Popscenos žvaigždė Džordana Butkutė jaučiasi pavargusi, bet beprotiškai laiminga ir pakylėta. Neseniai baigėsi didysis jos koncertų turas, kuris truko daugiau kaip keturis mėnesius. Nuvažiuota 20 tūkst. kilometrų, surengti 36 koncertai penkiose Europos šalyse. Šį sunkų maratoną Džordana įveikė su savo sužadėtiniu ir vadybininku Elegijumi Strasevičiumi.

Stengėsi dėl mylimos moters

Prie visureigio vairo atsisėdęs 45 metų Elegijus jo pedalus spaudė ir sniegui krentant, ir lietui pliaupiant – per Olandijos lygumas, Škotijos kalnus, Londono ir Dublino priemiesčius. Dvejais metais jaunesnė Džordana buvo šturmanė – sekė kelią ir kalbino Elegijų, kad neužmigtų.

Išriedėjusi iš Kauno sausio 21 d., turą Dž.Butkutė birželio 1-ąją užbaigė Kauno klube "Combo" – tai buvo 37-asis jos koncertas.

Turo maršrutą sudėliojo, dėl salių tarėsi, koncertų reklama pasirūpino ir vairuotojo pareigas ėjo vienas žmogus – E.Strasevičius, kuris atliko penkių žmonių darbą. Pusę metų naktimis sėdėjo prie interneto, skambindavo ir telefonu, kol surasdavo žmogų, kuriam būtų galima išsiųsti koncertų plakatus, skrajutes, bilietus.

"Viskas dėl Džordanos", – patikslino vyriškis.

"Elegijus labai stengėsi dėl manęs. Visus koncertus – kur ir kada – labai tiksliai apskaičiavo, nes daugiau nebūtume pajėgę ištempti. Niekas iš lietuvių atlikėjų nebuvo išsirengęs į tokį ilgą turą. Joks prodiuseris tokio nebuvo sugalvojęs. Elegijus turi gerą galvą. Jis netuščiažodžiauja – yra maksimalistas, – komplimentų mylimajam nešykštėjo Džordana. – O nuvažiavus paaiškėjo, kad vieniems tenykščiams organizatoriams toks renginys – pirmas, neaišku, ką daryti, jau po vieno koncerto galvą pradėjo skaudėti. Kiti sumetė, kad biznį iš mūsų padarys. Lėtapėdžiai tie anglai. Elegijus viską net ten darė pats, net mano koncertus garsino."

Danijoje, Olandijoje, Airijoje, Anglijoje ir Islandijoje Dž.Butkutė dainavo ne 2–3 tūkst., o 400–500 klausytojų galinčiose priimti lietuvių bendruomenių salėse, klubuose. Tačiau ji nemano, kad dėl to jos darbas – ne toks prasmingas ar nuostolingas. Ir tos nedidelės salės lūžo nuo gerbėjų.

"Mūsų tikslas buvo ne grandioziniai koncertai, o kuo plačiau juos surengti, norėjome aprėpti kuo daugiau miestų, – patikslino E.Strasevičius. – Į dideles sales nebūtų atėję tiek tautiečių. Kaip planavome ir tikėjomės, 95 proc. viskas taip ir įvyko."

Po koncertų – gerbėjų eilės

Džinsai, marškinėliai, juodas švarkelis ir patogūs batai – pagrindiniai Dž.Butkutės scenos drabužiai. Dizainerių pagalbos ji neprašo.

Gausiausiai publikos susirinko į koncertą Arme, Šiaurės Airijoje. Dubline žmonės net buvo nepatenkinti, kad salėje vietos mažai. Labai įdomu jai buvo Kembridže (Anglija), kur dainavo bažnyčioje. Škotijoje koncertavo Edinburge, Aberdyne ir pačioje šiaurėje – Freizerberyje.

"Tame miestelyje net paukštis nepraskrenda, o lietuvių susirinko per 200. Atrodo, net gyvos dvasios nėra, o ten – vien lietuviai. Jų visur tiek daug. Žmonės labai dėkojo už koncertus – juk visi atlikėjai važiuoja koncertuoti į arba į Dubliną, arba į Londoną, – pasakojo Dž.Butkutė. – Net sunku išskirti, kur buvo fainiausia – visur buvau priimta ne šiltai, o tiesiog karštai."

