Naugarduko pilies liekanos bus tik konservuojamos. Projekte numatyta sutvarkyti ir 19 piliakalnių ir piliaviečių, kuriose jau nebėra žemės paviršiuje matomų pilių liekanų. Mažiausiai pinigų skirta Slucko piliakalniams sutvarkyti – apie 500 tūkst. litų.

Krėvos pilis

XIII a. antroje pusėje pilis buvo medinė, XIV a. pradžioje, manoma, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas pastatė aptvarinę (Gardinio tipo) su dviem bokštais ir dvejais vartais mūrinę pilį.

1338–1345 m. pilį valdė kunigaikštis Algirdas, vėliau – Jogaila, 1387–1391 m. jo brolis Vygandas. 1392 m. pilis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui.

Pilyje 1382 m. kalintas Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis ir jo sūnus Vytautas. Vytautas iš pilies pabėgo, o Kęstutis rugpjūčio 15 d. buvo nužudytas. 1385 m. joje sudaryta Krėvos sutartis, skelbianti Lietuvos ir Lenkijos uniją.

XIX a. pradžioje pilis apleista, per Pirmąjį pasaulinį karą sugriauta. 1929–1930 m. kraštą valdant Lenkijai, pilies griuvėsiai konservuoti.

Lydos pilis

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino įsakymu pilis pastatyta apie 1330 m. Nuo XIV a. aštuntojo dešimtmečio iki 1381 m. pilį valdė Algirdo, vėliau Jogailos patarėjas Vaidila, 1381–1392 m. – kunigaikštis Kaributas. Nuo 1392 m. ją valdė Lietuvos didžiojo kunigaikščio skiriami seniūnai. Pilį 1384 m. buvo užėmę ir apgriovę kryžiuočiai, 1392 m. ją užėmė Vytautas su sąjungininkais. 1659 m. ją buvo užėmusi Rusijos kariuomenė. Per Šiaurės karą pilį du kartus buvo užėmusi Švedijos kariuomenė, ji ir susprogdino pilies bokštus.

Pilyje buvo stačiatikių cerkvė. 1568–1794 m. pilyje veikė apskrities bajorų teismas, buvo saugomi jo dokumentai. Pilis pradėjo nykti po 1710 m. Apleista 1794-aisiais. 1794–1914 m. pilies aikštė Rusijos imperijos kariuomenės dalinių buvo naudojama kaip šaudykla. Po 1891 m. Lydos gaisro rusų valdžia leido pilies plytas panaudoti miesto pastatams atstatyti.

1982 m. Lydos pilies griuvėsiai konservuoti, iki 2004 m. atstatytos Lydos pilies sienos ir šiaurės rytų pusės bokštas. 2005 m. Lydos pilyje įsikūrė Lydos istorijos ir meno muziejus.

Naugarduko pilis

Pirmoji medinė Naugarduko pilis buvo pastatyta Rusios kunigaikščių XI a. Yra versijų, kad būtent Naugarduko pilyje buvo karūnuotas Mindaugas ir čia buvusi pirmoji Lietuvos sostinė. Mūrinė pilis pastatyta Vytauto Didžiojo valdymo laikais.

1422 m. karalius Jogaila šioje pilyje susituokė su ketvirtąja savo žmona Sofija Alšėniške. 1426 m. čia buvo sušauktas Lietuvos bajorų seimas, vykdavo bajorų suvažiavimai ir linksmybės. Naugarduko pilies liekanos stūkso ant kalvos, iškilusios 317 m virš jūros lygio. Piliakalnis vadinamas Mindaugo kalnu. Šiandien išlikę tik pilies griuvėsiai.