„Katarsis“ lyderis: neįsivaizduoju, kaip lietuvių kalba skamba užsieniečiams Pereiti į pagrindinį turinį

„Katarsis“ lyderis: neįsivaizduoju, kaip lietuvių kalba skamba užsieniečiams

2026-01-17 21:00
„Žinių radijo“ inf.

„Labai greitai gali pasijusti netikęs ir nuolat vis apie tai mąstyti. Galiausiai net tuo įtikėti“, – apie jau praėjusį „Eurovizijos“ etapą ir gautą gausų negatyvo pliūpsnį „Žinių radijo“ laidoje „Radijo ritmas“ kalbėjo grupės „Katarsis“ lyderis Lukas Radzevičius. Dabar Europą su alternatyviu roku supažindinanti grupė jau dažniau koncertuoja užsienyje nei Lietuvos scenose.

Grupė „Katarsis“ Grupė „Katarsis“ Lukas Radzevičius

– „Eurovizijos“ pagirios jau praėjo?

– Manau, kad jų nebuvo. Buvo daug ką veikti, koncertai tęsiasi iki pat dabar. Nepajaučiau nusėdimo po „Eurovizijos“, neatrodo, kad reikėtų ilsėtis – kaip tik tai labai geras momentas.

– Kokiu dienos ritmu gyvenate?

– Mano gyvenime nėra rutinos. Kartais sau leidžiu nieko neveikti visą dieną, nors visą laiką turiu reikalų. Tačiau dažniausiai gyvenu be plano. Neplanuoju dienos – jei yra darbų, tiesiog juos darau. Kai kuriuos darbus padarau namie, kitą dalį – studijoje.

Lukas Radzevičius

– Naujo jūsų kūrinio „Nebepaleidžia“ skambesys toks, kurio su niekuo nesupainiosi. Apie ką ši daina?

– Tai mano kūrybinės laisvės daina. Ji labai smagiai susikūrė, man patinka jos pasaulis. Tai daina apie šiek tiek tamsesnį lyg iš pasakos pasaulį, kuris yra kiek liūdnas. Šią temą bandėme ištransliuoti ir klipe.

– Kuo žavi tamsesnis, šiek tiek liūdnas pasakų pasaulis?

– Visa tai išjaučiu. Man patinka įdomūs, keisti dalykai, tam tikra paslaptis.

– Kaip sukuriate tokią muziką? Ar tam reikia labai daug technikos?

– Ši daina gimė iš jausmo – iš tokių atmestinių užgrojimų ir panašiai, o vėliau šiek tiek techninių apdėliojimų, kad viskas geriau gultų dainoje. Specialiai prieš albumo pristatymą išleidome šią dainą, kuri bus puikus perėjimas nuo to, ką grojome anksčiau, prie to, ką darome dabar. 

Nors kai kurios dainos labai aiškiai skamba kaip „Katarsio“, albume bus ir tokių, kurių skambesys kitoks.

– Kas tau suteikia laisvę?

– Manau, kad pastarieji metai. Daug veikimo, daug meilės iš fanų. Žmonėms patinka tai, ką darome, ir jie tai vertina. Tai suteikia pasitikėjimo kūryba – kad galiu sukurti kažką įdomaus. To nebereikia per daug permąstyti, o tiesiog patikėti savimi ir savo idėjomis kuriant.

– Vykote koncertuoti į Švediją. Kokia publika ten jus pasitiko?

– Publika labai nustebino. Daug žmonių atėjo dar prieš mums pradedant groti, išėjome pasisveikinti ir visi, pamatę mus, nudžiugo. Koncerte tvyrojo labai gera energija. 

Man pasirodė, kad lietuvių buvo visai nedaug – didžioji dauguma vietiniai. Buvo ne viena daina, kai visi dainavo lietuviškai. Buvo nerealu. Turo metu girdėjau, kad kai kurie gerbėjai net pradėjo mokytis lietuvių kalbos.

Turo metu girdėjau, kad kai kurie gerbėjai net pradėjo mokytis lietuvių kalbos.

– Jungtinė Karalystė turi labai stiprią roko sceną – juos nustebinti sunku. Kaip jums sekėsi ten?

– Ten jaučiau patirties trūkumą. Grojome tris koncertus iš eilės nedidelėje erdvėje, talpinančioje apie 150 žmonių. Prieš atskrendant grojome dvi dienas iš eilės, turėjome dieną pailsėti ir po to lipome į sceną. 

Grupė „Katarsis“

Po dviejų koncertų kitą rytą atsikėlus pajaučiau, kad neturiu balso, nors vakare laukė trečias koncertas. Pirmą kartą taip nutiko. Tai buvo iššūkis ne tik man, bet ir grupei. Emilija su Jokūbu nuėjo man nupirkti pastilių, aš iš virdulio garinau vandenį, kad drėkinčiau stygas. 

Galiausiai apkeitėme programą, pridėjome daugiau mikrofonų grupės nariams, kad jie papildomai dainuotų „ant viršaus“. Vakarėjant balsas atsistatė, todėl galėjau dainuoti visa oktava žemiau. Taip pat apie savo balso problemas pasakiau publikai – žmonės daugiau dainavo ir palaikė.

– Dabar labiau rūpinatės balsu?

– Manau, didžiausia problema buvo tai, kad pirmuosiuose koncertuose neapšildydavau balso. Dabar taip nebedarau. Kai turi penkis koncertus per šešias dienas, būtina labai prižiūrėti balsą. Lietuvoje visai kitaip – per kelis mėnesius turime vieną koncertą.

– Turo metu nuomavotės instrumentus. Koks jausmas groti ne su savais?

– Laikui bėgant pavyko priprasti prie gitarų. Instrumentų skambesiai jau buvo mūsų garsisto reikalas – jis stengėsi, kad nuomoti instrumentai skambėtų panašiai kaip mūsų. Nors gitaros buvo skirtingos, kiekvieną kartą gaudavome vis kitus instrumentus.

– Ar europiečiai domisi lietuviška alternatyva?

– Manau, kad taip. Jiems įdomi mūsų kalba – net neįsivaizduoju, kaip ji jiems skamba.

– Dažnai prisimenate „Eurovizijos“ sceną?

– Pagalvoju apie tą etapą, kai intensyviai ruošėmės, buvome Šveicarijoje ir dar savaitę po grįžimo. Kartu su dideliu dėmesiu ateina ir daug kritikos. Tačiau visa tai paskendo tarp didelių įspūdžių ir džiaugsmo, kad esi toje vietoje. Tuo metu stengiausi mėgautis tuo, ką darau.

Su kritika susiduria kiekvienas „Eurovizijos“ atlikėjas. Net kalbant su kitų šalių atstovais, kurie daugeliui patinka, jie atvirai pasakoja, kad savo šalyse sulaukia neigiamų komentarų. Kaip turi jaustis žmogus, kuris žiūri į savo veidą internete ir mato, kaip didžiulė minia ant jo pyksta? O tu tiesiog kuri muziką ir gyveni. Tai labai keista.

Manau, kad į „Euroviziją“ važiuoti vienam atlikėjui būtų labai sunku, nes tektų viską atlaikyti pačiam. Grupėje galėjome susikurti saugų ratą ir pasijausti geriau. Labai greitai gali pasijusti netikęs ir nuolat apie tai mąstyti. Galiausiai net tuo įtikėti.

Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų