Jis po pažastimi nesinešioja Šventojo Rašto, nedėvi žemę siekiančios sutanos, o žmonės pas jį ateina ne nuodėmių išpažinti ir prašyti atgailos, bet paprasčiausiai pasikalbėti kaip su geriausiu draugu. Negana to, šalia jo dažnai galima pamatyti ir sutuoktinę Laurą, o namuose laukia aštuonmetis sūnus Rapolas.

Kad 39-erių vyras skelbia Dievo žodį, išduoda tik apykaklę puošianti balta skaistutė.

„Kai susitinku su žmonėmis, kurie sužino, kad gyvenu su kunigu, ir klausia – kaip tu gyveni su kunigu, sakau – labai gerai, kiekvieną vakarą išpažintį atlieku“, – humoro jausmo nestokoja Laura.

Kad ir kaip doram katalikui tai atrodytų keista – M. Žilinskis nedaro nieko blogo. Vyras yra evangelikų liuteronų kunigas ir tokių kaip jis Lietuvoje – daugiau nei 20.

Kai buvau 15–16 metų, jei man kas būtų pasakęs, kad po 10 metų tapsiu kunigu, būčiau sakęs – jūs susipykę su savo protu, nes to nebus niekada gyvenime.

„Paprastam žmogui sunku paaiškinti, kuo skiriasi liuteronai nuo katalikų. Aišku, ta žmogiškąja prasme, nežvelgiant į teologiją, parapijiečiai sako, kad katalikai žegnojasi, o liuteronai nesižegnoja. Kiti sako, kad katalikai turi Mariją, o liuteronai neturi. Dar vienas skirtumas yra toks, kad liuteronai kunigai gali turėti žmoną, o katalikai – ne“, – apie skirtumus pasakoja M. Žilinskis.

Mindaugas užaugo tikinčioje katalikų šeimoje, tačiau jo tėvai dideliu pamaldumu nepasižymėjo. Žilinskiai gyveno kaip ir dauguma lietuvių – taką bažnyčios link mindavo tik per didžiąsias šventes. Niekas, net pats vyras, negalėjo įtarti, kaip smarkiai vieną dieną pasikeis jo gyvenimas.

„Kai buvau 15–16 metų, jei man kas būtų pasakęs, kad po 10 metų tapsiu kunigu, būčiau sakęs – jūs susipykę su savo protu, nes to nebus niekada gyvenime“, – sako M. Žilinskis.

Būtent Evangelikų liuteronų bažnyčioje Mindaugas atrado naujų draugų, pramogų ir užsiėmimų. Galiausiai bažnytinė veikla įtraukė tuomet dar paauglį Mindaugą. Tačiau atėjus metui pasirinkti profesiją, jo pasirinkimas buvo praktiškas.

„Aš esu diplomuotas ketvirtos kategorijos stalius-baldžius. Baldus iki šios dienos galiu daryti ir man patinka“, – sako reportažo herojus.

Mindaugas juokiasi, kad toliau viskas klostėsi taip, tarsi Dievo pirštas būtų brėžęs kelią, kuriuos jis turėjo eiti. Priešintis tiesiog nebuvo prasmės. Jis pasakoja turėjęs du pasirinkimus, kai įgijo staliaus-baldžiaus profesiją. – arba studijuoti teologiją, arba studijuoti Karo akademijoje. Tuo metu aplinkybės lėmė, kad Mindaugas pasirinko mokslo apie Dievą studijas.

„Jei man kas būtų pasakęs, kad po 10 metų tapsiu kunigu, būčiau sakęs – jūs susipykę su savo protu“

„Tai buvo studentiškos pamaldos ir būtent tose studentiškose pamaldose mes giedojome, meldėmės, gilinomės į Dievo žodį. Studentai turėjo tą Dievo žodį skaityti. Ir aš, aišku, jausdavausi labai geras, gražaus balso skaitovas ir galvodavau, kad niekas už mane geriau neskaito. Tačiau tada atsistojo ji ir paskaitė už mane geriau“, – pirmą susitikimą su žmona prisimena Mindaugas.

Nuotaikingas pokalbis su Žilinskiais apie kitokį požiūrį į šeimą ir tikėjimą – laidos „Gyvenimas“ reportaže.