Iš dangaus pabiręs ir mašinomis pagamintas sniegas Lietuvoje įsuko žiemos laisvalaikio karuselę

Du slidininkai nekantrauja: kad tik greičiau keltuvas pakiltų į viršų! Tuomet jie atsispirtų slidžių lazdomis ir lyg viesulas pasileistų nuo kalno. Visa bėda – per mažai sniego. Slidininkai baiminasi, kad užklius už grumsto ir nudardės žemyn.
Tokia Lietuvos slidinėjimo trasų kasdienybė. Slidininkai mėgėjai jau spėjo perfrazuoti žinomą anekdotą: „Slidinėkite. Jei gražiai paprašysite, tai ir sniego pridrėbs.“

Tas prašymas išgirstas – dvi savaites Lietuvoje sninga, nors pastarosiomis dienomis sniegas gerokai aptirpo. Slidinėjimo entuziastai dar praėjusią savaitę suprato, kad nėra ko laukti. Birštono, Anykščių, Ignalinos ir vilniškėje Liepkalnio trasose – pats slidinėjimo įkarštis.
Ar ant kalvų papūtė nauji vėjai? Kokios šių metų mados? Trasų vadovai atviri: „Gerų permainų teks palaukti.“

Prireiks papildomų keltuvų

Prie Anykščių trasos keltuvo kasdien nusidriekia slidininkų eilė. „Oras nenuvylė“, – džiaugėsi Kalnų slidinėjimo centro „Kalita“ vadovas Liudvikas Avietė. Patyręs specialistas sakė, kad kelių žiemiškų dienų užteko dirbtiniam sniegui pripūsti. Pats laikas paleisti ir antrą keltuvą.
„Vis tiek susidarys slidininkų spūstis. Savaitgalį atvyksta daugiau nei 400 žmonių“, – sakė vadovas. Jis apskaičiavo, kad reikėtų paleisti bent du papildomus keltuvus. Tačiau slidininkams mėgėjams rūpi ne vien tai, kaip pirmiems pasiekti trasos viršūnę. Į Anykščius atvykę vilniečiai iš pradžių užsisako kambarius.
Nekantrauja ir kavinės ant Kalitos kalno šeimininkas Vasilijus Jakovlevas. Atėjus savaitgaliui jis kruopščiai nušluoja sniegą nuo medinių stalų. Žino, kad reikės priimti kelis šimtus klientų. „Siūlome sultinio, arbatos, karšto vyno, beliašų, keptų vištų sparnelių“, – vardijo jis, laukdamas pirmųjų lankytojų. Daugiausia slidinėjimo entuziastų atvyko per Naujuosius metus.
„Anykštėnai Žiurkės metus sutiko skriedami nuo kalnų. Šventėms supylėme dirbtinio sniego kalvą, nors šalo vos du laipsnius – sniegas galėjo ištirpti. Gerai, kad netrukus paspaudė šaltukas“, – metų sutiktuves prisiminė L. Avietė. Jau 30 metų slidinėjantis vyras žino: jei pašąla bent dešimt laipsnių, slidininkai gali džiaugtis gera trasa.

Peikia trasos kokybę

„Slidės – tai pramoga, sportas ir gyvenimo būdas, – tuo įsitikinę slidininkai mėgėjai, kasmet atsikratyti žiemos stingulio traukiantys į Anykščius.
Iš Vilniaus atvykęs Andžejus Jankovskis su bičiuliais aptarė trasos kokybę: „Labai geros trasos įrengtos Baltarusijoje, bet ir čia galima šliuožti.“ Jiems užkopus į Kalitos kalvą, pro šalį praskriejo šalčio nebijantys pramogautojai. „Smagu!“ – į pusnį krito panevėžietis Giedrius Stomavičius. Labiau patyrę jo bičiuliai Bernardas Rimkus ir Vilius Kunaitis sunkiai tvardė juoką: „Ir tau pavyks nusileisti.“
„Tėveli, bijau!“ – dvylikametė Goda paleido dūdas. Su broliu Mantu ir tėvu ji tądien pirmą kartą leidosi nuo Anykščių kalnų. Mergaitė krito, vėl kėlėsi, tačiau nuo slidžių nelipo iki vėlyvo vakaro.
„Esu slidinėjęs Latvijoje, Amerikoje, – trasas lygino slidininkas Ričardas Dervinis. – Lietuvoje nėra didelio pasirinkimo, bet ir čia visai neblogai.“
Anykštėnai pirmieji Lietuvoje atidarė kalnų slidinėjimo trasą, tačiau kompleksas nėra modernus. Čia trūksta jaukios kavinės, erdvių poilsio namų ar laisvalaikio centro. O nuomos punktas įsikūręs vagonėlyje.

