Kova be kovos

Japonijos kultūros dienų renginiuose aikido meistrui iš Tekančios saulės šalies asistavęs vienintelio aikido klubo uostamiestyje vadovas dvidešimt trejų metų Mindaugas Skardžius į gatvę nebijo išeiti ne todėl, kad yra fiziškai tvirtas ir puikiai išmano kovos su priešu taisykles. Anot vaikino, svarbiausias pastaruoju metu vis labiau populiarėjančio šio Rytų kovos meno principas - išvengti kovos.

Nėra agresijos

„Niekada nepralaimėti - tai reiškia niekada nekovoti“, - pacitavo aikido įkūrėjo Morihei Ueshibos žodžius Mindaugas, šiuo kovos menu susidomėjęs keturiolikos metų, kai per TV sporto kanalą išvydo Prancūzijoje vykusį Rytų kovos menų festivalį. Šiuo metu vaikinas turi vadinamąjį antrą kiu ir yra mokinys. Meistriškumas aikido žymimas danais, kurių yra dešimt. Norint gauti pirmąjį daną, reikia daug dirbti, pereiti mokymosi pakopas, vadinamas kiu. Visame pasaulyje gerai žinoma kovinių filmų žvaigždė Stivenas Sygalas turi septynis danus, ir aikido meistrų yra labai vertinamas.

Pasak M.Skardžiaus, kovos menas yra tai, kas slypi už kovos. Karatė, dziudo, imtynės neišvengiamai skleidžia agresiją, o konfliktinę situaciją sprendžia grubiai – kas stipresnis.

Aikido neturi puolamųjų judesių. Šios sistemos įkūrėjas Morihei Ueshiba taip pat kalbėjo, kad „Pakenkti priešui – vadinasi, pakenkti sau pačiam. Sulaikyti agresiją be žalos – tai menas“. Arba: „Jei tavo priešas puola kaip ugnis, gesink kaip vanduo. Vanduo pagal savo prigimtį niekada negali priešintis ir susinaikinti. Netgi atvirkščiai, jis be žalos sau visą pasipriešinimą suryja“.

Svarbu - kontrolė

Aikido, kaip ir bet kurioje kitoje kovoje, taip pat yra smūgiai, tačiau čia kur kas svarbesnis susiliejimas su partnerio judesiais ir konfliktinės situacijos kontrolė. Fizine prasme aikido paremtas sąnarių, metimų kontrole, visi judesiai švelnūs ir minkšti. Traukiamas žmogus įsitempia, stumiamas – taip pat atitinkamai reaguoja, o jeigu jį veda – be jokios įtampos eina iš paskos. Anot pašnekovo, tokioje kovoje viskas paremta kontrole, žmogus negali pajusti skausmo, o priešininkai neišeikvoja savo energijos.

Jautė priešą

Prieš porą metų M.Skardžiaus įkurtame Rytų kovos menų centre E.Balsio menų gimnazijoje, kuriame treniruojasi tiek vaikai, tiek brandaus amžiaus žmonės ir net moterys, ant salės sienos kabo aikido įkūrėjo Morihei Ueshibos portretas.

Prieš sukurdamas aikido sistemą, Ueshiba studijavo daugelį tradicinių japonų kovos menų. Apie fenomenalius Meistro sugebėjimus byloja jau legendomis tapusios tikros istorijos. Pasakojama, kad nuolat besitreniruojant jo sugebėjimai taip progresavo, kad Ueshiba išvystė šeštą jausmą - jis galėjo jausti savo priešo ketinimus. Kartą, kai Meistras klajojo Mongolijoje, netikėtai atsidūrė mauzerio taikiklyje. Priešo ketinimą šauti jis pajuto, kaip rašoma knygose, „dėka mažos “dvasinės kulkos”, pervėrusios jį anksčiau, nei šis nuspaudė gaiduką,“. Ueshiba staigiai atšoko į šalį, sekundės dalimi anksčiau, nei šautuvas iššovė, permetė priešą ir atėmė iš jo ginklą. Šis epizodas puikiai žinomas tarpe besidominčių aikido.

