– Ar Kalėdų Senelis jau Lietuvoje?

– Taip. Jau atvykau iš Šiaurės ašigalio, kaip reikalaujama, karantinavausi "Teatriuko" kaimelyje. O dabar įsikūriau studijoje, kur man įrengė kambarėlį, kad galėčiau dirbti nuotoliniu būdu. Čia turiu viryklę, galiu arbatos išsivirti, turiu kompiuterį – ryšys su vaikais puikus. Bendraujame ir vaizdo transliacijomis, ir telefonu. Vaikai, kurie nori pasišnekėti, gali susisiekti su manimi dar ir "Teatriuko" feisbuko paskyroje ar "YouTube" kanalu.

– Seneli, ar geri vaikai šiemet buvo? Ar gaus dovanų?

Būkite draugiški – jei matote, kad kažkuris vaikas liko be dovanos, pasidalykite su juo, pradžiuginkite. Kalėdų Senelis bus labai dėkingas už pagalbą.

– Koks čia klausimas? Nėra blogų vaikų – visi geri! Būna tik negeri jų poelgiai ar aplinkybės negerai susiklosto, pavyzdžiui, visi saldainiai nuo stalo kažkur dingsta, o mama kažkodėl dėl to pyksta ir barasi. Dar būna vaikų, kurie į ekranus labai daug žiūri. Bet dabar jau į ekranus žiūrėti negali drausti – kito būdo pabendrauti nėra, o bendrauti, kažką naujo matyti, įspūdžių pasisemti vaikams labai reikia.

– Ar yra vaikų, kurie Kalėdų Seneliui prisipažįsta kažką negero padarę?

– Man labai smagu, kai vaikai su manimi atvirai kalba apie savo išdaigas. Tada galime paanalizuoti, aptarti, ką jie galėjo padaryti geriau, o ko išvis nereikėjo daryti. Čia svarbus momentas, į kurį tėveliai turėtų atkreipti dėmesį: būtina su vaikais kalbėtis! O vaikai turi būti atviri – ir su tėveliais, ir su Kalėdų Seneliu.

– Su tėveliais visko būna, o Kalėdų Senelis ant išdaigininkų nesupyksta?

– Ne, niekada. Ir nereikia tuo gąsdinti vaikų! Per savo amželį aš jau tiek visko matęs ir girdėjęs, kad puikiai žinau – vaikai nenori būti blogi ar elgtis blogai. Tiesiog kartais jie nemoka kitaip išreikšti savo jausmų, kartais nemato kito kelio sulaukti užsiėmusių tėvų dėmesio. Tėveliai, prieš bardamiesi ar bausdami vaikus, turėtų apie tai pagalvoti – galbūt vaikas ir nebūtų tos išdaigos iškrėtęs, jei tėvai būtų su juo pasikalbėję ir paaiškinę, kad taip elgtis nedera.

Butauto Barausko nuotr.

– Kokių dovanų vaikai dažniausiai prašo?

– Dažniausiai prašo ekranų. Tėvams, mokytojams, gydytojams tai nepatinka. Tačiau aš galvoju – senovėje, kai knygos tik atsirado, vaikai manęs prašė knygų, nes tada informaciją ir pasaulį jie rasdavo tose knygose – skaitydavo pasislėpę po antklodėmis tas knygas, nes tėvai jiems drausdavo. Dabar vaikai savo smalsumą numalšina žiūrėdami į ekranus. Jie gyvens ateities pasaulyje, ekranai yra jų ateitis – vyresniems tai sunku suprasti. Tad ir pats dabar svarstau – ar reikia vaikus nuo tų ekranų saugoti? Gal reikia saugoti ne vaikus, o jų akutes, apriboti laiką prie ekranų, bet ne kategoriškai drausti.

– O kodėl kai kurie vaikai nesulaukia dovanų per Kalėdas?

– Visi vaikai turėtų sulaukti dovanų. Jeigu kažkurie nesulaukia, vadinasi, jų aplinkoje kažkas yra negerai. Greičiausiai kažkokios blogio jėgos Kalėdų Seneliui kiša koją. Arba kas nors tas dovanas nušvilpė. Jeigu vaikas per Kalėdas nesulaukia dovanų, man labai skauda širdį. Aš nuolatos kovoju su tuo, noriu, kad pamirštų vaikų nebūtų. Kalėdų Senelis myli visus vaikus. Tad būkite draugiški – jei matote, kad kažkuris vaikas liko be dovanos, pasidalykite su juo, pradžiuginkite. Kalėdos turi būti šventė visiems. Kalėdų Senelis bus labai dėkingas už pagalbą.

– Ko Kalėdų Senelis palinkėtų vaikams ir jų tėvams?

– Šiemet linkėjimas ypatingas: būkite sveiki! Ir, žinoma, būkite linksmi, saugokite vieni kitus, klausykite ir įsiklausykite. Ir dar – šviesos visiems: juk nuo Kalėdų pasaulis ima šviesėti, dienos ilgėti. Kalėdų Senelis, galima sakyti, tą šviesą atneša. Tad šviesos jūsų gyvenimams!

– O kaip gyvena aktorius Ž.Ramanauskas, nusivilkęs Kalėdų Senelio drabužius?

– Šiemet situacija labai sudėtinga, aš ją vadinu nuotoline koše. Darbo sumažėję 80–90 proc. Turimos technologijos skirtingos, dauguma neturi nuotolinio darbo įgūdžių ir patirties. Labai daug nekūrybinio darbo, o menininkui tai kančia. Susirinkti, pasikalbėti, pasitarti su kažkuo nebegali, nes karantinas, o reikia filmuoti, transliuoti. Tampi "Zoom" vartotoju, ir kokybė, bent jau manęs, tikrai netenkina. Ir dar tas nesaugumo jausmas. Juk šeimoje abu tokie patys – žmona Dalia Mikoliūnaitė taip pat dirba "Teatriuke", yra aktorė ir teatro administratorė. Tad mūsų šeima lieka be pajamų. Na, nėra taip, kad jaučiamės visiškai palikti – valstybė kažkokias pašalpas moka, galime į prastovas išeiti. Tačiau nerimo daug.

Žmogus negali mylėti visų, kai jam skauda galvą ir nežino, kai toliau reikės gyventi. Bet įlendi į tą vaidmenį – ir viskas prašviesėja.

– Ar sudėtinga vaidinti vaikams?

– Turi būti 100 proc. sąžiningas, viską daryti visa koja. Juk vaikai nepatylės, nepasėdės iki pabaigos tiesiog iš mandagumo – arba jie blaškysis ir triukšmaus, arba tiesiog nežiūrės. Bet man niekada nebuvo sunku kurti vaikams – aš pats buvau kaip vaikas, kol neturėjome vaikų. Sunku buvo visa kita, kas nesusiję su kūryba, kam reikėjo atiduoti tris ketvirtadalius savo laiko ir jėgų. Dabar, kai turiu vaikų ir kai man vienuolikametė dukra Salomėja arba aštuonerių sūnus Vincentas sako savo nuomonę, pastabas, vertinimus, tampu tuo suaugusiuoju ir pradedu abejoti, ar teisingu keliu einu.

– Vaikams turėti tėvus aktorius – dovana ar išbandymas?

– Kaip kam. Mes su Dalyte, sakyčiau, nesame patys geriausi tėvai. Plėšomės tarp darbo ir namų, ir viršų vis dėlto ima darbas. Ji – vaidinanti ir administruojanti, aš – kuriantis ir vaidinantis. Tad nulipus nuo scenos vyksta klasikinis vadybininko ir kūrėjo konfliktas: kūrėjui reikia meno, o vadybininkui reikia, kad tas menas duotų pinigų. Kartais net nesuprantu, kokiu čia stebuklingu būdu mes vis dar laikomės kartu ir kažkaip kapstomės. Matyt, per daug jau esame nuveikę kartu, kad dabar viską sugriautume. Tie gyvenimo užkulisiai nespindi, bet kai pamatai savo bendro darbo rezultatą, tai viską atperka. O tie užkulisiai: esi pavargęs, išsigandęs, piktas. Tačiau apsirengi Kalėdų Senelio drabužį, ir viskas – esi geras ir visus myli. Žmogus negali mylėti visų, kai jam skauda galvą ir nežino, kai toliau reikės gyventi. Bet įlendi į tą vaidmenį – ir viskas prašviesėja.