Kaip M. Vitulskis vėlavo į sceną, o N. Narmontaitė putlino krūtinę

Ne vienas žinomas Lietuvos žmogus galėtų drąsiai pasakyti – mano gyvenimo istorija verta knygos. Dėl šios priežasties neseniai knygą išleidusi aktorė Nijolė Narmontaitė kartu su savo kolegomis ryžosi atvirai išpažinčiai, kam jiems teko pasiryžti, kad taptų pripažintais scenos artistais.

„Aktore būti svajojau nuo ankstyvos vaikystės, tačiau labai kompleksavau dėl didelio savo ūgio, - šį ketvirtadienio vakarą 19.30 val. LNK pokalbių laidoje „Valanda su Rūta“ prisipažins N. Narmontaitė. – Tačiau kai man pasakė, kad negalėsiu būti artiste, nes neturiu putlios krūtinės, pasiryžau viskam, kad tik tapčiau tobulesnė. Viena kaimo ragana man pasakė, kad reikia tą krūtinę katės išmatomis trinti.“

Rašytojas Andrius Užkalnis ne be reikalo pliekia lietuvius tiek maisto kritikos portale „Laukinės Žąsys”,  tiek penkiose savo knygose. Andrius save vadina protų sanitaru, todėl įžūlų rašymo stilių pasirinko ne veltui. Jis neslepia - aštrus rašymo stilius padarė jį Lietuvoje žvaigžde.

„Man dažnai sako, kad mano populiarumas pigus, kad pelnau dėmesį besikeikdamas ir iš visų besišaipydamas. Taip, aš uždirbu iš durnių pjudymo”, - prisipažins A. Užkalnis.

Šiuo metu didžiausiuose Europos operos teatruose dirbantis dainininkas Merūnas Vitulskis dėl vaidmens yra pasiryžęs viskam. „Per kelis mėnesius numesti dvidešimt kilogramų – ne juokas, kai tenka kasdien repetuoti, taip gali net balsą prarasti. Tačiau man yra tekę ir per porą vakarų išmokti visą susirgusio tenoro partiją bei per kelias valandas iš Lietuvos atsidurti kitame Europos gale. Neįsivaizduojate, koks tai stresas“, - prisimena Merūnas.

Tačiau žinomas dainininkas atskleidžia ir kitą savo darbo pusę – tave nuolat supa įdomūs ir talentingi žmonės. Kartą jis vidury spektaklio taip užsikalbėjo su miela operos soliste iš Rusijos, kad pamiršo išeiti į sceną. „Orkestras muša ritmą, scenoje kyla panika, o manęs nėra“, - sako Merūnas.

Aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis kartą vos mirtinai nesusižalojo siekdamas kuo geriau atlikti savo rolę: „Su sunkiais karžygio šarvais jojau ant arklio, ir šis netikėtai pasibaidė. Taip kritau žemėn, jog skausmas buvo nepakeliamas, maniau, lūžo stuburas. Vis dėl to buvo gana komiška matyti žmonių veidus ligoninėje – įsivaizduokite, greitoji atveža šarvais pasipuošusį karžygį į priimamąjį. Ką galvoti aplinkiniams?“