Po koncertų prie Džordanos išsirikiuodavo gerbėjų eilės, ji pasirašinėdavo autografus ant kompaktinių plokštelių. Tai trukdavo vos ne ilgiau kaip pats koncertas.

"Žmonės klausinėdavo, kodėl nebuvo tos dainos, anos, trečios. Viena sakė – aš per tą dainą gimdžiau, kita – aš per tą dainą susipažinau su savo vyru. Trečia – o aš per tą dainą susitaikiau. Ketvirtas mano dainų klausydavosi nuo penkerių metų. Kiekviena daina jiems asocijuojasi su jų gyvenimu.

Jie žinojo net ir naujausią mano dainą "Tylios mintys", kurią parašiau prieš kelionę. O "Nemylėjau tavęs" visur turėjau dainuoti bisui – niekur nepavyko išsisukti", – sėkme džiaugėsi Džordana.

Stengėsi padėkoti kiekvienam

Šis turas dainininkei pažėrė ir staigmenų. Po vieno koncerto prie jos priėjo klasės draugė, kurios nebuvo mačiusi nuo mokyklos baigimo. Paaiškėjo, kad kita – vaikystės draugė – gyvena Islandijoje. Moters vaikas sirgo, o vyras buvo išvažiavęs į tėvo laidotuves. Ji apgailestavo, kad negali ateiti į koncertą, tačiau per draugę Džordanai perdavė dovaną. O ši skubomis jai parašė laišką.

Tačiau apie ten gyvenančių lietuvių darbą ir gyvenimą nebuvo laiko kalbėtis – tautiečiai vos spėjo Dž.Butkutei žerti komplimentus, o ši – pasirašyti ant kompaktinių plokštelių.

"Nemoku apsakyti, kas ten dėjosi. Vieni bučiavo į vieną skruostą, kiti – kitą, treti – į plaukus, rankas, kišo kompaktus pasirašyti, sakė, kad aš – jų dievaitė. Paklaikęs tas jaunimas. Ir ne tik jaunimas – buvo ir mano metų, ir už mane vyresnių. O aš savo gerbėjams nespėjau dėkoti ir linkčioti, stengiausi gražiai padėkoti kiekvienam", – dėstė Dž.Butkutė.

Ji patyrė, kad išsibarsčiusios lietuvių šeimos jos koncertų klausėsi skirtingose šalyse: dukra – vienoje, jos brolis – kitoje, o tėvai – trečioje.

Koncertai vykdavo penktadieniais ir šeštadieniais, dažnai – ir sekmadieniais. Tačiau po jų dažniausiai reikėdavo nusigauti į kitą miestą, apsistoti kitame viešbutyje ir vėl viską pradėti iš naujo. Nors Anglijoje į visus koncertus juodu važinėjo iš Piterboro, kur gyveno viešbutyje, vis tiek ten – dideli atstumai. Airijoje buvo paprasčiau – nuomojo butą ir gyveno taip, kaip Lietuvoje. Škotijoje įsikurdavo tuose miestuose, kuriuose koncertuodavo.

Nesusigundė velnio lašais

Ne paslaptis, kad Džordana turėjo bėdų dėl alkoholio. Daugiau kaip prieš metus ji metė gerti. Ar koncertų ture, kur sprogdino gerbėjų emocijos, o nuovargis lenkė prie pagalvės, nekilo pagundų vėl griebtis velnio lašų?

"Niekada. Tikrai, – užtikrintai tarė Džordana. – Nebuvo net tokių minčių. Nuo ano gyvenimo iš tikrųjų pavargau. Man daug davė Minesotos programa ir šalia esantis žmogus – Elegijus."

"Mečiau gerti išskirtinę dieną – 2006 06 06. Galite pasveikinti, šiandien (birželio 6-ąją, kai kalbėjomės – red. past.) sukanka 6 metai, kai nevartoju alkoholio", – praeities bėdų neslėpė E.Strasevičius.

