B. Pitto bičiulė mieliau linkusi garsėti ambicingais darbais

Amerikiečių dizainerė, architektė ir mokslininkė Neri Oxman kartais lyginama su Leonardu da Vinci, nes jos kūriniai peržengia šio laikmečio ribas. Jos darbo vieta yra laboratorija, kurioje gimsta ateities medžiagos ir daiktai, netikėti dizaino objektai. Ji jau beveik metus draugauja su Holivudo žvaigžde Bradu Pittu, tuo skatindama smalsumą. Tačiau apkalbos į mėgstamą veiklą pasinėrusiai moteriai nė kiek nerūpi.

Autoritetas vyriškoje srityje

"Madingi ir protingi", – taip užsienio spauda komentuoja N.Oxman ir B.Pitto santykius. Žinomas aktorius labai domisi dizainu ir architektūra, tad ši pažintis didelės nuostabos nekelia. Jis ją pamatė paskaitoje, paskui susitiko projekto aptarime, ir štai jie jau draugai, netrukus – pora. Gyvena atskirai, bet jis turi jos namų raktus. Pati Neri šio fakto nesureikšmina ir atsisako jį komentuoti. Daug mieliau su dideliu užsidegimu kalba savo tyrinėjimus, naujas idėjas ir ambicingus projektus.

Tradiciškai dizainas ir architektūra vis dar laikoma vyriška sritimi, tačiau 42-ejų N.Oxman joje yra neginčijamas autoritetas. Masačusetso technologijų instituto profesorė, mokslų daktarė vadovauja vienai jame veikiančių laboratorijų ir joje dirbančiai mokslininkų grupei. Čia atliekami daugiadiscipliniai tyrimai – pradedant sintetine biologija ir menu, baigiant naujų medžiagų kūrimu pasitelkus biomimikriją, tai yra imituojant gamtos sukurtus modelius, sistemas ir elementus.

Tai, kuo užsiima, taikliausiai apibūdina jos pačios sukurtas terminas – materialioji ekologija, kurios tikslas yra kurti išmaniuosius, inovatyvius daiktus ir pastatus, kuo artimesnius gamtai. Tarkime, fasado dangą, kuri anglies dvideginį gali paversti biokuru arba akumuliuoti saulės energiją, drabužius, kurių sudėtyje yra gyvų mikroorganizmų, tarnaujančių lyg antroji oda, vieną dieną galbūt padėsianti išgyventi kitose planetose, medžiagą, kuri galėtų pakeisti pažeistus žmogaus kūno audinius.

3D spausdinimas, sujungtas su biologinėmis sistemomis, atveria beribes galimybes, įsitikinusi išradėja. Vienas naujausių darbų – konstrukcija, pagaminta iš krevečių kiautų ir krakmolo. Mokslininkė eksperimentuoja ir su chitozanu, celiulioze, pektinais. Šias medžiagas jungia tai, kad jos yra gyvos, reaguoja į šilumą, drėgmę, šviesą, visiškai suyra, neteršia aplinkos. Ateityje jos galėtų pakeisti plastiką, iš jų N.Oxman jau yra sukūrusi suyrančių pirkinių maišelių, drabužių, avalynės.

Tai, kuo užsiima, taikliausiai apibūdina jos pačios sukurtas terminas – materialioji ekologija, kurios tikslas yra kurti išmaniuosius, inovatyvius daiktus ir pastatus, kuo artimesnius gamtai.

Išradėjos ir menininkės talentas

Naujausi bandymai su bitėmis ir robotais, kurie dirba kartu, kurdami didesnes už save struktūras, taip pat atveria daug galimybių. Suvienyti gyvų organizmų ir technikos jėgas – ne naujas sumanymas, N.Oxman prieš kelerius metus, pasitelkusi 6,5 tūkst. šilkverpių, kuriuos kontroliavo robotai ir 3D spausdintuvą Londono dizaino festivaliui sukūrė ažūrinį kupolą, pavadintą Šilko paviljonu. Vėliau buvo Vandenyno paviljonas, užaugintas iš vandens ir organinio chitino pluošto (iš jo sudaryti nariuotakojų skeletai ir grybų ląstelių sienelės).

