Ekstremalus jodinėjimas ant bulių ir milžiniška gyvatė kelyje, kengūrienos skonis ir laimę nešantys jų kiaušiniai, susitikimai su koalomis ir krokodilais, lietuvių svetingumas ir jų pėdsakai dykumoje.

Visa tai du nepailstantys keliautojai Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus kitą savaitę pristato kvapą gniaužiančioje premjeroje "Visos Australijos dulkės" apie 12000 kilometrų kelionę tolimame žemyne.

Sprandų nenusisuko

– Tai devintoji jūsų avantiūristinė kelionė senu automobiliu. Prieš trejus metus televizijos žiūrovai matė jūsų kelionės akimirkas Argentinoje, Brazilijoje ir Čilėje, užpernai – Bolivijoje, Ekvadore, Peru ir Kolumbijoje. Pernai pervažiavote Laosą, Kambodžą ir Vietnamą. Kurią kelionę įrašytumėte į jų sąrašą pirmuoju numeriu? – klausėme vieno iš pramuštgalvių dueto – Vytaro Radzevičiaus.

– Visos kelionės yra pirmoje vietoje. Naujausioji – ypač pirmoje vietoje, – visas bendras keliones su kolega ir geru draugu M.Starkumi gyrė Vytaras.

– Žiūrovai išvys vėl penkis filmus apie Australiją. Kokiais penkiais žodžiais apibūdintum šią šalį?

– "No Worries Mate" (nesirūpinkite, nesijaudinkite, bičiuliai), "vegemite" – užtepėlė iš alaus mielių ir paplūdimiai.

– Planavote nuvažiuoti 8 tūkst. kilometrų, tačiau kelionė keitėsi ir nuvažiavote net 12 tūkst.?

– Keliaudami Australijoje nusukome tūkstantį kilometrų į šalį dėl jodinėjimo ant bulių. Tai ir šaudymas buvo didžiausia pramoga žmonėms per ten vykusią šventę.

– Tai buvo vienas didžiausių jūsų nuotykių, nes buvote ne tik žiūrovai, bet ir dalyviai?

– Įspūdingiausias, daugiausia adrenalino suteikęs nuotykis. Dar dabar pulsuoja adrenalinas prisiminus šį rodeo.

Šimtą kartų geriau

– Vytarai, papasakokite išsamiau apie neeilinę pramogą.

– Visiškas rokenrolas. Pasirašėme kažkokius dokumentus senam kaubojui. Klausiame, kas tai? Nuramino: kad nusisukę sprandą ant jų nepyktume. Prašome patarimo prieš eidami į areną. Pataria: nesėsk ant buliaus. Ir juokiasi.

Po to nuoširdžiai sako: "Tai – šimtą kartų geriau nei seksas. Kažkas neįtikimo, ta jėga po tavimi, triukšmas, minia. Taip užkabina, kad tampi šio sporto vergu." Po to mostelėjo ranka į visureigį ir klausė: "Matot jaunuolį?" Ten snūduriavo kokių 90 metų senukas su klausos aparatu. Pasirodo, jis vyksta į visas varžybas, nors nebejodinėja turbūt nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų.

Tai iš tiesų neapsakomas malonumas. Nors nėra geriau už seksą, – nusijuokė V.Radzevičius. – Maža to, pristatė mus kaip narsuolius, debiutantus iš Lietuvos, kurie pirmieji papuoš vakarą. Gavome šalmus, tvirtas liemenes. Atsidarė vartai. Širdis plakė kaip būgnai.

Likome dviese su buliumi. Ir netrukus – oras, smėlis, euforija, džiaugsmas. Vėliau, po kelių valandų atslūgus adrenalinui, atrodo, kad laikiausi ilgai, o išties tai truko vos kelias sekundes. Tačiau šio įspūdžio užteks visam gyvenimui.

Kengūros ant kelio

– Koks Australijos pranašumas yra prioritetinis?

– Gamta. Paplūdimiai. Pribloškia savo grožiu. Važiuojame pakrante – stebėtinai gražūs paplūdimiai ir vandenynas.

– Gražiausia sustabdyta akimirka?

– Esperance paplūdimys. Ten išsikepėme žemaitiškų blynų.

– Išties kiekvienoje kelionėje sugalvojate kažkokį originalų patiekalą?

– Tai ir buvo žemaitiški blynai su kengūros faršu, kurio ten nusipirksi bet kur. Nors patys australai ne itin jį mėgsta. Kengūrienos skonis panašus į stirnienos. Ten skatina vartoti kengūrieną, nes kengūrų Australijoje yra pernelyg daug.

Valgėme ir krokodilienos, ryklienos, nors mums tai nebuvo naujovė. Atradimas – "vegemites". Vienas iš penkių minėtų žodžių apie Australiją. Iš alaus mielių gaminama užtepėlė. Sūri, keisto skonio, bet patiko. Australai ją valgo masiškai, duoda net kūdikiams.

– Nejaugi dalyvavote ir žudant kengūras?

– Ne, ne. Tačiau ten labai daug automobilių partrenktų kengūrų, ypač vidurinėje Australijos dalyje. Australai mus perspėjo: jei iššoks į kelią kengūra, nebandykite išvengti susidūrimo, nes kitaip padariniai gali būti daug liūdnesni. Nelaimės dažniausiai ir įvyksta, stengiantis išvengti susidūrimo su kengūra.

