Pusantro tūkstančio kauniečių sekmadienio vakarą stebėjo elektroninę operą XYZ. Meno projektas į "Pergalės" angarą atkeliavo pirmą kartą.
Likus pusvalandžiui iki numatytos koncerto pradžios, prie "Pergalės" angaro, lig šiol ne pirmus metus stūksojusio tuščio, nuvingiavo kelių dešimčių metrų žiūrovų eilė. Ją pamatę, vieni garsiai keikėsi, kiti juokėsi: netikėta eilė prie meno? Vėluodama publika užpildė didžiulę angaro salę su joje išrikiuotomis 1,5 tūkst. kėdžių, pasiskolintų iš Kauno filharmonijos.
Kol žiūrovai stumdėsi prie durų, laikinos scenos užkulisiuose virė paskutiniai paruošiamieji darbai. Tarp atlikėjų sukosi trys aprengėjos ir kostiumų autorius Juozas Statkevičius, vienam pataisydamas sceninių drabužių klostę, kitam patobulindamas šukuoseną, trečiam prisegdamas kokį aksesuarą. Anksčiau bohemiečių statytoms operoms sukurtus kostiumus jis transformavo pridėdamas šiuolaikinių detalių – kai kuriuos atlikėjus tiesiog įvyniojo į celofaną, kitiems tarsi didžiulius briedžių ragus ant galvos pritvirtino pripūstų vienkartinių pirštinių puokštę. "Kiekvienas atlikėjas per koncertą vidutiniškai tris kartus pakeičia kostiumus, todėl Juozukui čia tikrai yra ką veikti", – šypsojosi bendro bohemiečių ir elektroninės muzikos kūrėjų grupės "Silence" projekto XYZ režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Per dvi elektroninės operos valandas, keičiantis vaizdo projekcijoms, į sceną kilo bohemiečių solistai – Asmik Grigorian, Joana Gedmintaitė, Lauryna Bendžiūnaitė, Jeronimas Milius, Laimonas Pautienius, Rafailas Karpis. Prie kompiuterių, iš kurių reguliuota specialiai šiam projektui sukurta muzika, vienas kitą keitė "Silence" kompozitoriai Mario Basanov, Few Nolder, Leonas Somovas ir Vidis.
Solistams traukiant atpažįstamas garsiausių operų arijas, "Silence" nariai savo muzika operą perkėlė į šiandieną – elektroninė muzika nei melodija, nei skambesiu nepriminė operinės muzikos. Ritminga muzika užkrėtė dalį jaunų klausytojų, į taktą ėmusių linguoti galvomis. "Eitume pašokti, bet kėdės trukdo", – tyliai juokavo jaunuoliai.
Solistai keitė kostiumus, rekvizitą ir vėl kopė į sceną, kurioje arijos keitėsi dinamišku tempu. Ne vieną vyro ir moters duetą scenoje baigė karštas atlikėjų bučinys. Gausiausi aplodismentai lydėjo Asmik Grigorian pasirodymus.
Finalinis XYZ akordas – visų projekto dalyvių atliktas "Triumfo maršas" iš Giuseppe Verdi operos "Aida". Po jo "Pergalės" angarą užplūdo publikos aplodismentų banga.
Danguolė Beinarytė
KTU akademinio choro "Jaunystė" vadovė
Tai, ką matėme, yra naujovė, vieniems priimtina, kitiems – ne. Aš esu labiau konservatyvus žmogus, ir man daugelis dalykų pasirodė nepriimtini. Kokie? Nenorėčiau detalizuoti. Idėja, kad operos arijos atliekamos skambant elektroninei muzikai, gal ir priimtina, bet čia tam netinkama erdvė. Jei jau darai tokį projektą, turi būti puikus įgarsinimas, daugelyje repeticijų pasitikrintas balso ir muzikos skambesys. Turi būti tarpusavio susistygavimas, rimti režisūros sprendimai. Dabar matyti, kad šioje erdvėje ir solistai, ir muzikos kūrėjai repeticijų turėjo mažai, vos kelias valandas. Galima tik spėlioti, koks galėjo būti rezultatas, jei darbo būtų buvę įdėta daugiau.
Algė Gylienė
Menotyrininkė
Elektronine opera nenusivyliau, bet ir nelikau sužavėta. Sėdėdama antroje salės pusėje nemačiau bendro scenos piešinio, kurį sudaro kostiumo, silueto ir kompiuterinės grafikos ryšys. Antrąją koncerto dalį žiūrėjau stovėdama. Bendras scenos vaizdas buvo labai eklektiškas: kostiumai su klasikos elementais, užklostyti celofanais ir panašiai, vaizdo projekcijos – absoliučiai kitos stilistikos. Atrodė, tarsi sąmoningai būtų kuriamas kičas.
Nežinau, kur yra ribos, kiek galima iškraipyti klasikinę muziką arba techninėmis priemonėmis pakeisti operos atlikėjo balsą. Vertinu subjektyviai – buvo ir gražių elektroninės muzikos kūrinių, ir neskoningų. Kai kur solistų balsai labai gerai suskambėjo, kitur atrodė, kad jie visiškai nepataiko į gaidą. Buvo vietų, kai norėjosi geriau girdėti vokalą, kurį užgožė elektroninė muzika.
Saulius Štombergas
Krepšininkas
Man patinka ir klasika, ir elektroninė muzika, todėl ir atėjau pasiklausyti. Tai, ką čia girdėjau ir mačiau, man patiko. Tikrai nenusivyliau, geras renginys.
Birutė Letukaitė
Kauno šokio teatro "Aura" vadovė
Mano įspūdžiai iš šio pasirodymo – įvairūs. Atlikėjai buvo ganėtinai statiški. Šokis XYZ galėtų tapti jungiamąja grandimi tarp klasikinių arijų ir elektroninės muzikos, tarp seno ir naujo, o dabar tos jungiamosios grandies pasigedau. Kai kurios arijos su vaizdo projekcijomis tiesiog prašėsi judesio. Reikės pasiūlyti D.Ibelhauptaitei, kad "Auros" šokėjai scenoje galėtų sukurti tą jungtį.
Bet šiaip projekto autoriai pasirinko populiaraus renginio modelį, į kurį galima pritraukti ir klasikos, ir elektroninės muzikos gerbėjų. Ir išties pažiūrėkit, koks rezultatas, – minia žmonių.
Giedrius Andziukevičius
Dainavos poliklinikos direktorius
Tai, ką mačiau, – tarsi gaivus gūsis tarp kitų Kauno kultūrinių renginių. Patiko viskas: ir solistai, ir muzika, jos pateikimas, ir kostiumai.
Naujausi komentarai