Neri bendradarbiauja ir su mados dizaineriais, muzikantais. 2013 m. padėjo išspausdinti dizainerei Iris van Herpen kolekciją, kuri buvo pristatyta Paryžiaus mados savaitėje. Įspūdinga kaukė, idealiai atkartojanti dainininkės Björk veido raumenų struktūrą, kuria islandė buvo pasipuošusi 2016-ųjų koncertuose, – irgi jos kūrinys. Ji yra sukūrusi ir išskirtinio dizaino baldų, pavyzdžiui, įdomios formos šezlongą, kurio išorinė dalis medinė, o vidinė iš guminių spalvotų dygliukų.

Už naujoves ir atradimus architektūros bei dizaino srityje N.Oxman pelnė Grahamo fondo apdovanojimą, už ekologines idėjas – prestižinę Žemės premiją. Naujausias įvertinimas – Silicio slėnio forumo Vaizduotės lyderio apdovanojimas, gautas praėjusiais metais. Įvertinimų sąrašas išties ilgas ir įspūdingas. Jos parodos buvo surengtos Niujorko moderniojo meno, San Fransisko moderniojo meno ir Bostono dailės muziejuose. Garsiausi pasaulio muziejai, meno galerijos yra įsigiję jos kūrinių.

Neri – nepaprastai veikli ir darbšti, kritikų vertinimu, turi puikią nuojautą, kuria kryptimi turi judėti dizainas, kartu – išskirtinį talentą, ypatingą estetikos pajutimą, būdingą menininkams. Be to, mokslininkės ir išradėjos gyslelę – gali ilgai ir kantriai eksperimentuoti, kol pasieks tikslą. Kai šios savybės susilieja į visumą, gimsta kūriniai, kurie ne tik yra inovatyvūs, bet ir nepaprastai gražūs. Jau pirmoji jos kolekcija "Materialecology" visus sužavėjo netradicinėmis formomis ir tekstūromis.

Sugrįžo prie šeimos profesijos

N.Oxman gimė ir užaugo Izraelyje, Haifos mieste, architektų ir inžinierių šeimoje. Jos amerikietis tėvas ir izraelietė motina – taip pat mokslininkai, architektai, intelektualai. Jie gana gerai žinomi dėl savo darbų architektūros teorijos ir skaičiavimo srityje. Neri pasakoja, kad nemaža jos ir jaunesnės sesers Karen, medijų menininkės, vaikystės dalis prabėgo tėvų architektūros studijoje, kupinoje kūrybinės energijos. Taip pat jos labai mėgo leisti laiką močiutės sode, gamtos apsuptyje.

Po to, kai, kaip ir visos izraelietės, atliko tarnybą armijoje, ir teko rinktis, ką toliau gyvenime veikti, Neri nusprendė stoti į mediciną. Greičiausiai tai buvo reakcija į tai, kad jos gyvenime buvo per daug architektūros, o galbūt jaunatviškas maištas. Tačiau po trejų studijų metų Jeruzalės hebrajų universitete ji apsigalvojo. Ką tik buvo mirusi jos mylima močiutė, be to, mergina suprato, kad tarp karjeros ir pašaukimo yra didelis skirtumas. Medicina jai siūlė karjerą, o architektūra buvo pašaukimas.

Sėkmingai įstojusi į Izraelio technologijos institutą, kuriame tuo metu dirbo jos tėvas, atgal nebesidairė. Po trejų studijų metų jas nusprendė tęsti Londone, Architektūros asociacijos architektūros mokykloje. Būtent ten gimė daugelis jos unikalių idėjų. Jaunoji mokslininkė prisimena, kad mokykloje leisdavo ne tik ištisas dienas, bet ir naktis, nes nuolat jautė kūrybinį troškulį. Baigusi magistratūrą išvyko studijuoti doktorantūros į Masačusetso technologijų Institutą, kur dirba iki šiol.