Kengūrų matėme jau pirmą dieną. Nesibučiavome – arčiau mūsų neprisileido.

"No worries mate"

– Filme bus vietos gyventojų aborigenų šamanų mistikos?

– Mistikos šydas bus. Važinėjome po aborigenų žemes, domėjomės jų kultūra, tačiau su jais mažai matėmės, jie gana uždari.

– Kiekvienoje kelionėje sutinkate įdomių žmonių, kurie tampa jūsų filmų herojais.

– Sidnėjuje mus nustebino vietos lietuvių bendruomenė, pakvietusi į susitikimą. Prie Sidnėjaus operos ir baleto teatro susirinko daugiau nei 50 lietuvių. Susitikimas buvo labai šiltas ir linksmas. Įsiminė ir puota Australijos lietuvės ir keturių jos sūnų namuose. Lietuviai dovanojo laimę nešančių kengūrų kiaušinių. Beje, radome labai daug lietuvių pėdsakų. Net ir dykumoje.

– O jūsų pirktas senas automobilis "Toyota" neapvylė?

– Buvo visko, tačiau sunkumus įveikdavome. Išdažytas mūsų automobilis buvo kaip mažas kemperis su palapine ant stogo, kuriame kartais ir nakvodavome.
Nustebino australai – labai šilti, labai draugiški, paslaugūs, linksmi žmonės. Kaip lietuviai kokiame nors XIX a. kaime. Neatsitiktinai jie dažnai sako: "No worries mate" ("Nesijaudinkite, bičiuliai"). Atrodo, kad jie labai daug keliauja – iš dešimties aplenktų automobilių turbūt aštuoni – kemperiai. Ir, žinoma, jie banglentininkai – šis sportas itin populiarus.

Gerk kokakolą, nekvailiok

– Filme pamatysime ir specifinį australų humorą?

– Tikiuosi, kad pavyks jį perteikti, nes jų humoras išties specifinis, kartais kaip chirurgų. Juodas, šiurkštus, bet labai geras, – nusijuokė. – Degalinėje nusprendžiau atsigaivinti kokakola. Imu dietinę.

"Atsargiai, čia dietinė!" – tarsi paklaikęs iš siaubo perspėjo pardavėjas. Sakau, metu svorį. Už mane daug drūtesnis vyras čiumpa ją iš rankų ir įbruka klasikinę kokakolą: "Imk, nekvailiok. Pažiūrėk, kaip aš gerai atrodau."

Po to pasisuka į degalinėn užėjusią triukšmingą kinų turistų minią ir sako: "Sveiki atvykę į mūsų nuostabų miestą. Jus sveikina jo meras Keitas, visi penkiasdešimt keturi gyventojai, du šimtai avių ir milijardas musių!"

– Kuriozinių situacijų, kaip visada, neišvengėte?

– Dykumoje sutikome dviratininką. "Sklando legendos, kad ten pasirodo nuoga nimfa, gal jis jos ieškojo?" – juokavome. Nesėkmingai spėliojome užmirštą lagamino kodą, pratinomės prie kairiosios eismo juostos. Kartą kelyje pervažiavau didelę, storą gyvatę. Stabtelėjau, pažiūrėjau į Marčių (M.Starkų – aut. past.). Jis linktelėjo: matė tą patį. Grįžome pažiūrėti atgal. Jos nebuvo nė žymės – nušliaužė. Tuo metu pabudo snaudęs mūsų operatorius ir paklausė: "Ką ten pervažiavote? Kokį storą kabelį, kad net ratai subambsėjo?"
Stilingi ūsuočiai

– Futbolo maniakai turbūt paspardė kamuolį ir Australijoje?

– Pabandėme spardyti australietiško futbolo kamuolį – sudėtinga. Daug kartų žiūrėjome rungtynes. Taisyklių nesupratome, klausėme australų, o jie juokėsi: "Mes irgi nesuprantame. Bet mūsų šalyje tai – svarbiausias sportas."

– Tatuiruočių  nepasidarėte, bet užsiauginote įspūdingus ūsus.

– Pataikėme dėl stiliaus, – nusijuokė. – Tokie ūsai labai tiko. Vyrai sakė, kad tokie ūsai nepopuliarūs, bet aplink – daug tokių ūsuočių. Moterims atrodėme kaip australai.

– Ko jūsų filme tikrai nebus?

– Šiaurės Australijos ir Didžiojo rifo. Keliavome tik mėnesį, o pamatyti šią šalį – tai labai mažai. Ji tik žemėlapyje atrodo vos mažesnė už Grenlandiją, bet iš tiesų – net tris kartus didesnė (Australijos plotas – net 7 686 850 kv. km, tai šešta pagal dydį valstybė pasaulyje – aut. past.).

– Kodėl "Visos Australijos dulkės"?

– Neįmanoma įsivaizduoti kelionių be dulkių. Australijoje jų buvo labai daug. Ir musių.

– Kokie žmonės būtinai privalo pažiūrėti jūsų nuotykius?

– Kas jaučia kelionių alkį ir kažką už horizonto.