Kaip kaunietis Ganoje aukso ieškojo

Saugiau nei aplinkinėse šalyse

Pirmą kartą prieš beveik penkerius metus vykdamas į Ganą Mantas ketino pasidomėti aukso verslo perspektyvomis, tačiau pagrindinis tikslas buvo iš vietos šiukšlynų supirkti senų kompiuterių plokštes.

"JAV ir kitos Vakarų šalys Afrikoje atsikrato labai daug šiukšlių. Dar prieš penkiolika metų šiukšlynuose ten mėtėsi seni kompiuteriai, mobilieji telefonai. Tuomet beveik niekas nežinojo, kad kompiuterinėse plokštėse yra aukso, sidabro ir kitų tauriųjų metalų, – aiškino M.Skukauskas. – Tad gudrūs lietuviai, libaniečiai, turkai, o dabar jau ir afrikiečiai, išima metalus ir veža parduoti į Europą."

Kodėl jis pasirinko būtent Ganą?

Palyginti su aplinkinėmis šalimis – Nigerija, Dramblio Kaulo Krantu, Burkina Fasu – tai santykinai saugi šalis.

Nuo 2012 m. Mantas su pertraukomis ten praleido apie dvejus metus: kartais ten atvykdavo trims dienoms, o kartais – mėnesiui.

Gudrūs lietuviai, libaniečiai, turkai, o dabar jau ir afrikiečiai, išima metalus ir veža parduoti į Europą.

Pirmasis įspūdis Ganos sostinėje Akroje, kur, oficialiomis žiniomis, gyvena apie 8 mln., neoficialiai – 10 mln. gyventojų, buvo slogus.

Nuo vaistų – haliucinacijos

"Oro uostas tragiškas, tikrina, ar pasiskiepijai nuo geltonojo drugio. Tačiau į Ganą negautum vizos, jei nebūtum pasiskiepijęs, – pasakojo M.Skukauskas. Tiesa, lyg tyčia jo medicininis dokumentas kažkur įstrigo kuprinėje tarp knygų. – Aiškinimas, kad nepasiskiepijus neduotų vizos, neveikė. Todėl mane griežtai ragino dar skiepytis. O gal norėjo kyšio?"

Nenorėdamas antros dozės skiepų (jis buvo pasiskiepijęs ir nuo hepatito) Mantas kuprinėje vis dėlto rado dokumentą ir išdidžiai pakišo po nosimi pareigūnams.

Ganoje M.Skukauskas dešimt dienų gėrė ir tabletes nuo maliarijos, o pirmą naktį po jų aplankė neįtikėtinos haliucinacijos.

"Kovojau su kažkokiais drakonais –  ryšku, spalvinga, net laukiau kito vakaro, – juokėsi verslininkas, kuris niekada gyvenime nevartojo jokių narkotikų. – Tiesa, antrą ir trečią vakarą efektas buvo mažesnis, ketvirtą – nieko nejutau. Vietiniams maliarija kaip mums gripas, nors, žinoma, jų organizmas reaguoja lengviau. Tačiau po to tablečių negėriau, nusipirkau vaistų, kainuojančių du eurus (pas mus būtų keliasdešimt kartų barangiau)."

Baltieji turi pinigų

Baltasis žmogus Ganos gyventojams – tarsi bankomatas: turistų į tą šalį beveik nevyksta, tad vietiniai žino, jog atvykėliai atkako daryti verslo, o jei taip – turi pinigų.

"Taksi oro uoste kainuos dvigubai daugiau nei paėjus penkias minutes toliau, dauguma užsikelia kainas, beveik už bet kokią paslaugą iš baltųjų nori užsidirbti pinigų, – pasakojo Mantas. – Miestas baisus, namai nedideli, todėl Akra labai išsiplėtusi. Dauguma kelių – tik vienos juostos judėjimas, spūstys iki pusiaunakčio, taksi be kondicionierių, mikroautobusai pergrūsti – kartą važiavau maudytis už miesto prakaito persmelktame autobusiuke. Smagu, kad šis sustodavo pakelėje, kur galima nusipirkti užkandžių, vaisių ar plastikinį maišelį vandens."