Kine dirbantys laukia atskrendant "Gervių", jomis džiaugiasi. O kokia šiandienio nacionalinio kino padėtis žvelgiant specialisto akimis? Apie tai – kino kritiko Lino Vildžiūno pamąstymai.

"Lietuvos kino padėtis labai bloga jau daugelį metų. Net keista, kad jis, neturėdamas valstybės globos, dar sugeba egzistuoti. Manau, padėtis dabar kiek keisis, nes kuriamas Nacionalinis kino centras. Tai – speciali institucija, kuri bus atsakinga už Lietuvos kino meno raidą bei politiką. Galbūt tai išjudins kiną iš mirties taško", – vylėsi L.Vildžiūnas.

– Tokia situacija susiklostė dėl finansų stokos?

– Ne tik dėl to. Kita vertus, finansai kine viską ir lemia. Kaip galima įgyvendinti idėjas, jei tam neturi jokių galimybių?

– Filme "Tadas Blinda. Pradžia" aktoriai vaidina už dyką.

– Lietuvoje – tokia padėtis, kai žmonės vienas kitam draugiškai padeda. Praktiškai filmai kuriami be atlyginimo, iš kolegiškos paramos. Bet tokia padėtis – nenormali, taip negali būti. Arba bent negali tęstis.

– "Sidabrinės gervės" apdovanojimams nominuoti 25 filmai leistų viltis, kad Lietuvos kino padėtis nėra tokia bloga.

– "Sidabrinės gervės" – tai verslo projektas. Nelabai vykęs, nes neturi realaus pagrindo. Su Lietuvos kino raida tas projektas neturi nieko bendra, negali jai daryti įtakos, galų gale netgi savaip iškreipia realią situaciją. Jeigu per metus sukurti trys ilgametražiai vaidybiniai kino filmai, tai visi trys ir nominuojami. Kiekvienoj nominacijoj turėtų būti konkurencija.

Atrodo, kad turime tų filmų – sąrašai ilgiausi, o iš tikrųjų nominuoti nėra ko. Ir nepasakysi, kad dėl to, jog stokojame kūrybinių galimybių. Lietuvos kinas merdi, kad negauna finansavimo.

– Kas dėl to kaltas?

– Valstybės kultūros politika. Pinigų kinui ji skiria, bet labai mažai. Kadaise – iki 4 mln. litų, dabar – iki 7 mln. litų per metus. Vaidybiniam filmui sukurti reikia mažiausiai 2 mln. litų, tad galima įsivaizduoti, kokia yra valstybės parama kinui.

Lenkijoje prieš 10 metų kinas taip pat merdėjo, nes nebuvo sukurtas valstybinės paramos mechanizmas – nebuvo įstatyminės bazės. Bet kai buvo priimtas naujas Kino įstatymas, kuris numatė specialius mokesčius nuo visų audiovizualinio meno rūšių rodymų, kino padėtis pasikeitė. Tie mokesčiai suplaukia į Kino fondą, jais disponuoja Lenkijos kino meno institutas.

Visokių rūšių komercinio kino rodymas sukūrė kapitalą autorinio kino raiškai. Per penkerius šešerius metus, kai šis mechanizmas buvo užvestas, kino padėtis Lenkijoje labai pasikeitė – šiandien matyti didelis šuolis.