Festivalio „Farm on Fire“ organizatoriai džiaugiasi rezultatu ir jau planuoja kitų metų festivalį

Lietuvoje gyvenantis ir ekologišką ūkį įkūręs danų verslininkas Nielsas Peteris Pretzmannas ir Dovydas Laukys pripažino, kad, atgavus jėgas po festivalio, labiausiai norisi dėkoti visiems, kurie tą stebuklingą Joninių naktį Radiškyje sukūrė tikrą stebuklą – unikalų, tvarumo vertybėmis paremtą muzikos, tradicijų ir gero maisto festivalį, kuriam pasibaigus, visoje 600 hektarų teritorijoje ant žemės neliko nė vienos numestos šiukšlės.

„Kai tiki tuo, ką darai, kai tai veža idėja – natūraliai galvoji, kaip viską padaryti dar geriau. Esame laimingi, kad šiemet festivalis paaugo tris kartus. Džiaugiamės, kad išlaikėme atmosferos ir publikos kokybę ir pažadame, kitais metais bus dar geriau“, – džiaugsmo ir dėkingumo kupinomis akimis žadėjo organizatoriai.

„Dėkojame žmonėms, kurie neišsigando oro prognozių bei gresiančio lietaus ir atvyko į festivalį. Dėkojame už tai, kad visi buvo draugiški ir atviri, kad drauge su mumis pasinėrė į naujas patirtis. Žinoma, kaip ir praėjusiais metais, mes turime dar daug dalykų, kuriuos norime patobulinti. Juk taip ir augama: net jei padarai gerai, nori, kad būtų dar geriau, todėl ir žiūri, ką dar gali patobulinti. Vakar paleidome apklausą, kad visi kartu – tiek mes, festivalio organizatoriai, tiek dalyviai patobulintume kitų metų renginį“, – sakė D. Laukys.

Jis ypač džiaugėsi, kad, pasibaigus festivaliui, ūkio teritorijoje neliko numestos nė vienos šiukšlės, ir už tai, pasak jo, galima dėkoti tiek sąmoningiems ir atsakingiems festivalio lankytojams, tiek festivalio metu dirbusiai komandai ir savanoriams. „Mes ne tik turime atskirus konteinerius, rūšiuojamoms šiukšlėms, didžioji dauguma mūsų šiukšlių yra perdirbamos. Atsakingai žiūrime ir į maisto likučius, mes jo neišmetame,o atiduodame žmonėms, kurie jį panaudoja. Labai daug prie švaros ir gamtos tausojimo prisideda ir festivalio daugkartiniai puodeliai – žmonės labai atsakingai su jais elgėsi. Tai tikrai puiki ir pasiteisinusi idėja, kurią naudoja garsiausi pasaulio festivaliai.“

„Prisipažinsiu, dar niekada gyvenime nebuvau toks pavargęs, kaip po šio festivalio! Be paliovos dirbau septynias dienas iš eilės. Per tas dienas nueidavau po 15–20 tūkst. žingsnių. Festivaliu gyvenau septynias dienas iš eilės! Dieve mano! Bet šiandien jau jaučiuosi taip, lyg rytoj vėl galėtume viską pakartoti. Ir vien dėl to, kad žmonės tikrai vertina tai, ką mes sukūrėme. Žmonėms patinka susitikti su bendraminčiais, gyvenančiais tomis pačiomis tvarumo ir ekologijos idėjomis, kalbėtis, smagiai leisti laiką. Iš svečių atsiliepimų, kitų vertinimų matau, kad daugeliu atžvilgių mums pavyko! Smagu, kad žmonės priėję džiaugiasi, bet man visada labai svarbu žinoti ir tai, kas nepavyko, ką galime dar geriau padaryti.

Smagu, kai giria, bet iš pagyrų nieko neišmokstame. Todėl man labai patinka, kai svečiai būna kritiški ir reiklūs, kai pataria ir palieka atsiliepimus, ką dar galime padaryti geriau. Būtent žinojimas, kad gali būti dar geriau, ir veda į priekį bei skatina tobulėti. Čia panašiai kaip su atsiliepimais restorane, jei visi duoda tik dešimt, nelieka erdvės tobulėti. Tik nesupraskite klaidingai, ne negatyvas, o draugiškas palaikymas, pastebėjimas, ką dar galime patobulinti yra mano varomoji jėga. Aš taip gyvenu ir dirbu visą gyvenimą. Žinodamas, kad galiu padaryti dar geriau – turiu motyvacijos keltis ir kurti“, – dėkodamas festivalio lankytojams, Nielsas Peteris Pretzmannas prašė negailėti ir šiek kiek kritiškesnių pastabų.

Prakalbus apie muziką, Lietuvoje gyvenantis danas išsidavė, kad jaučia silpnybę „Roko legendų“ muzikantams. „Labai gerai, kad Povilas Meškėla sugalvojo surengti jaunųjų talentų konkursą, kuris, manau, yra fantastiškas. Tikrai buvau labai nustebintas jaunųjų atlikėjų gabumų. Tarp jų tikrai buvo labai talentingų! O kalbant apie pagrindinius atlikėjus – jie visi tiesiog fantastiški! Manau, tai buvo geriausia, kas galėjo būti tokiame festivalyje – Andrius Mamontovas, tada „Roko legendos“ – Povilas Meškėla su Česlovu Gabaliu ir Vladu Kovaliovu, ir, žinoma, Marijonas Mikutavčius… Manau, pasiekėme pačią viršūnę. Kas toliau? Rodos, pats laikas žengti į tarptautinį lygį“, – neslėpė džiaugsmo Nielsas Peteris Pretzmannas ir negailėjo padėkos žodžių atlikėjams, sukūrusiems tiek jam, tiek festivalio svečiams tikrą šventę.

Labiausiai D. Laukys vertina tai, kad „Farm on Fire“ augo, nors visame pasaulyje festivaliai patiria labai didelį sąstingį. „Pastaruoju metu festivaliai patiria visišką „restatravavimasi“ – kai kurie užsidarinėja arba keičia savo formas. O mums šiais metais pavyko padaryti tai, ką pernai po praėjusio festivalio suplanavome – užauginti festivalį bent iki 3000 tūkstančių lankytojų. Taip ir buvo – šiemet turėjome daugiau nei 3000 lankytojų.

Žmonės galėjo laisvai grožėtis atviru ekologišku ūkiu, norintieji net ir vieną kitą uogą nuo serbento krūmo ar vyšnios medžio nusiskynė. Festivalyje lankėsi ir didžiulis būrys žinomų žmonių, tarp kurių buvo ir ministrė Aušrinė Armonaitė, Darius Varnas, Gediminas Jaunius, Ramūnas Zilnys, Rimas Šapauskas ir kiti. Taip pat galiu pasakyti, kad festivalyje dalyvavo svečių net iš 15 skirtingų šalių. Parduotų bilietų statistika rodo, kad bilietai buvo perkami JAV (iš Amerikos apsilankė net trisdešimt žmonių), taip pat Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Italijoje, Graikijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Olandijoje ir kitose šalyse.

Tikime, kad lietuviai, gyvenantys užsienyje, specialiai grįžo į mūsų festivalį. Kaip ir praėjusiais metais, turėjome daug svečių iš Danijos ir Skandinavijos šalių. Tačiau pagrindiniai festivalio lankytojai – vilniečiai ir kauniečiai. Kitais metais labai kviečiame ir tikimės lankytojų ir iš kitų miestų“, – sakė D. Laukys.

Žmonės džiaugėsi bendra gera atmosfera

Labiausiai žmonės džiaugėsi bendra atmosfera ir tuo, kad čia vyko saugi, labai kokybiška ir puikios atmosferos Joninių šventė. Taip pat žmonės labai džiaugėsi vaikų zona, dr. Daivos Šeškauskaitės organizuotomis tradicinėmis Joninių veiklomis dieną, liepsnojančiais laužais ir, žinoma, koncertais.

Pasak organizatorių, šiemet lankytojai ypač džiaugėsi muzika ir koncertais. Jiems tiko ir patiko jų dinamika, atlikėjai, jų energija ir tai, ką jie sukūrė scenoje. „Labai malonus įvertinimas yra ir tai, kad visi atlikėjai sakė, jog mūsų užkulisių zona, scena, garso ir šviesų kokybė yra tokia pati kaip ir Londone vykstančiame labai aukšto lygio „Honey“ festivalyje.

Gauti tokį įvertinimą iš geriausių, daugiau nei 30 metų scenoje esančių atlikėjų – didžiulis įvertinimas. Labai svarbu tai, kad su visais atlikėjais, kurie groja mūsų festivalyje, suformuojame ypatingą ryšį – čia visi jaučiasi kaip šeimos nariai. Tokiu principu norime dirbti ir toliau“,  – džiaugėsi Dovydas Laukys.

Festivalis – draugiškas gyvūnams

Festivalio organizatorius Tadas Virbickis pasidžiaugė, kad labai pasiteisino draugystė ir partnerystė su organizacija „SOS Gyvūnai“. Būtent jų įkvėpti žmonės daug drąsiau į festivalį vežėsi gyvūnus.

„Mes buvome pasiruošę viskam – net ir liūtims. Niekada nereikia bijoti blogo oro. Jei renginys geras, net ir lietus jo nesugadins. Visi, kurie atvyko, tikrai džiaugėsi. Smagu, kad šiemet festivalyje žmonės drąsiau dalyvavo su gyvūnais. Šunys čia tikrai turėjo daug erdvės ir jautėsi saugūs. Sukaupėme labai gražią atskirą svečių su keturkojais nuotraukų galeriją“, – festivalio išskirtinumą ir saugumą gyvūnams pabrėžė vienas iš organizatorių.

