Benamių šou: altruizmas, vujarizmas ar cinizmas?

Metus stosis ant kojų

Avansą penkiems benamiams suteikė "The Amsterdam Project", žinoma, ne vien iš užuojautos, bet ir su siekiu nuolat stebėti jų žingsnius namų, darbo ir oraus gyvenimo link.

Toks projekto kūrėjų gestas sukėlė diskusijų bangą: vieni jame įžvelgia dosnumą ir galimybę pradėti kitokį gyvenimą, kiti piktinasi, kad altruizmas paverčiamas vujarizmu.

Išsikeltas tikslas – atkreipti žiūrovų dėmesį į kenčiančius nepriteklių, kurį ne visad lemia degradavimas, žalingi įpročiai.

Pirmajame šou etape vedėjas užmezga ryšį su benamiais, esą, norėdamas padaryti interviu. Pokalbio metu jis atskleidžia tikrą projekto esmę ir pasiūlo jame dalyvauti. Jei žmogus sutinka, jam įteikiama kreditinė kortelė su 10 tūkst. eurų. Žinoma, ji skirta ne geram pasilinksminimui, o socialinei reintegracijai – dalyviui keliamas tikslas pasinaudojus šia suma ir padedamam įvairių specialistų per metus tapti visaverčiu piliečiu. Su šiais pinigais žmogus gali sumokėti savo skolas, išsinuomoti būstą.

Tarp laimingųjų nelaimėlių – 22-ejų vieniša motina Chayenne, gyvenanti pabėgėlių stovykloje, 67-erių Lolle'as, gyvenantis po geležinkelio tiltu, 34-erių buvęs banko darbuotojas Marco.

Ubago lazda

Į kaltinimus, kad tokiu šou parodoma nepagarba vargstantiesiems, jo rengėjai atsako siekiantys žmogiškumo paveikslo, norintys žiūrovams parodyti šalies benamių realybę ir keisti požiūrį į juos, padėti pamatyti, kaip jaučiasi žmogus, kuris gal dar neseniai turėjo viską, kaip ir jie, o dabar yra priverstas elgetauti.

Neišsižadėti "ubago lazdos" prieš 7 metus ispanams priminė šou "Gyvenk mano, benamio, gyvenimą", kuriame penki garsūs žmonės (tarp kurių – buvusi "Mis Ispanija", slidinėjimo čempionė, verslininkas) dešimt dienų savąjį gyvenimą išmainė į benamystę. Visą parą filmuojamas šou sulaukė didelės sėkmės. Analogiškas BBC eksperimentas "Garsūs, turtingi ir benamiai" su keturiomis vargšų gyvenimą išbandžiusiomis įžymybėmis taip pat pasiteisino.

Lietuviškas šiaudas

Nereikia ir taip toli žiūrėti – prieš 7 metus Lietuvos žiūrovai taip pat stebėjo TV3 socialinį projektą "Turtuoliai – vargšai", kuriame garsūs žmonės, nežinantys, ką reiškia skrebenti suelgetautus centus maistui, trumpam virto vargetomis. Įsijausti į benamių kailį tuomet ryžosi Arūnas Valinskas, Nijolė Pareigytė-Rukaitienė, Karina Krysko, Egmontas Bžeskas, Ugnius Kiguolis ir kiti.

Daugiausia kritikos teko dėl to, kad į jų vietą, t.y. visaverčio visuomenės nario, akimirkai iš gyvenimo paraščių buvo ištraukti tikri benamiai, kuriems suteikta galimybė pasidžiaugti paprastais gyvenimo malonumais, tokiais kaip šiltas dušas, jauki vakarienė ar kinas. Visgi ją projekto prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas atrėmė argumentais, kad išsikeltas tikslas – atkreipti žiūrovų dėmesį į kenčiančius nepriteklių, kurį ne visad lemia degradavimas, žalingi įpročiai, žvaigždėms leisti gyvai pajusti tokio gyvenimo kainą – priekabes, patyčias, gėdą, o benamiams įteikti vilties šiaudą, jog dar galima pakilti iš duobės.

Sužadinti empatiją mėgino ir kito TV3 projekto "Chorų karai" užmojis suburti benamių chorą, kuriam vadovavo Stano, papasakoti jų istorijas. "Spindulys", kurio choristus Stano rado nakvynės namuose ar tiesiog gatvėje, palietė žiūrovų širdis, o ne vienam benamiui išties tapo naujo gyvenimo šviesa.