Ką galima patirti aplankius daugiau nei pusšimtį pasaulio šalių, pasakojo keliautoja R. Rudokaitė.

– Keliavote po 56 šalis, skaičius įspūdingas. Kaip patyrusi keliautoja – ar egzistuoja kelionės be nuotykių? Ar reikia būti pasiruošus visokio plauko netikėtumams?

– Asmeniškai pasiruošiu kelionėms – bent esminius dalykus. Labai svarbu turėti pasą, paso kopiją, draudimą, nes teko būti tokioje situacijoje, kai Indijoje patekau į ligoninę – tada draudimas buvo reikalingas. Reikia turėti pinigų, bent dvi korteles būtinai, nes yra buvę, kad kortelę prarijo bankomatas, ir jei neturi antros kortelės – gali būti šiek tiek sudėtinga.

– Kokių dar nuotykių teko patirti?

– Įvairių. Vienas iš nuotykių buvo toks, kad Graikijoje važiavome su automobiliu per „Booking“ platformą užsakytą vietą nakvynei, bet paskutinę akimirką ją atšaukė. Gerai, kad buvome išsinuomavę automobilį. Žinoma, tai buvo „Fiat Panda“ – labai mažytė. Keturi žmonės, kažkur už kalno nuvažiavome į šoną, prisiparkavome ir laukėme keturias valandas – kas miegojo, kas tiesiog laukė. Visko būna. Dažniausiai, jei esi pasiruošęs esminius dalykus – kaip dokumentus ir pinigus – visa kita yra tiesiog nuotykis.

– Jeigu ilgesniam laikui išvykstate į kokią šalį, tarkim Indiją, kurią norisi patirti – vieni žmonės nori žinoti kiekvieną nakvynę iš anksto. O kaip jūs – susiplanuojate tik pirmas dienas, o toliau – kaip išeina?

– Gal seniau, kai žinodavau, kad keliauju penkioms dienoms, labiau viską susiplanuodavau – važiuodavau autobusu ar mašina, nes kai kurių vietų net negali pasiekti viešuoju transportu. Bet pastaruoju metu – ne. Dažniausiai žemėlapyje susižymiu vietas, atvykstu į vieną vietą dienai ir sprendžiu, ar noriu ten ilgiau likti, ar judėti toliau.

– Jūs esate savarankiška keliautoja – pati planuojatės keliones. Ar yra tekę atostogauti su „viskas įskaičiuota“?

– Yra tekę – ne atostogauti, bet nusipirkti kelialapį, nes buvo labai geras pasiūlymas. Tai buvo viena iš mano pigiausių kelionių – už 121 eurą pirmyn ir atgal su viešbučiu. O jei dar pridedi 7 eurus – tai viskas įskaičiuota už 128 eurus.

– Į kokią šalį buvo toks pasiūlymas?

– Į Egiptą. Skrydis buvo už kelių dienų, ir skridau tik todėl, kad bilietas buvo pigus pirmyn ir atgal. Bet ten nakvojau tik vieną dieną, o po to išvažiavau.

Dažniausiai, jei esi pasiruošęs esminius dalykus – kaip dokumentus ir pinigus – visa kita yra tiesiog nuotykis.

– Ar geras buvo „viskas įskaičiuota“ už 7 eurus?

– Lietuviai tikriausiai tikėjosi raudono kilimo, nes viskas įskaičiuota, bet už tokią sumą supranti, ką gali gauti. Viešbutis buvo biudžetinis. Galiausiai išvažiavau į kitą miestelį ir ten praleidau daugiau laiko – net negrįžau namo po savaitės į Lietuvą.

– Ar galėtumėte išskirti šalį, kuri ypač palanki keliautojams – dėl žmonių svetingumo, patirčių? O gal atvirkščiai – kokią, kur nerekomenduotumėte keliauti?

– Turbūt viskas priklauso nuo pasiruošimo. Jei esi pradedantis keliautojas, lengviausia pradėti nuo Europos – viskas daugiau mažiau pažįstama, net valiutos tos pačios. mentalitetas panašus. Jei keliauji į Aziją – vis tiek reikia pasiruošti. Jei planuoji skristi į Aziją, rekomenduočiau pradėti nuo Tailando. Gal ne iš karto į Indiją.

– Jūsų kelionė į Aziją buvo ilga – pirkote bilietą tik į vieną pusę. Koks tai buvo planas?

– Iš tikrųjų norėjau skristi į Australiją, bet tuo metu buvo koronavirusas ir sienos buvo uždarytos. Tai nusprendžiau skristi į Nepalą – kai atsidarys sienos, tada jau kažkaip tą Australiją pasieksiu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pasiekėte?

– Ne. Bilietus įsigijau, bet nusprendžiau, kad neskrisiu. Australiją dar pasilikau, kaip vyšnią ant torto.

– Kas geriausiai padeda pažinti šalį – gidai ar vietiniai žmonės?

– Balansuoju tarp visko. Bendrauju su vietiniais, bet internete taip pat daug forumų, grupių, kur galima pasiskaityti arba susisiekti su tais, kurie jau keliavo. Man kelionės yra nuotykis. Jei viską suplanuočiau iš anksto, man tai keltų daugiau streso nei malonumo. Dažnai atvykstu į vietą, susipažįstu su vietiniais – jie pasidalina savo istorijomis, parekomenduoja kokią vietinę kavinukę ar šeimos verslą. Man tai yra daug įdomiau nei važiuoti pagal iš anksto „sugūglintą“ maršrutą.