Gyvosios drobės, arba ko nežinojote apie tatuiruotes

Asmenybės saviraiška per išvaizdą jau neapsiriboja vien ryškesniu makiažu ar aprangos stiliumi. Norėdami įamžinti reikšmingą įvykį, atspindėti svarbias vertybes ar tiesiog turėti niekada nepasimesiantį papuošalą žmonės ryžtasi savo kūną visam gyvenimui papuošti piešiniu.

Dar pasitaiko į tatuiruotes žiūrinčiųjų skeptiškai, tačiau paneigti, kad ši sritis – įvairiapusis, daugiasluoksnis ir profesionalumo reikalaujantis menas, praktiškai neįmanoma.

Papasakoti apie tatuiravimo meną, įvairias stilistikas ir jų pačių pirmuosius žingsnius į piešinių ant kūno pasaulį paprašėme trijų labai skirtingų šios srities ekspertų.

Vytautas Vy, "Ink Argentum"

– Kaip ir kada atradote tatuiruočių meną? – paklausiau Vytauto Vy. – Ar ilgai šio amato mokėtes, kol ėmėte vadinti save profesionaliu tatuiruočių meistru?

– Tatuiruotės mane žavėjo nuo vaikystės, bet niekada nemaniau, kad pats kada nors tatuiruosiu. Baigęs menų studijas dirbau Anglijoje, kavinėje, kuri buvo apsupta tatuiruočių salonų. Nemažai tatuiruotojų buvo mūsų nuolatiniai klientai. Taip ilgainiui susipažinau su didžiąja dalimi miesto tatuiruotojų. Mane labai sužavėjo patys meistrai kaip žmonės, jų gyvenimo būdas ir darbo pobūdis. Mokymasis tatuiruoti užtruko apie dvejus metus, kol pasijaučiau savimi pasitikintis tiek, kad imčiausi ir itin sudėtingų tatuiravimo projektų. Turiu pridurti, kad tatuiravimui tobulėti nėra ribų ir dar dabar smarkiai to siekiu.

– Kaip apibūdintumėte savo tatuiruojamų piešinių stilių? Kokie yra tokio braižo tatuiravimo ypatumai, kokios dažniausiai piešiniuose pasikartojančios temos, spalvos?

– Tatuiravimo stilius būtų blackwork (grafiškas) arba dotwork (taškelinis). Tatuiruotės, daromos tokiu stiliumi, yra labai grafiškos. Tai nespalvotos tatuiruotės, kurių pagrindą sudaro linija. Šešėliai yra daromi arba taškuojant, arba juos kuriant naudojant tam tikrą tekstūrą. Dažnai mano piešiniai yra pilni smulkių detalių ir smarkiai stilizuoti, sukuriant įvaizdį, kad galbūt tai galėtų egzistuoti ir tikrovėje. Darant tokio stiliaus tatuiruotes oda nėra smarkiai pažeidžiama, dėl to nesusiformuoja dideli šašai, o tatuiruotės gyja lengvai ir greitai.

– Ar pastebite kintančias tendencijas šioje srityje? Kokios tatuiruotės madingiausios šiandien?

– Taip, yra tam tikrų motyvų, kurie yra labai populiarūs, bet nemanau, kad egzistuoja toks dalykas kaip madingiausios tatuiruotės. Šiais laikais gyvuoja daugybė skirtingų piešinių stilių, motyvų ir būtų labai sunku išskirti vieną jų kaip madingiausią. Manau, šis dalykas priklauso nuo individualaus skonio ir grožio supratimo.

– Kaip patartumėte apsispręsti dėl piešinio, kad, jam tapus nebemadingam, netektų jo slėpti po drabužiais ar varstyti tatuiruotes šalinančių specialistų durų?

– Siūlyčiau rinktis klasikinius motyvus, nes klasika visuomet išliks madinga.

– Kokie žmonės yra dažniausi jūsų klientai? Galbūt šiandien tatuiruočių mėgėjų amžius jau toli gražu nebe paaugliškas, o profesijos – ir itin rimtos?

– Dauguma klientų priklauso 23–35 metų amžiaus kategorijai. Tatuiruojasi ir žmonės, turintys labai rimtas profesijas, tik galbūt tokiais atvejais pasirenkamos mažiau matomos vietos.

Siūlyčiau rinktis klasikinius motyvus, nes klasika visuomet išliks madinga.

– Gal vis dar tenka išgirsti kokių nors mitų apie tatuiruotes, kurie būtų visiškai melagingi?

– Vienas tokių, kad jeigu žmogus priauga daug svorio, tai tatuiruotė išsitempia, ir numetus svorio nebesugrįžta į pradinį vaizdą.

– Ar per jūsų darbo praktiką yra tekę atsisakyti tatuiruoti klientą? Jei taip, kokia tai buvo situacija?

– Taip, kartais tenka atsisakyti atlikti tam tikrus darbus, kai kliento norai nesutampa su mano tatuiravimo stiliumi. Tokiu atveju pasiūlau meistrą, kuris galbūt specializuojasi būtent toje piešinių stilistikoje, kuria domisi klientas. Šiais laikais jau nebėra tokių meistrų, kurie galėtų daryti viską. Paprastai kiekvienas meistras turi savo mėgstamą tatuiravimo stilistiką, kurioje ir specializuojasi.

– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tatuiruočių meistrą?

– Patarčiau rinktis meistrą pagal jo darbų pavyzdžius. Tokiu būdu žinosite, kokie yra jo sugebėjimai ir kokio rezultato tikėtis.

– Kaip reikėtų prižiūrėti naują tatuiruotę, kad ši sėkmingai sugytų?

