Kaunas – ne popmuzikos bastionas

Vienas sunkiojo roko grupės "Mountainside" lyderių Rytis Bulota pyktelėja išgirdęs teiginį, kad Kaunas – popmuzikos bastionas. Jo nuomone, tai yra tikrovės neatitinkantis stereotipas.

Per keturiolika veiklos metų roko muzikantų grupė išsikovojo tvirtą poziciją Lietuvos roko scenoje ir įrodė, kad Kaune gali būti kuriamos ne tik skystos ir lengvos dainelės apie meilę.

Dabartiniai "Mountainside" – tai trys rokeriai: broliai bosistas, vokalistas Rytis ir gitaristas Šarūnas Bulotos ir būgnininkas Karolis Klimaitis. "Tai, kad iš muzikos nedarome pinigų, mums suteikia kūrybinę laisvę", – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Regionistikos katedros vedėjas R.Bulota, laisvalaikiu lipantis ant alternatyviosios muzikos scenų.

– Kodėl vadinatės "Mountainside"?

– Veiklos pradžioje ieškojome pavadinimo, kuris nepririštų prie jokio konkretaus muzikinio stiliaus. Kai studijavom, mėgome kavinę "Pakalnė" – ten užaugo ne viena VDU karta. Išvertėme į anglų kalbą – išėjo "Mountainside."

– Kaip patys apibrėžiate savo muzikinį stilių?

– Prisistatome kaip sunkiojo roko grupė. Tik tiek, kad angliškas terminas "hard rock" nurodo 1970 m. stilių, AC/DC, "Def Leppard" – metalas, pankrokas. Toks apibūdinimas mums nelabai tinka. O "heavy rock" yra sunkusis rokas – gali būti ir metalas, ir pankrokas, ir alternatyva. Mes save priskiriame prie "heavy rock".

– Paminėjote AC/DC. O kas yra jūsų muzikiniai guru?

– Konkrečios grupės, kuri darytų mums didelę įtaką, nėra – mums įtaką daro visa roko tradicija. Žinoma, mums patinka AC/DC, tai – viena tų grupių, nuo kurios bent jau man prasidėjo rokas. Mėgstame sunkiai skambančią roko muziką.

– Kaunas žinomas kaip popmuzikos bastionas. Ar galite pasakyti, kad šiame mieste atradote savo nišą?

– Stereotipas apie Kauną kaip popmuzikos bastioną nėra teisingas. Tik tiek, kad, kai didieji popmuzikos festivaliai čia prasidėjo, ši muzika pradėta sieti su Kaunu. Bet jei Kauną palygintume su Klaipėda, tai galima sakyti, kad ten iš viso roko nėra. O Kaune jis visą laiką buvo, ir publikos buvo. Savo nišą mums nebuvo labai sunku surasti.

– Per keturiolika grupės veiklos metų užsiauginote visą gerbėjų kartą.

– Tie, kurie pradėjo vaikščioti į mūsų koncertus dar būdami moksleiviai, dabar yra subrendę žmonės, auginantys vaikus, dirbantys rimtus darbus. Dėl to mūsų koncertuose pasitaiko ir labai solidžiai atrodančių žmonių. Tačiau vidutinis mūsų klausytojas koncertuose – studentai, sunkiojo ir lengvojo roko gerbėjai, ateina ir metalistų.

– Groti jums – malonus laisvalaikis ar gyvenimo būdas?

– Per keturiolika veiklos metų tapome savo srities profesionalais. Antra vertus, profesionalas yra tas, kuris iš savo veiklos uždirba pinigų. Šia prasme mes nesame profesionalai, nes muzika nėra mūsų pragyvenimo šaltinis. Tai yra mūsų gyvenimo būdas – mes grojame negalvodami, ar gausime iš to kokią materialią naudą, ar mūsų klausys daug klausytojų, ar vienas kitas. Tai yra žymiai svarbiau nei hobis.

– Ketverius metus iš eilės buvote renkami viena geriausių Lietuvos roko grupių. Net ir geriausiems Lietuvos roko muzikantams neįmanoma pragyventi iš muzikos?

– Jei norėtume pragyventi iš muzikos, turėtume žymiai labiau derintis prie publikos skonio. Tai nebeteiktų džiaugsmo. Paradoksali situacija: jei nori groti, kas tau arčiausiai širdies, geriausia, kad nebūtų materialinio suinteresuotumo. Kitaip tariant, tai, kad mes iš muzikos nedarome pinigų, mums suteikia kūrybinę laisvę. Norėdami iš to pragyventi, turėtume su savo sąžine, kūrybine vizija daryti labai daug kompromisų.

– Asmeniškai jūs, užimdamas solidžias pareigas VDU, einate į alternatyviąją sceną. Vyresni kolegos nesistebi?

– Kai kurie vyresni kolegos labai palankiai žiūri į roko muziką. Iš kitos pusės, savo muzikinės veiklos universitete neafišuoju. Mano darbas universitete ir mano grojimas vienas kitam nedaro jokios įtakos. Tie, kurie nesidomi roko muzika, turbūt ir nežino, kad kažkur groju, o kurie domisi – vertina teigiamai.

– Viena žinomiausių "Mountainside" dainų – "Birutė buvo prostitutė". Provokuojantis pavadinimas…

– Tai – ne mūsų daina, o grupės "33 procentai kiaulių pakeliui į Vatikaną" dainos versija. Dabar šią dainą grojame retai, nes mūsų muzika labai pasikeitė. Dabar mes stilistiškai kitokie. Ankstesnis mūsų albumas buvo lengvesnio skambesio, o naujojoje programoje ir būsimajame albume, kurį netrukus pradėsime įrašyti studijoje, ištikimi klausytojai turėtų pastebėti kur kas tamsesnį, sunkesnį skambesį. Senuosius, linksmuosius gabalus ir perdainuotas dainas grojame tik muzikiniame projekte "The Sidez". Per koncertą Kaune skambės ir dabartiniai "Mountainside", ir "The Sidez" programa.

– Apie ką dabar kalbate savo dainomis?

– Tekstai susiję su politiniais, filosofiniais, socialiniais dalykais. Kalbame gana abstrakčiai – juos kiekvienas klausytojas gali interpretuoti taip, kaip jam priimtiniau.

– Dainuojate ir lietuviškai, ir angliškai. Kas kuria dainas?

– Dainų tekstus dažniausiai rašau aš, muziką kuriame visi kartu. Dainuojame dažniausiai angliškai. Šia kalba parašyti dainą žymiai lengviau nei lietuvių, nes anglų kalbos ritmika muzikai palankesnė. Ankstesniajame albume keturis gabalus įrašėme ir lietuvių, ir anglų kalbomis. Vienos dainos angliško priedainio melodija buvo iki tokio lygio geresnė, kad aš paėmiau ir perrašiau lietuvišką tekstą, pritaikydamas jį angliškos versijos melodijai.