Pragyventi gali tik Vyriausybė

Bilietai į Dž.Butkutės koncertus kainavo 20 eurų, arba 15 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Dž.Butkutė pabrėžė, kad neužsidirbti juodu važiavo, o kuo daugiau pamatyti, pasirodyti. Tačiau neslėpė, kad, kas dirba, tas ir užsidirba. Darbas pareikalavo ir sąnaudų – už salės nuomą, aparatūrą, viešbučius, degalus, pragyvenimą jie mokėjo iš savo kišenės.

"Anglijoje pragyventi daug pigiau negu Lietuvoje. Baisu žiūrėti į mūsų kainas, abu galvojame, kad taip sunkiai uždirbti pinigai Lietuvoje tirpte tirps. Ir klimatas ten puikus, o čia vieną dieną lyja, o kitą taip užkaitins – kaip saunoje. Lietuvoje – tokia graži gamta, bet zvimbia uodai, o ten jų nėra. Kelionėje rašiau dienoraštį, aprašiau kiekvieną dieną – visko taip neprisiminsi", – pasakojo moteris.

E.Strasevičiaus nenustebino, kad tiek daug lietuvių gyvena emigravę.

"Ekonominiu atžvilgiu Lietuvoje tiesiog neapsimoka gyventi. Gyvenimo kokybė čia ir ten labai skiriasi. Tarkime, žmogus dirbdamas tą patį darbą čia ir ten, gauna tiek pat piniginių vienetų – 3000. Tačiau ten benzinas – triskart pigesnis. Uždirbdamas tą patį, ten išleidi triskart mažiau. Stebiuosi, kad Lietuvoje dar likę daug žmonių. Esant dabartinei ekonominei situacijai čia turėtų gyventi tik mūsų Vyriausybė", – kalbėjo E.Strasevičius.

Vestuves nukelia į rudenį

Džordana gerbėjų buvo apipilta dovanomis.

"O kokią didžiulę nerealią gėlę gavau, kuri verta būti namuose. Ją supakavome į dėžę su visa vaza ir išsiuntėme į Lietuvą. Kažkas padovanojo didžiulį dramblį. Žmonės nešė dėžėmis saldainius, šokoladą, pridovanojo visokių papuošalų. Prisipirkome drabužių, prisimezgiau originalių didelių megztinių", – neslėpė Dž.Butkutė.

Kelionėje jų visureigis buvo tiesiog nusėdęs. Kiek ten buvo dėžių ir lagaminų, moteris pametė skaičių. Aišku viena: iš Lietuvos išvyko avėdama žieminiais batais, pargrįžo su basutėmis. Net keliolika dėžių su manta teko išsiųsti į Lietuvą.

Į tėvynę juodu grįžo neskubėdami – porai dienų sustojo Paryžiuje, aplankė Prahą. Po Paryžių vaikščiojo iš lėto, tačiau tą miestą Džordana įsivaizdavo kiek kitokį. Net ir ten, prie Eifelio bokšto, jiems pamojavo tautiečiai. Didelį įspūdį jiems paliko Praha, tačiau trūko jėgų po ją ilgiau vaikščioti. Juk turistauti, anot Džordanos, – irgi darbas.

Visureigis atidirbo savo – grįžę į Lietuvą, juodu nusipirko naują. Esą Elegijui dėl nugaros bėdų patogiausia važiuoti tokia mašina.

Moteris šiek tiek panikuoja, kad namai iki šiol apversti kaip sandėlis. "Apie kokį baseiną ir poilsį jūs kalbate? – net pyktelėjo Džordana. – Visų pirma plaukti nemoku, o antra, tam nebuvo laiko. Kiek lagaminų! Namai – lyg drabužinė. Kol viską iškrausčiau, kol sudėliojau, kol atrinkau lauktuves, kas, kam ir kur. Skalbyklė dirba be sustojimo – vienus drabužius išimi, kitus įdedi", – pasakojo atlikėja.

O kada vestuvės? Juk Elegijus savo mylimajai pasipiršo ir sužadėtuvių žiedą įteikė daugiau kaip prieš metus. "Juokingai skamba, bet vis nėra laiko apsiženyti", – sakė vyriškis.

"Dabar sėsime rašyti naujos programos. Padarysim, ką norim ir kaip norim. Mes norim atsinaujinti, – kalbėjo Dž.Butkutė. – O vestuvės – galbūt rudenį. Su trenksmu."