"Tai – pirmas nedidelis, gražus "Sidabrinių gervių" jubiliejus. Puikiai prisimename tą jaudulį, kurį sukėlė pirmosios "Gervės". Buvo gražu", – sakė Europos kino akademijos narė, "Sidabrinės gervės" apdovanojimų atrankos komisijos pirmininkė, Lietuvių kino akademijos tarybos pirmininkė dr. Gražina Arlickaitė.

– Šiemet įvertinti buvo pateikti 56 filmai. Su kokiais sunkumais susidūrė atrankos komisija? – paklausėme kino kritikės.

– Kadangi mažai ilgametražių vaidybinių kino filmų, pernai teko rinktis iš dviejų, šiemet – iš trijų. Tačiau trečio filmo – "Narcizas" – teko laukti, kol jis bus baigtas.

– Žmonės supranta, kad Lietuvos kinas – ties merdėjimo riba. Ir staiga – net 15 nominacijų.

– Siūlau baigti šnekas apie merdėjimą. Galima sakyti, kad ir Lietuva – ties merdėjimo riba. Vertinti reikia tai, kas sukuriama. Jeigu padaryta mažai, nereiškia, kad nenusipelnoma įvertinimo. Vadinasi, reikia vertinti tą mažą dalį, kuri yra padaryta. Turime žinoti, kad ir tie jauni žmonės, kurie debiutuoja pirmaisiais savo filmais, kurie sukuria savo "trumpametriukus", irgi laukia įvertinimo.

Be abejonės, keblu, kai mažai ilgametražių vaidybinių filmų. Vadinasi, natūraliai mažai didelių vaidmenų, scenarijų. Juk viskas susiję.

Žinoma, būtų puiku, jeigu būtų sukurta daugiau. Būtų dar puikiau, jeigu būtų sukurta daug svarių, iškilių ilgametražių vaidybinių kino filmų. Iš jų būtų galima rinktis, o ne laukti, kad galbūt atsiras dar vienas, kurį galėsime įvertinti.

Labai nemėgstu kalbų apie kino merdėjimą. Reikia palaikyti kūrybiškumą, o ne konstatuoti kokias nors fiziologines būsenas, kurios su kūryba nedažnai turi ką bendra.

– O su kuo turi bendra – su pinigais?

– Taip, ir su pinigais. Bet ir su idėjomis – taip pat. Kinas – labai brangus menas, bet jis kuriamas ne tik iš pinigų.

Tačiau mes kino prodiusavimą dar suprantame kaip pinigų iš Lietuvos biudžeto laukimą. Prodiuseris pinigus turi rinkti iš daug kur. Mes gyvename ES, turime naudotis visomis galimybėmis.

– Kodėl šiemet nėra apdovanojimo už geriausią metų scenarijų?

– Stigo rimtų pretendentų į geriausio scenarijaus nominaciją, o dokumentinių filmų buvo daugiau. Todėl šiemet dvi "Gervės" bus skirtos dokumentiniams filmams – už geriausią ilgametražį ir geriausią trumpametražį dokumentinius filmus. Tačiau ji nebus skirta už geriausią scenarijų.

– Gal galite išskirti pagrindinę temą, kuri dominuoja šių metų nominantų filmuose?

– Dokumentikoje norima pažvelgti į nepriklausomybės 20-metį iš jauno žmogaus pozicijų ("Kaip mes žaidėme revoliuciją"). Įdomiai pateikta tema, kuri buvo ryški lietuvių dokumentiniame kine ir prieš porą dešimtmečių. Tai žmogus, charakteris arba žmonės, kurių įdomi gyvenimo istorija, – stebėjimo, analizės, dokumentinės vizualikos objektas ("Raminas", "Stebuklų laukas", "Ledo vaikai").

– Kurioje kategorijoje pristatyti darbai jums pasirodė įdomiausi, stipriausi?

– Pateikta įdomių trumpametražių vaidybinių, ilgametražių dokumentinių filmų. Gana įdomūs trumpi jaunųjų animatorių darbai. Man atrodo, vertos operatorių nominacijos. Juos nominuoti yra už ką. Yra įdomių, ir gana daug, epizodinių vaidmenų. Buvo dalykų, kurie atkreipė dėmesį ir kuriuos ne gėda paskelbti.

– Ilgametražių vaidybinių kino filmų kategorijoje nebuvo konkurencijos, pateikti tik trys filmai – tiek, kiek buvo sukurta: "Tadas Blinda. Pradžia", "Miegančių drugelių tvirtovė", "Narcizas". Kaip šie filmai, jūsų akimis, atrodo bendrame metų kino produkcijos kontekste – silpnesni ar stipresni už dokumentinius?

– Nepasakyčiau, kad jie silpnesni už dokumentinius. Nominuoti filmai – gana skirtingi. Pirmasis tokios komercinės sėkmės sulaukęs, pats žiūrimiausias lietuviškas vaidybinis filmas – "Tadas Blinda. Pradžia". "Miegančių drugelių tvirtovė" ar "Narcizas" – tai visiškai kitoks kinas. Todėl tą įvairovę galima vertinti teigiamai. Ne visi režisieriai daro vienodus filmus.

Jei vienam pasisekė sukurti komerciškai sėkmingą, nereiškia, kad kiti puola kurti analogiško filmo. Kiekvienas eina savais keliais ir bando kurti tai, kas jam artimiausia. Ši tendencija – sveikintina. Meniniai rezultatai visais trimis atvejais – įvairūs.

– Tarp pulko sidabrinių "Gervių" viena bus auksinė, teikiama už viso gyvenimo kūrybą. Kaip vertinate šį apdovanojimą?

– Jau prieš penkerius metus sveikinau šią atsiradusią iniciatyvą kino bendruomenei ir kino žmonėms padovanoti šventę. Pažvelgti iš arti ir kritiškai, ir palankiai į tai, kas yra sukurta šiandien. Ir neužmiršti tų, kurių indėlis į lietuvių kino kūrybą, istoriją yra didžiulis. Todėl labai džiaugiuosi, kad turime ne tik sidabrinių, bet ir auksinę "Gervę", kuria pagerbiami lietuvių kino klasikai.

– Ar artimiausi Lietuvos kaimynai turi panašių apdovanojimų už darbus kine?

– Rusai turi net du apdovanojimus – "Nikę" ir "Auksinį erelį". Lenkai turi "Erelį". Danai turi savo apdovanojimus ir ilgas jų tradicijas. Norvegai, suomiai, švedai, britai turi. Visi europiečiai turi nacionalinius kino apdovanojimus ir juos puoselėja. Tikrai daug ko galima iš jų pasimokyti.