Hanzos dienos Kaune: nuo alaus sriubos iki linčo teismo Pereiti į pagrindinį turinį

Hanzos dienos Kaune: nuo alaus sriubos iki linčo teismo

2010-08-23 23:59

Kreipimuisi į senuosius dievus – Gabiją, Žemyną ir Perkūną pradėta šventė "Hanza Kaunas 2010" miestą dviem dienoms perkėlė į viduramžius.

[email protected]

"Iš Kauno? Maloniai prašom užeiti", – lenkdamas galvą, vidun kvietė viduramžių riteris. Šeštadienį, laikrodžiui skelbiant vidudienį, į šalia Vytauto bažnyčios įsikūrusį Hanzos miestelį skubantiems kauniečiams buvo atverti plačiausi vartai. Pirkliams, svečiams ir vokiečiams – kiek mažesni. Į šventę norintiems pakliūti sostinės gyventojams reikėjo gerokai pasilenkti – jiems buvo skirta siaurutėlė anga. "Vilniečių skaičių ribojame", – nusikvatojo vartus saugantys persirengėliai.

Įveikus kontrolės punktą atsivėrė linksmybių oazė. Prilipę prie medinių gardų, mažieji pirštus tiesė į mekenančias avis, ožkas, žąsis ir lenktynėms besikaupiančias kiaules. Moterys įdėmiais žvilgsniais varstė pro šalį tipenančias pūstomis sukniomis pasipuošusias damas. Vyrai stebeilijosi į kalamas aliuminio, žalvario ir vario monetas. Kiti seilę varvino žvelgdami į verdamą alaus sriubą.

"Gyvą alų su medumi ir devyniomis žolėmis reikia pakaitinti iki 50 laipsnių temperatūros, kad nežūtų gerosios savybės, – viralo receptą atskleidė svečias iš Dusetų Ramūnas Čižas. – Ąžuolo žievė, čiobreliai, ajero šaknys, kadagio uogos ir dar keli prieskoniai. Svarbiausia viską sumaišyti tinkamu santykiu ir neperkaitinti."

Senovėje iš laukų grįžę vyrai, pasak svečio, srėbdavo ne barščius ar raugintus kopūstus, o būtent alaus sriubą. "Ne akimis, o gomuriu reikia pajusti skonį", – negailėti kelių litų už stiklinę šilto gėrimo smalsuolius ragino ketvirtos kartos Čižu save vadinantis vyras.

Senųjų amatų atstovai dvi dienas smalsuoliams rodė, kaip rišti knygas, pjaustyti popierių, siūti odinius batus, žiesti puodus. Visi norintieji čia galėjo pakiloti kelias dešimtis kilogramų sveriančius riterių šarvus, išmokti viduramžių šokių žingsnelių ir senųjų žaidimų. O kokia šventė be pirklių? Miestiečiams jie bruko medinius lankus, ragų papuošalus, kaleidoskopus, gydomąsias varines apyrankes, siūlė naminių sūrių, žvėrienos kepsnių, gintaro arbatos ir kitų mielų daikčiukų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų