Vilnius nuo seno garsėjo daugiakultūriškumu. Kaip tai paveikė miesto gyvenimą, galėsime daugiau sužinoti penktadienį prasidėsiančiose "Europos paveldo dienose".

Pažintis iš arčiau

"Europos paveldo dienos" Lietuvoje vyksta jau šešioliktus metus. Kiekvieną kartą jų tema keičiasi. Pernai kultūros gerbėjai galėjo susipažinti su senoviniais vargonais, jų istorija, klausytis unikalių sąskambių, šiemet organizatoriai kviečia iš arčiau pažvelgti į įvairių tautų ir religijų žmones, gyvenusius ar dar gyvenančius šalia mūsų.

"Europos paveldo dienų" lankytojai įvairiuose Lietuvos miestuose galės sudalyvauti 40 ekskursijų, išklausyti 24 paskaitas, aplankyti daugiau nei 20 parodų, pamatyti režisierės Janinos Lapinskaitės specialiai šioms dienoms sukurtą filmą "Istoriją kuriame kartu".

"Ši programa – pažintinė, kad žmonės išeitų, pažiūrėtų ir suprastų kultūros paveldą, kurį turime. Sužinotų, iš kur, kaip ir kodėl jis atsirado, kad taptų natūralia mūsų dalimi", – kalbėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tarptautinių ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas.

"Europos paveldo dienos" nėra nei paskaitos, nei piešinių konkursai ar dar kas nors panašaus. Tai išėjimas, pažiūrėjimas ir supratimas vietoje, – entuziastingai kalbėjo jis apgailestaudamas, kad kai kur vis dėlto į projektą žiūrima atmestinai. – Jei į dalyvavimą žiūrima valdiškai surengiama kokia nors parodėlė bibliotekoje ar paskaita, tai žmonėms nieko nesako. Bet jei pasakotojas ir tema tikrai įdomi, lankytojų būna apsčiai."

Siekia sudominti savanorius

Projekto organizatorius liūdina tai, kad šiemet jame dalyvauja kur kas mažiau dalyvių nei įprasta. "Seniau prisijungdavo kone visos savivaldybės, šiemet – gal tik trečdalis. Vienas dalykas – krizė, kad ir kaip būtų apmaudu, veikia. Antra vertus, ne kiekviename rajone yra to kitokio paveldo ir kitokių religijų", – svarstė A.Jomantas.

Organizatorių vizija – kad ateityje, paskelbus "Europos paveldo dienų" temą, patys žmonės nuspręstų prisidėti, jei turi ką nors, ką gali pristatyti. "Mūsų tikslas – kurti pilietinę visuomenę, kad žmogus, išgirdęs apie projektą, pats pasakytų: turiu šį tą įdomaus ir su savivaldybės, menotyrininkų, kultūros darbuotojų pagalba galiu pristatyti tai visuomenei."

Kol kas tokių entuziastų nedaug. Kasmet prisijungia Trakų istorinis nacionalinis parkas, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra. "Yra pirmi daigai, bet jų dar labai nedaug", – apgailestavo A.Jomantas.

Atskleis nepažintas vietas

"Europos paveldo dienų" renginiai prasidės Vilniuje penktadienį, rugsėjo 18 d. Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje atidaroma paroda "Kultūros paveldas fotografijoje", senamiestyje vyks ekskursija po religinius centrus, susitikimai su jų dvasininkais, A.Puškino muziejuje vyks seminaras apie Vilniaus dvarų sodybas.

"Per visas šias dienas stengsimės parodyti neatskleistus, mažai žinomus dalykus. Vilniuje, kuriame senų gyventojų labai nedaug, tai ypač aktualu. Žmonės gyvena mieste po 30 ar 50 metų, bet daug ko nežino. Norime, kad miestas jiems kalbėtų daugiau. Einame, pavyzdžiui, Ligoninės gatve, matome namą ir net nesusimąstome, kodėl jis būtent toks, kodėl langai tokie, o ne kitokie. Su dr. Laros Lempertienės pagalba bandysime išmokti skaityti žydų paveldą", – intrigavo A.Jomantas.

Organizatoriai "Europos paveldo dienų" dalyviams žada ir daugiau atradimų. "Beveik niekas nežino, kad Vilniuje yra kenesa – karaimų maldos namai. Daug kas mano, kad tai – mečetė, nežino nieko, arba šį tą girdėjo, bet nežino, kur ieškoti. Galėsime ją apžiūrėti", – žadėjo organizatoriai.

Įdomi ekskursija laukia totorių dieną. Ji prasidės religinėmis pamaldomis, kurios pažymės pasninko pabaigą totorių giesmėmis, vėliau bus lankomos kapinės. Organizatoriai sutarė su totorių bendruomene, kad tą dieną ji į savo apeigas priimtų visus besidominčius.

"Kapinių tema labai įdomi, jose galima matyti visą istorijos raidą. Pas musulmonus negali būti žmogaus atvaizdų, tačiau labai įdomu nagrinėti rašymą: lietuviški, lenkiški, gudiški, arabiški rašmenys, ornamentai, kitokie atvaizdavimai. Viskas matyti, tik reikia mokėti perskaityti", – įsitikinęs A.Jomantas.

Lenkų dieną, be kitų renginių, vyks ir ekskursijos po bunkerius. Organizatoriai žada, kad jie daugeliui bus dar nematyti.

Daugiakultūriškumo Lietuvoje faktai

Tarpukario Lietuvoje ėjo du žydų laikraščiai lietuvių kalba.

Daliai Lietuvos miestelių gyventojų antroji šnekamoji kalba buvo jidiš.

Karaimai Lietuvoje leisdami savo žurnalą baigia lietuvių raidyną adaptuoti karaimų kalbai.

XIX a. Žemaitijoje gyveno vyskupas, kuris, bandydamas atversti žydus į krikščionybę, parašė katekizmą hebrajų rašmenimis, bet žemaičių tarme.

"Europos paveldo dienų" programa

Rugsėjo 18 d. – "Europos paveldo dienų" atidarymas

Rugsėjo 19 d. – karaimų diena.

Rugsėjo 20 d. – totorių diena.

Rugsėjo 21 d. – protestantų diena.

Rugsėjo 22 d. – žydų diena.

Rugsėjo 23 d. – seminaras "Daugiakultūris Vilnius: atminties ženklai" Vilniaus universitete, pasivaikščiojimas po religinius centrus Vilniuje.

Rugsėjo 24 d. – lenkų diena.

Rugsėjo 25 d. – rusų, baltarusių ir ukrainiečių diena.

Rugsėjo 26 d. – sentikių diena.

Rugsėjo 27 d. – baigiamasis renginys Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Visi renginiai – nemokami. Išsami programa – www.kpd.lt.