Organizatoriai pažadėjo, kad kitais metais bus tikrai daugiau maisto zonų, nes suprato, kad tai – vienas iš pagrindinių dalykų, kurio reikia žmonėms, visą dieną smagiai leidžiantiems laiką gamtoje. Daugelį viliojo ir galimybė paskanauti unikaliai ruošto „Michelin“ gido įvertintų šefų maisto. Todėl kitais metais bus galima daugiau bendrauti su šefais – atvirai matyti jų rengiamus maisto šou, vyks įvairios degustacijos. Taip pat organizatoriai pastebėjo, kad buvo didžiulis poreikis pasikalbėti ir nusifotografuoti su šefais. Todėl pažadėjo, kad kitais metais tikrai tai bus galima padaryti.

Taip pat D. Laukys sakė, kad kitais metais būtinai bus siekiama rekordo. „Kitais metais tikrai bus daugiau atvirų edukacinių veiklų, tokių, kurios įtrauks lankytojus – amatininkai leis patiems žmonėms išbandyti ir susikurti savo rankdarbių. Šiais metais išbandėme konferencijos formatą, kitais metais planuosime ką nors naujo, įdomesnio. Tvarumas ir ekologija mūsų festivalio pamatas.

Dekoracijos ir aplinka taip pat, be jokios abejonės, bus dar labiau tobulinamos, padarysime viską, kad čia žmonės jaustų, jog tikrai yra išskirtiniame „Farm on Fire“ festivalyje. Taip pat kitais metais planuojame padaryti viską, kad ferma iš tiesų liepsnotų. O jei rimtai, su broliais menininkais Kęstučiu ir Vytautu Musteikomis jau planuojame rekordinį laužą Lietuvoje. Pažiūrėsime, kaip mums seksis“, – kitų metų planus dėstė D. Laukys.

Maisto zona

Visą festivalio dieną ir naktį tiek pagrindiniai  „Senatorių pasažo“ šefai, tiek jų padėjėjai neturėjo nė minutės atsikvėpti – žmonės norėjo paragauti visko, prie ko savo rankomis ar idėjomis prisilietė vos prieš kelias savaites tikromis žvaigždėmis tapę šefai – Andrius Kubilius, Arnor Ingi ir Justinas Misius, – pradedant nuo helorumi būdu keptos mėsos, burgerių, steikų, dešrainių iki saldumynų.

Kai A. Kubiliaus pasiteiravome, koks jam pasirodė festivalis, jis kaip visada optimistiškai atsakė, kad nors darbo ir buvo labai daug, viskas puiku. „Tikrai judame teisinga linkme. Didėja žmonių susidomėjimas. Labai svarbu, kad jie rinktųsi naujus dalykus ir patirtų kuo daugiau naujų skonių ir įspūdžių, jais mėgautųsi, o ne liktų prie konservatyvių pasirinkimų, kurie yra aiškūs ir saugūs. Man smagu, kad kuriamos tradicijos, buriasi bendruomenė. Todėl kitais metais viskas turės būti dar geriau, nes kartelę kasmet reikia kelti“, – sakė „Michelin“ gido žvaigždutę turintis šefas.

Pagrindinė festivalio misija – suburti bendraminčių bendruomenę

Festivalio organizatoriai sako, kad labai svarbu nepamiršti, kokiu tikslu rengiamas šis festivalis. „Pamatinis festivalio tikslas – suburti žmones, kuriems rūpi švaresnis maistas ir žalesnė planetos ateitis. Festivalio vieta neatsitiktinė. Buriamės regeneraciniame ūkyje, kuriame ūkininkaujame išvien su gamta, rūpinamės sveika dirva ir gyvūnų gerove. Šiais laikais tai vadiname tvarumu, tačiau ši idėja žmonijai nėra nauja, taip ūkininkavo mūsų protėviai ir mes privalome šiuos principus susigrąžinti.

Žmonės neretai manęs klausia, kam reikalingas muzikos festivalis ūkininkams ir miesto restoranams? Tai priemonė suburti bendraminčius. Tokiai idėjai – tūkstančiai metų. Žmonės per amžius būrėsi į bendruomenes, kad galėtų pasidalinti idėjomis, pajustų bendrą kvėpavimą, sukurtų bendrą tikslą. Muzika kaip niekas kitas padeda mums judėti vienu ritmu.

Prieš penkiasdešimt metų ji padėjo hipių bendruomenei siekti laisvės idėjų, o šiandien pasaulis kvėpuoja ir dega tvarumo idėja. Norime padėti su muzika įpūsti aistrą bendram tikslui, užkirsti kelią nesąmoningam vartojimui ir visiems kartu žengti link tvaresnio gyvenimo švaresnėje žemėje“, – sako Nielsas Peteris Pretzmannas, tvarumo idėjų vėliavnešys, „Senatorių pasažo“ ir „Farmers Circle“ įkūrėjas bei festivalio „Farm on Fire“ organizatorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Girgis

Girgis portretas
Maisto kartelę tikrai reikia kelti, nes bulviniai blynai buvo angliniai, o spurgerių neėdė net mano šuo
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių