Ar jums teko kada nors sirgti kolekcionavimu? Galerijos "Juškus Gallery" šeimininkai juokauja, kad šia intelektualine liga užsikrėtė negrįžtamai ir nė kiek nenori pasveikti.

Pirmieji pramynė kelius

Kai prieš dvidešimt metų Vilniuje miniatiūriniame namelyje Sereikiškių parko prieigose buvo atidaryta pirmoji privati profesionalaus meno galerija Lietuvoje "Juškus Gallery", niekas nežinojo, kas jos laukia. Ją įkūręs muzikos pedagogas Stasys Juškus su žmona ryžosi nerti į nepažįstamus vandenis. "Pagalvojome, kad artėja pensija ir reikia ką nors daryti, o menas visada buvo mums artimas", – drąsios idėjos gimimą prisiminė jis.

Galerija nebuvo sutikta išskėstomis rankomis. Menininkai buvo įpratę gyventi kitaip – savo kūrinius parduodavo tiesiai iš dirbtuvių arba perduodavo visus su tuo susijusius rūpesčius Dailininkų sąjungai. Tačiau po to, kai buvo privatizuota, ji irgi vos kvėpsėjo – parduoti rimtesnius kūrinius sekėsi sunkiai, dailininkų buvo prašoma piešti nedidelius paveiksliukus ar atvirukus.

"Dailininkai buvo visiškai nepratę gyventi rinkos sąlygomis, nežinojo, ką reiškia mokėti mokesčius. Įsivaizduoju, kiek pastangų ir vargo teko šeimininkams, kol juos visus subūrė šioje galerijoje", – kalbėjo menotyrininkė Nijolė Tumėnienė.

Veiklą perėmė sūnus

Pats galerijos įkūrėjas, nors ir neslepia, kad vargo buvo tiek, kad užtektų parašyti romanui, apie sunkumus kalbėti nelinkęs. Dabar S.Juškus tik džiaugiasi, kad galerijai vadovauti puikiai sekasi jo sūnui Donatui Juškui. Per dvidešimtmetį šeimai pavyko pasiekti, ko norėjo, – su galerija bendradarbiauja garsiausi Lietuvos dailininkai, kurių pavardės kalba pačios už save.

Dvidešimtmečio proga "Juškus Gallery" neseniai pristatė pačių sukauptą kolekciją, kurioje – lietuvių klasikų A.Galdiko, A.Gudaičio, V.Kasiulio, J.Švažo, S.Ušinsko, V.Vizgirdos ir daugybės kitų darbai.

Galerijos direktorius D.Juškus patikslino: "Ši paroda nėra vien duoklė klasikai. Dvidešimtį metų studijavome ir kolekcionavome meno kūrinius, kurie šiandien jau sudaro muziejinės vertės kolekciją. Joje atsispindi ir lietuviškos dailės tradicija, ir ją tęsianti vidurinė karta, ir modernizmo šaukliai."

Griežtai tik profesionalams

Nuo pat galerijos atidarymo jos savininkai užsibrėžė aiškią kryptį – joje bus pristatomi tik profesionalų, baigusių Dailės akademiją, darbai. Padėjo ir tai, kad galerija įsikūrė visai šalia svarbiausios dailininkų kalvės Lietuvoje.

"Daugelis galerijos dailininkų buvo Dailės akademijos profesūra ar kitaip su ja susiję žmonės. Tas atsitiktinumas, kad įsikūrėme šalia, nuo pat pradžių lėmė mūsų draugystę ir lemia iki šiol", – įsitikinęs D.Juškus.

Tačiau iš dalies nepriklausomybės pradžia buvo palankus laikas tokiai galerijai atidaryti. "Dabar mums sakoma, kad reikia taupyti. Bet žmonės pamiršo, kokia tada buvo ekonominė padėtis, kaip visko trūko. Tarkime, atvažiuodavo iš užsienio valstybių vadovai ar kiti svarbūs svečiai. Pagal tradiciją su jais keičiamasi dovanomis. Nebūdavo kaip dabar, kad gali nueiti į parduotuvę, nupirkti kokį šveicarišką laikrodį ir padovanoti su prezidento ar premjero parašu. Supratome, kad vienintelis dalykas, kurį turime vertingą – mūsų menas", – pasakojo N.Tumėnienė.

Todėl kai prireikdavo tikrai vertingo meno kūrinio, tapo įprasta ateiti į galeriją "Juškus Gallery". "Galiausiai ją pripažino ir dailininkai, ir tie, kuriems reikėjo meno", – sakė menotyrininkė.