Advokatei Vilijai Gražulytei žiema be slidinėjimo kalnuose – ne žiema. Kalnų magijai ir ekstremaliems pojūčiams moteris negali atsispirti. Ne kartą ji patyrė, kad slidinėjimas padeda pailsėti protui, tiesiog jį išvalo, o kalnų didybė suteikia jėgų ir stiprybės.

Apsigyveno apartamentuose

Slidinėti vilnietė V.Gražulytė leidžiasi į kalnus Austrijoje arba Italijoje. Šiemet su šeima ir bičiuliais, iš viso dešimties žmonių kompanija, slidinėjo Austrijoje, Zalcburgo srityje. Gyveno Obertauerno kurorte.

Anksčiau V.Gražulytė slidinėti į kalnus keliaudavo automobiliu. Važiuodavo dvi paras. Nakvodavo Čekijoje. Kelionė būdavo varginanti ir net pavojinga. Šįkart nutarė skristi lėktuvu. Nusileidę Austrijoje, Zalcburge lietuviai išsinuomojo automobilį ir kilo į Alpėse esantį slidinėjimo kurortą. Taip, anot V.Gražulytės, pasiekti slidinėjimo trasas daug patogiau ir laiko visą dieną sutaupai.

Obertauernas – vienas prabangesnių Austrijos slidinėjimo kurortų. Šešių asmenų V.Gražulytės šeima svečių namuose išsinuomojo didelius apartamentus. Gyvenimo sąlygos buvo puikios: name įrengtos kelių rūšių pirtys, poilsio kambarys su vandens lovomis. Už papildomą kainą galima užsisakyti masažą.

Obertauerno kurortas skirtas slidininkams ir turistams. Apsipirkti jiems tekdavo važiuoti į gretimą miestelį. Mažesni Austrijos kurortai, kur anksčiau V.Gražulytė yra slidinėjusi, – labai gražūs, autentiški miesteliai.

Dvi dienas siautė pūga

Slidinėjimo inventorių vilniečių kompanija paprastai nuomojasi. Tie, kurie čiuožia snieglente, vežasi savąją.

Atvykus į Obertauerną dvi dienas siautė pūga. Net nebuvo matyti, kur šliuožti. Kai pūga liovėsi, prieš akis atsivėrė kalnų didybė ir grožis.

Slidininkai keldavosi 8 valandą. Papusryčiavę išeidavo slidinėti – trasos prasideda vos už poros šimtų metrų nuo apartamentų. Slidinėdavo iki 16 valandos – tol, kol veikia keltuvai.

“Slidinėjimo trasos ten labai geros – nuvalytos, plačios. Be to, puikiai tinkamos ir pradedantiesiems slidininkams, ir vidutiniokams. Trasomis buvo patenkinti ir tie, kurie šliuožia gerai. Svarbiausia, kad jos saugios. Kad ir kiek daug būtų žmonių trasoje, visiems vietos pakanka. Teko būti kurortuose, kur nedaug trasų, todėl nuolat jauti pavojų, kad atsitrenksi į kitą slidininką. Čia tokios tikimybės buvo mažai”, – Obertauerno kurortą gyrė advokatė.

Penkerių metų V.Gražulytės anūkė Barbora lankė slidinėjimo mokyklėlę. Mergaitė dalyvavo pradedančiųjų varžybose ir pelnė medalį.

Maži vaikai drąsiai mokosi slidinėti ant aukščiausių kalnų. Suaugęs žmogus, anot V.Gražulytės, yra bailesnis.

"Mažiukai vaikai šliuožia tarsi prilipę prie žemės – taip juokingai atrodo", – pastebėjo slidininkė.

Vokiečiai į pirtį eina nuogi

Kas geriau, jei ne pirtis, atpalaiduoja įtemptus raumenis, pavargusį kūną? Grįžusi iš slidinėjimo trasų bičiulių kompanija traukdavo į pirtį.

“Puiku, kad buvo tokia galimybė. Nors ir anksčiau apsigyvendavome apartamentuose, bet juose nebūdavo pirčių komplekso”, – palygino V.Gražulytė.

Vokiečiai ir austrai dažniausiai atvyksta slidinėti vieni, be moterų. Vakare į pirtį jie suguža nuogi – tokios tradicijos. Tad lietuviai stengdavosi į pirtį ateiti anksčiau, kol nuogaliai dar nepasirodė. V.Gražulytė pastebėjo, kad rusų turistams tokios tradicijos taip pat nepriimtinos.

Slidinėjimo kurorte lietuviai maitinosi įvairiai. Pusryčius, kurie kainuoja 45 litus, svečių namų kavinėje valgė tik kartą, paskui gaminosi patys. Vakarieniaudavo įvairiai: arba gamindavo tai vieni, tai kiti, o paskui vaikščiodavo į svečius tų patiekalų ragauti, arba visu būriu traukdavo į kurorto kavinę ar restoraną.

Nei restoranuose, nei slidinėjimo trasose turistus aptarnaujantys austrai nepuola kalbėti angliškai. Kam laužyti liežuvį, jei kalbėti vokiškai jiems patogiau? Valgiaraščių kalnų restoranuose anglų kalba taip pat nėra – viskas parašyta vokiškai.

V.Gražulytė stebėjosi: “Net keista. Atvažiavai į tą šalį, ir privalai mokėti vokiškai. Visgi infrastruktūra ten – puiki. Nusileidai nuo vienos trasos – restoranas, nusileidai nuo kitos – vėl restoranas, o patiekalai juose labai skanūs.”

Kalnuose pagerėja savijauta

Kodėl advokatė žiemą renkasi kalnus, kai per šalčius nemažai lietuvių saulės ir egzotikos ieško pietų kraštuose? Juk ir Lietuvoje – šalta, sniego nemažai, yra kur slidinėti.

“Ilgai dirbant sėdimą protinį darbą, ateina metas, kai kūnas pareikalauja fizinės veiklos. Slidinėjimas padeda pailsėti protui, tiesiog jį išvalo. Manau, kad ekstremalios situacijos – tai savęs išbandymas, nenoras sustingti vienoje vietoje. Man norisi važiuoti į kalnus. Labai patinka jų vaizdai, ten pasijuntu kaip baltoj pasakoj. Aplinkui – kalnų didybė, kuri suteikia stiprybės. Norint tai pajaust, reikia ten būti, viską savo akimis pamatyti. Iš nuotraukų to nepajausi”, – tikino V.Gražulytė.

Moteris patyrė, kad kalnuose pagerėja savijauta. Be to, ten visą laiką būna su šeima. Susipažįsta su kitais slidininkais, užmezga naujų pažinčių, atsiranda naujų draugų. Atostogos kalnuose – tokia puiki relaksacija, kad grįžus namo darbų gali imtis su daug didesne energija.

“Taip, aš planuoju važiuoti į šiltuosius kraštus kovą ar balandį, bet slidinėti sausį ar vasarį – būtina, negaliu jo atsisakyti, – šypsojosi V.Gražulytė. – Kartą kovo mėnesį slidinėti važiavome į Italiją. Labai patiko, nes nuolat švietė saulė. Blogai buvo tai, kad po pietų trasos jau būdavo pažliugusios.”

Kainos

Apartamentų, kuriuose buvo du miegamieji ir didžiulė svetainė, savaitės nuoma šeimai atsiėjo 6200 litų.

Iš viso kelionė vienam asmeniui kainavo 3500 litų.