Daugiaprasmiai hieroglifai

Nors aikido užgimė Japonijoje pirmąjį praėjusio šimtmečio ketvirtį, pirmasis šio kovos meno šuolis į tarptautinę areną buvo tik 1950-ųjų pradžioje, kai buvo liberalizuoti pokario apribojimai, draudžiantys bet kokį kovos veiksmų mokymą. Šiandien aikido mokinių skaičius visame pasaulyje pasiekė milijoną. Nors Lietuvoje iki šiolei daugiau paplitę buvo karatė, dziudo, imtynės ir kiti agresija, noru laimėti (ir turėti priešą) paremti kovos menai, pastaraisiais metais aikido populiarumas vis labiau auga. Visuose didžiuosiuose šalies miestuose veikia šio taikaus kovos meno klubai.

Paklaustas, kaip galima iššifruoti aikido pavadinimą, Mindaugas sakė, kad hieroglifus kiekvienas gali išversti pagal save, pagal savo suvokimo lygmenį. Japonų kultūroje simbolis itin daugiaprasmis. Ai (harmonija) ir ai (meilė) – simboliai tokie patys. Ki- energija, dvasia, charakterio stiprybė, gyvybinė energija, do – kelias arba gyvenimo būdas.

Ueshiba savo unikalią sistemą pavadino aikido. Nors aiki – senas, praeityje karių vartotas žodis, tačiau, Meistro manymu, aiki - ne technika kovoti ar nugalėti priešą. Tai kelias sureguliuoti taiką ir suburti žmones į vieną šeimą.

Išvengė kovos

Pasak M.Skardžiaus, visi japonų kovos menai paremti tuo, kad juos įvaldęs žmogus taptų geresnis, kad savo neigiamas energijas iškrautų salėje, o ne gatvėje. Žmogus tobulėja ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Aikido klubo vadovas įsitikinęs, jog muštynės – mažiausiai išprusimo reikalaujantis konflikto sprendimas.

Paklaustas, ar kada nors gyvenime realiai teko panaudoti aikido žinias, pašnekovas neslėpė: „Buvo tokia situacija, tačiau man nereikėjo nieko naudoti. Tiesiog konflikto ieškojęs žmogus nesugebėjo prie manęs prieiti. Aš išlaikiau distanciją. Ne, aš ne bėgau, aš aplink jį judėjau. Nereagavau į jokius žodinius išpuolius.

Varžybų nebūna

M.Skardžiaus teigimu, karatė, dziudo, imtynės – tai sportas, kur vyksta varžybos. Aikido varžybų nebūna. Nes varžybose yra laimėjusieji ir pralaimėjusieji. Pralaimėjimas skatina agresiją, sukyla ambicijos, norisi dar daugiau treniruotis ir nugalėti. Tai automatiškai žmones skatina tapti priešais.

Mindaugas teigia, jog aikido nereikia jokio fizinio pasirengimo. Todėl šiuo kovos menu gali užsiimti bet kas – pradedant vaiku ir baigiant garbaus amžiaus žmogumi.

Dauguma šiuolaikinių žmonių kovos menų mokosi tikėdamiesi, jog sugebės apsiginti, kai juos kas nors puls. Ko tuomet jie eina į aikido klubą? „Žiūrint, ko žmogus siekia. Jeigu jis nori išmokti muštis, aikido, žinoma, jam suteiks tokių žinių. Tačiau turint tokį tikslą, verčiau eiti į savigynos kursus. Net ir atėję į klubą su tikslu išmokti apsiginti po kelių mėnesių treniruočių žmonės pakeičia požiūrį į kovą apskritai“, - teigė klubo vadovas.

Valo salę

M.Skardžiaus teigimu, į klubą žmonės eina vedami skirtingų tikslų. Vieniems tai tiesiog geras laiko praleidimas.

Kiti treniruodamiesi tampa įžvalgesni, jautresni aplinkai, lavina koordinaciją, dar kitiems – tai tiesiog gera mankšta.

Vienas esminių dalykų - aikido vysto žmonių sąmoningumą. Iš kitų kovos menų jis išsiskiria tuo, kad besitreniruojantys žmonės labai artimai bendradarbiauja, keičiasi informacija, kuri padeda geriau atlikti pratimą.

Kituose kovos menuose bendradarbiavimo vengiama, nes siekiama nugalėti priešininką.

Aikido klubo narių bendradarbiavimas paremtas ir darbais, kurie atliekami kartu, pavyzdžiui, salės valymas.

Jeigu tu paskirtą darbą padarei anksčiau, nereiškia, jog esi laisvas – eini padėti kitiems. „Tai - savotiška maža bendruomenė“,- apie aikido klubą pasakojo M.Skardžius.