Vėjas išnešioja sniegą

Pavilnių regioninis parkas irgi pasipuošė pirmaisiais šalčio karoliais, tačiau Liepkalnio slidinėjimo trasose pirmieji slidininkai pasirodė vos prieš kelias dienas. Laisvalaikio centro „Žiemos trasa“ direktorius Romualdas Glazauskas kasdien seka orų prognozes. „Sinoptikai abstrakčiai praneša savaitgalio orus. Tikiuosi, atodrėkis nepakiš kojos. Vėjas irgi mūsų priešas – išnešioja dirbtinį sniegą“, – R.Glazauskui pastaruoju metu netrūksta rūpesčių.
Pasnigo nedaug. Natūralaus sniego sluoksnis tesiekia dešimt centimetrų, grumstai užkloti triskart storiau. Todėl „Žiemos trasoje“ beveik dvi savaites burzgia dvi dirbtinio sniego mašinos. „Žiema galėjo užtrukti ilgiau. Tirpsta ir dirbtinis sniegas, o jo gamybos sąnaudos nemažos. Be to, toks sniegas yra gerokai kietesnis, ne toks purus“, – aiškino trasos vadovas.
Visą parą dirba ir Birštono trasoje stovinti sniego gamybos mašina. „Sniego pakanka, – atvykti slidinėjimo mėgėjus ragino trasą prižiūrinčios Birštono miesto tvarkymo tarnybos direktorius Stasys Markevičius. – Norime, kad trasa atitiktų kokybės standartus, kad gerai jaustųsi slidininkai.“ Birštono trasą yra pamėgę ne tik kauniečiai, marijampoliečiai, bet ir kauniečiai.

Investuoja milijonus

Birštono komplekse taip pat nėra kavinės, gerai įrengto nuomos punkto, tačiau trasa besirūpinančios tarnybos vadovai turi nemažai užmojų. „Supilsime aukštesnį kalną, įrengsime papildomus keltuvus. Dabar savaitgaliais tenka laukti ir 30 minučių. O įgudęs slidininkas nusileidžia per 15 sekundžių. Malonumo beveik nelieka“, – apgailestavo S.Markevičius. Jo nuomone, investuoti būtina, nes mėgėjų slidinėti Lietuvoje kasmet daugėja.
Svečių laukia ir Lietuvoje didžiausias slidinėjimo centras prie Šiekščio ežero Ignalinos rajone. „Dirbtinį sniegą gaminame visą parą. Oro sąlygos pagaliau leido pradėti darbą“, – džiaugėsi Ignalinos žiemos sporto centro direktorius Bronius Cicėnas.
Ignalinos apylinkėse sniegas paprastai iškrenta anksčiausiai ir išsilaiko ilgiausiai. Tačiau tik užšalus ežerui atidaromas slidinėjimo kurortas, į kurį per dvejus metus investuota per 1,5 mln. litų. Slidinėjimo entuziastai tai spėjo įvertinti – savaitgaliais čia susirenka iki 1000 žmonių.
Pasimokę pradedančiųjų trasose, slidininkai šliuožia ir nuo aukštesnių kalvų. Ignalinoje siūloma išsinuomoti pačiūžas ir roges, jėgas išbandyti distancinio slidinėjimo trasose.

Puiki alternatyva Latvijoje

Kad paslidinėtum geroje trasoje, visai nereikia važiuoti į Italiją ar Austriją. Latvija pasiūlė puikią alternatyvą – gruodžio pradžioje pradėjo veikti 32 trasos. Tuo metu Lietuvoje – keturios.
Mūsų šalyje mažai permainų vėjų. Tiesa, 20 hektarų teritorijoje įsikūrusiame Liepkalnio slidinėjimo centre atsiras vietos ir snieglenčių mėgėjams. Kaip ir Ignalinoje, Liepkalnyje neblogai sutvarkyta infrastruktūra, tačiau kompleksas neprilygsta latviškiems. „Latviai turi daugiau natūralaus sniego. Be to, jie nebijo rizikuoti. Lietuvoje būtina gauti krūvą leidimų, o pas kaimynus – mažiau biurokratijos“, – trasų vadovai aiškino, kodėl konkurencinėje kovoje laimi latviai.
 „Latviai turi senas žiemos sporto tradicijas. Be to, jų teritorijoje iškrenta iki 70 proc. daugiau natūralaus sniego. Lietuviškos žiemos trunka mėnesį, nėra norinčiųjų investuoti“, – R.Glazauskas mano, kad modernios trasos Lietuvoje dar teks palūkėti.
 „Norėdami konkuruoti su kitais kalnų slidinėjimo centrais Europoje, turėtume investuoti per penkis milijonus eurų“, – optimizmu netryško ir B.Cicėnas.