Tačiau ir medicinos studijos nebuvo užmirštos, būtent jos turėjo įtakos tam, kuo ji užsiima šiandien. N.Oxman sako, kad tai, ką kažkada išmoko medicinos mokykloje, ją lydi visur iki šiol, nes galiausiai kiekvienas kūnas, žmogaus ar gyvūno, tam tikra prasme yra statinys, o kiekvienas statinys – tai kūnas. Toks požiūris atsispindi visuose jos darbuose, kurie yra mokslininkės susidomėjimo architektūros, skaitmeninių technologijų ir gyvojo pasaulio sąveika rezultatas.

Saugo privatumą

Kad ir kaip yra atsidavusi mokslui ir kūrybai, Neri randa laiko ir asmeniniam gyvenimui. Tiesa, ištekėjo ji vėlokai, būdama 35-erių, už garsaus Argentinos kompozitoriaus Osvaldo Golijovo, apdovanoto "Grammy", parašiusio muziką dviem Francio Fordo Coppolos filmams. N.Oxman yra sakiusi, kad jo įtaka jos veiklai, darbui yra didžiulė. Vis dėlto po ketverių metų jie išsiskyrė. Priežastys neviešinamos, nes žinoma mokslininkė labai saugo savo privatų gyvenimą.

Tai akivaizdu ir dabar, kai ji užmezgė santykius su B.Pittu. Kadangi nei vienas, nei kitas nieko nekomentuoja, spėlionių yra daugiau nei faktų. Jų draugystė prasidėjo šių metų pradžioje ir iš pradžių juos siejo tik profesiniai ryšiai. Architektūra ir dizainu besidomintis aktorius klausėsi N.Oxman paskaitų, vėliau konsultavosi dėl kelių projektų, jie kartu vyko į konferencijas, renginius. Kada dalykinis bendravimas peraugo į abipusį susižavėjimą, sunku pasakyti.

Užsienio spauda cituoja šaltinius iš jų artimos aplinkos, kurie tvirtina, kad abi įžymybes sieja romantiški jausmai, jie kalbasi telefonu kasdien, kartu leidžia nemažai laiko. B.Pittas turi jos namų raktus ir yra ne kartą užfiksuotas išeinantis iš jų. Beje, prieš kelias savaites mokslininkė apskritai ėmė neigti, kad juos sieja kas nors daugiau nei draugystė, esą tai tik paparacų išsigalvojimas, ir pranešė, kad šiuo metu susitikinėja su Williamu Ackmanu, draudėju ir investuotoju.

Laisvalaikiu Neri patinka skaityti, tarp mėgstamų knygų yra "Anglas ligonis", "Mobi Dikas", H.Ch.Anderseno pasakos, klausytis muzikos, pavyzdžiui, L.van Bethoveno. Ji jaučia nostalgiją vaikystės namams, močiutės sodui. Įkvėpimo ieško gimtinėje – prie Raudų sienos, Jeruzalės armėnų kvartale, senojo miesto turguje, dykumoje, prie jūros. Džiaugiasi bendravimu su tėvais, seserimi, draugais. Darbo diena neretai trunka 20 valandų, bet randa laiko viskam. Sunkiausiais momentais palaiko džiaugsmas kurti.


N.Oxman gyvenimo taisyklės

• Apie žmogų turi kalbėti jo darbai, o ne jis pats.

• Jeigu norite ko nors pasiekti, teks sunkiai dirbti, tad nepasiduokite tinginystei.

• Neskaičiuokite darbo valandų, orientuokitės į pasiektą rezultatą.

• Išmokite ne tik švęsti pergales, bet ir priimti pralaimėjimus.

• Per daug nesidžiaukite dėmesiu, nes kartu su juo sulauksite ir kritikos.

• Nesileiskite išmušami iš vėžių ir jauskite atsakomybę už tai, ką darote.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių