Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija jau priima siūlymus dėl kandidatų gauti nacionalines kultūros ir meno premijas.
Parodoje pristatomi 86 portretai, sukurti XVI–XIX a. vietos ir garsių užsienio meistrų. Dauguma portretų į viešumą bus iškelti pirmą kartą po ilgo laiko – iki šiol jie buvo saugomi muziejų saugyklose, nerodyti ekspozicijose arba parodose, tik dalis jų yra publikuota.
Visas rinkinys susiformavo ir yra saugomas istoriniuose Ukrainos Haličo ir Voluinės regionuose, kurių didelė dalis nuo XIV–XV a. pradžios iki 1569 m. Liublino unijos priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o vėliau – iki pat XVIII a. pabaigos – Lenkijos Karalystei, t. y. buvo integrali Abiejų Tautų Respublikos dalis.
Apie 30 savitos ikonografijos portretų sukurta žinomų arba numanomų dailininkų, susijusių su Ukraina, Lietuva, Lenkija, Italija, Prancūzija, Vokietija ir Austrija. Tai Lietuvos ir Lenkijos valdovams dirbę tapytojai Danielius Schulzas, Jeanas François de Troy, Martino Altomonte, Louis de Silvestre, Marcello Bacciarelli.
Simboliška, kad Vilniaus Chodkevičių rūmuose lankytojus pasitiks net septyni grafų Chodkevičių portretai, daugiau kaip dvidešimt iš jų eksponuojami pirmą kartą. Portretuose galima pamatyti kunigaikščių Radvilų, Sapiegų, Višnioveckių, grafų Chodkevičių, taip pat Sanguškų, Pacų, Pociejų, Ostrogiškių, Tiškevičių, Gosevskių ir kitų su Lietuva susijusių giminių atstovų atvaizdus. Ištisą parodoje pristatomų valdovų ir žymiausių Lietuvos didikų portretų galeriją XVIII a. pabaigoje sukūrė dailininkas Konstantinas Aleksandrovičius.
Didžioji dalis darbų – tapyba, tačiau eksponuojamas ir didelę meninę vertę turintis marmurinis biustas, kuris dėl cokolyje iškalto Radvilų herbo ilgą laiką laikytas Barboros Radvilaitės atvaizdu. Pastarųjų metų tyrinėjimai liudija, kad vis dėlto jame pavaizduota pirmoji Žygimanto Senojo žmona Barbora Zapolija.
Siūlyti kūrėją, kuris turėtų gauti Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, gali tik juridiniai asmenys, kaip pranešė Kultūros ministerija. Tiesa, norintys pasiūlyti kandidatus turėtų paskubėti – teikimai bus priimami tik du mėnesius, iki rugsėjo 1 d.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos teikiamos kasmet už reikšmingiausius pastarųjų septynerių metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės darbus kultūros ir meno srityje arba už ilgametį kūrėjo indėlį į kultūrą ir meną.
Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatams skiriamos premijos piniginė išraiška – 800 bazinių socialinių išmokų. Šiuo metu tai sudaro 104 tūkst. litų.
Kasmet skiriama ne daugiau kaip šešios premijos, iš kurių ne daugiau kaip viena gali būti skiriama už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną. Premijos skiriamos nuo 1989 m.
Naujausi komentarai