– Tatuiruotė gyja apie 10–14 dienų. Tuo periodu galima praustis tik po tekančiu vandeniu. Labai svarbu piešinį saugoti nuo nešvarumų, nesikasyti susiformavusių šašų ir sąžiningai plonu sluoksniu tepti tatuiruotę gydančiu kremu 3–4 kartus per dieną. Tatuiruotei gyjant draudžiama sportuoti, maudytis jūroje, degintis saulėje, eiti į pirtis ir baseinus.

Rokas Plius Trys

"Nuo vaikystės užsiėmiau menais, baigęs mokyklą įstojau į Vilniaus dailės akademijos tapybos specialybę. Meno raiška per tatuiravimo prizmę gimė jau baigus mokyklą, pradėjus rimčiau studijuoti meną akademijoje. Tuomet ir supratau, kad čia bus mano kelias", – prisiminė tatuiruočių meistras, pasivadinęs Rokas Plius Trys.

"Pradėjau mokytis tatuiruoti iš pradžių ant vaisių, tuomet perėjau ant savo kūno, kojų, rankų. Juokingai nuskambės, bet bendrakursiai taip pat buvo nebloga praktikos dalis", – tęsė jis.

"Profesionalu savęs niekuomet nevadinau ir nevadinsiu, manau, kad kiekvienas žmogus, kaip individas, mokosi ir tobulėja visą savo gyvenimą ir mes visi tobulėjame labai individualiai ir skirtingai, bet atsakant į klausimą kiek kitaip, užsiimu šiuo menu apie penkerius metus", – tarė Rokas.

Pirmąją savo tatuiruotę jis pasidarė dar besimokydamas mokykloje, vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje.

"Važiavau ją darytis į saloną Šiauliuose "Totemas", pas meistrą Aivarą Ly. Dabar pagalvoju, kad pati tatuiruotė, kaip pirmam kartui, buvo per masyvi, seansas truko šešias valandas, tatuiruotė dengė ranką nuo alkūnės iki peties. Grįžus namo į Kauną buvo pakilusi temperatūra, purtė šaltis. Pamenu, kad tuo metu pagalvojau, jog daugiau niekada gyvenime nesidarysiu tatuiruočių, bet gyvenimas pasisuko visiškai kita linkme", – pasakojo tatuiruotojas.

Manau, kad viskas, kas susiję su tatuiruotėmis, yra labai individualu ir negalima smerkti nė vieno, nepriklausomai, ar jo tatuiruotė turi reikšmę, ar neturi.

– Kaip apibūdintumėte savo tatuiruojamų piešinių stilių?

– Man visuomet labai sunku apibrėžti dabartinę savo kūrybą kaip tam tikrą stilių. Žinoma, visi pradmenys, iš ko tai įvyko, buvo vadinamieji old school (liet. senosios mokyklos), traditional/neotraditional (liet. tradiciniai/neotradiciniai) stiliai, kurie išsiskiria savo storomis ir sodriomis linijomis, dažniausiai būna labai minimalūs dizainai, bet su ryškiomis, sodriomis spalvomis. Šiuo metu kuriami dizainai turi daug Rytų religijos motyvų arba tai kosmoso ir gamtos sąlytį atspindintys portretai ar figūratyvai. Kartais kūryboje vyrauja ir visiškai iliustratyvūs minimalistiniai dizainai, todėl manyčiau, kad visą bendrą kūrybą būtų galima pavadinti tiesiog contemporary tattooing (liet. šiuolaikinis tatuiravimas).

– Itin dažnas klausimas žmogui, turinčiam tatuiruotę: "Kokia šio piešinio reikšmė?" Kaip manote, ar tam, kad papuoštum savo odą piešiniu, būtina juo žymėti svarbų gyvenimo įvykį ar kitą reikšmingą dalyką?

– Kurdamas kiekvieną savo individualaus dizaino pavyzdį, sukuriu jam istoriją. Ji susidaro iš tam tikrų dizaine atsispindinčių veiksmų ir simbolikų. Jei kreipiasi klientas su tam tikra idėja, prašau jo papasakoti, kaip ji kilo, kurioje kūno vietoje jis norės tatuiruotės, kad galėčiau sukomponuoti kūrinį. Leisdamas jo idėjas per savo prizmę, bandau atvaizduoti jam reikšmingus gyvenimo įvykius. Vis dėlto yra ir visiškai kita grupė žmonių, kuriems tatuiruotės yra tiesiog gražu, ir tiek, jie pasidarę kartais net visiškai spontaniškai pasirinktą dizainą jaučiasi taip pat laimingi kaip ir žmonės, kurie pasirinko gilias ir įprasmintas piešinių reikšmes. Manau, kad viskas, kas susiję su tatuiruotėmis, yra labai individualu ir negalima smerkti nė vieno, nepriklausomai, ar jo tatuiruotė turi reikšmę, ar neturi.

– Ką manote apie tatuiruočių madą? Prieš keliolika metų itin populiarios buvo tribal stiliaus tatuiruotės, vėliau jas pakeitė įvairūs hieroglifai ir t.t.

– Na taip, buvo tikrai visko! Ir pelėdų, ir vilkų, ir miškų, ir tų pačių tribal’ų. Dabar jau gal tai net būtų galima pavadinti ir klasika. Manau, kad Lietuvoje smarkiai pradėjo populiarėti stick and poke (tatuiruotės, daromos rankoje laikant tik adatą) stiliaus tatuiruotės, taip pat tikrai akivaizdžiai daugėja ir blackwork stilistikos. Matyt, žmonės nori visiškos priešpriešos tam, kas buvo anksčiau, ir leidžiasi sau atsiverti naujovėms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

išvada

išvada portretas
Kokiu reikia būti debilu, kad leisti taip darkyti savo kūną...

rzh

rzh portretas
Gy! Mociutes neriniai..
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių