Labiau šokėja nei aktorė

„Tango šokame kur kas ilgiau, nei drauge gyvename“, – skuba patikslinti Brigita, argentinietišką tango atradusi dar studijų laikais. Kadangi nuo vaikystės buvo imli muzikai, šokiui, įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA). Tuo metu choreografė Anželika Cholina rinko aktorių-šokėjų kursą.

Baigusi bakalauro, magistro studijas, Brigita tęsė profesinę karjerą labiau kaip šokėja, choreografė nei kaip aktorė. „Po studijų baigimo mano grupiokas Gytis Ivanauskas įkūrė savo teatrą, tad kurį laiką dirbau su juo, šokau ir stačiau spektaklius“, – prisimena ji.

Kaip Brigitos gyvenime atsirado argentinietiškas tango? „Kai sutikau Carlosą, su tango jau buvau pažįstama maždaug keturiolika metų. 1998-ais įstojau į LMTA, antrame kurse pradėjau šokti tango, o 2012-ųjų gruodį sutikau Carlosą“, – matematiškai tiksliai įvykius vardija tango šokėja.

Susidomėjo tango pamokomis

Anot jos, sovietiniais laikais nebuvo didelio būrelių pasirinkimo. Galėjai šokti baletą, pramoginius arba liaudies šokius. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šokių sritis irgi prasiplėtė – iš užsienio veržėsi nauji, dar nematyti šokių stiliai, tarp jų ir argentinietiškas tango.

Prisipažinimas: „Pirmiau įsimylėjau argentinietišką tango, o tik paskui argentinietį Carlosą“, – atvirauja aktorė, pedagogė, choreografė ir šokėja B. Rodriguez. Šokyje ir gyvenime juodu pora jau dešimt metų. / B. Rodriguez asmeninio archyvo nuotr.

Kadangi Brigitai visada patiko charakteriniai šokiai, antrakursė susidomėjo Eduardo Gimenezo vedamomis argentinietiško tango pamokomis.

„Mokytojas Eduardo iš Urugvajaus rengė tango pamokas ir ieškojo profesionalių šokėjų tango projektui. Taip pradėjau pas jį lankyti tango pamokas ir užsikabinau“, – į pačią draugystės su šiuo šokiu pradžią grįžta B. Rodriguez.

Studentę sužavėjo šokio laisvumas, ekspresija, emocija. Kai kurie tango mokytojai šį šokį prilygina dėlionei, kuri kaskart bešokant dėliojasi vis kitaip. Čia daug vietos improvizacijai, nes šokis kuriamas ekspromtu su kitu asmeniu.

„Tai nėra išmokti žingsneliai ar jų schemos. Aišku, pradėti vis tiek turime nuo žingsnių, šokio struktūros, tačiau kai tuos dalykus išmoksti, prasideda pati įdomiausia šokio dalis – partnerių dialogas, kitaip sakant, pokalbis tarp vyro ir moters“, – aiškina diplomuota tango mokytoja. Kaip ji surado savąjį šokio pašnekovą, kaip Brigita susipažino su Carlosu? Pasirodo, argentinietis atvyko į Vilnių dalyvauti „Tango maratone“. Iki tol vyras gyveno Estijoje ir dirbo tango mokytoju.

Pora tapo ne iš karto

„Tuo metu Vilniuje aš turėjau tango mokyklą, kurioje vedžiau pamokas ir tango vakarus. Apsilankęs viename iš mano tango vakarų Carlosas pasiūlė man dirbti kartu, tad iš pradžių mudviejų bendravimas buvo darbinis“, – prisimena pašnekovė.

Dviese: nors mokytis šokti tango galima ir atskirai, bet galiausiai tai vis tiek poros – vyro ir moters – istorija. / M. Endriuškos nuotr.

Gavusi iš argentiniečio darbo pasiūlymą, šokėja per naktį turėjo priimti žaibišką sprendimą. Ant vienos svarstyklių lėkštės reikėjo dėti pačios įkurtą tango mokyklą, darbą teatre ir gimnazijoje, ant kitos – miglotą ateitį su tango ir Carlosu. Paklausta, kaip ryžosi atsisakyti trijų mėgstamų darbų dėl neaiškios rytdienos, Brigita sako, kad tuo metu neturėjo didelių įsipareigojimų.

„Nebuvo nei vaikų, nei šeimos, nei kreditų. Aišku, kad rizikavau. Tačiau ir pasiūlymas labai viliojo, todėl ryte paskambinau Carlosui ir paprašiau, kad leistų man pabaigti sezoną (tuo metu buvo sausio mėnuo), o vasarą jau išskridau su juo į Buenos Aires. Pirmą kartą savo gyvenime – į tango gimtinę“, – šypsosi drąsi moteris.

Įaugę į kraują

Ar vietiniai argentiniečiai šį šokį šoka kiekviename Buenos Airių skersgatvyje? Pasak Brigitos, tikrai ne. Yra toks garsus La Boka rajonas senamiestyje, o jame – Caminito gatvė. Tą vietą mėgsta turistai, nes ten nuolat vyksta tango pasirodymai, skamba gyva muzika.

Tango mylėtojai, tangomanai, važiuoja į Argentiną pasimokyti tradicinio tango pas senuosius mokytojus. Daugeliui šios šalies gyventojų tango įaugęs į kraują jau nuo vaikystės – šį šokį šoko jų tėvai ir seneliai. Ne išimtis ir Carlosas. B. Rodriguez sako, kad kitąmet jos sutuoktinis švęs 30-ies metų jubiliejų – tiek trunka jo draugystė su tango.

Kai šoku – esu laimingas. Man patinka šokti ir dalytis su žmonėmis savo laime.

„Gimiau ir augau Buenos Airėse. Mano seneliai buvo tango šokėjai. Mano dėdė, mamos brolis, grojo bandonija – muzikos instrumentu, panašiu į armoniką. Juo atliekama tango muzika. Taigi, nuo mažų dienų aš jau augau su šiuo šokiu ir tango muzika“, – pasakoja Carlosas.

Kai berniukui sukako trylika, mama nuvedė jį į pirmąją tango pamoką, po kurios paklausė, ar patiko. „Pasakiau jai, kad labai noriu mokytis šokti. Nuo to laiko su tango nebesiskyriau“, – dalijasi prisiminimais argentinietis.

Vyšnaitės: įspūdingi partnerės pakėlimai, nuleidimai, net akrobatiniai triukai – tai vis sceninio tango atributai, kuriuos šokėjai Brigita ir Carlosas labai mėgsta. / D. Kavaliauskaitės nuotr.

Mokosi groti ir dainuoti

Tango jam tapo pačiu lengviausiu būdu išreikšti save. „Kai šoku – esu laimingas. Man patinka šokti ir dalytis su žmonėmis savo laime“, – džiaugiasi Carlosas.

Vis dėlto vyrui maga sekti dėdės pėdomis ir išmokti groti bandonija. Šiuo metu jis ne tik mokosi groti, bet LMTA lanko klasikinio dainavimo studiją. Paklaustas, ar jo vokalo pamokos taip pat susijusios su tango šokiu, Carlosas neneigia, kad nori išmokti techninių dalykų, kaip taisyklingai dainuoti tango dainas.

„Ateityje norėčiau ne tik šokti, bet ir groti bandonija, dainuoti tango dainas taip pat gražiai, kaip ir mano mama“, – įsisvajoja jis.

Anot Brigitos, Carloso balsas gražus balsą, tik kol kas neišlavintas. Todėl šiuo metu argentinietis neturi kada nuobodžiauti – grojimo, balso lavinimo pamokos, šokių repeticijos užima daug laisvo laiko. Ar negaila jį skirti mokslams? Juk, kaip šmaikštauja lietuviai, ko neprivalgei – neprilaižysi.

Į šį posakį Carlosas turi atsakymą: „Gyvenimas per trumpas, kad susikoncentruotum tik į vieną dalyką. Noriu žvelgti į tango meną plačiau ir įrodyti sau, žmonėms, kad mokytis niekada nevėlu!“

Tarsi patvirtindamas savo žodžius vyras pareiškia, kad pernai gavo LMTA vaidybos bakalauro diplomą – mokėsi pas profesorę Nelę Savičenko ir docentą Gytį Ivanauską.

Paklausta, ar rankos nekyla pamėginti ir pačiai, kai Carlosas užgroja bandonija, Brigita juokiasi, kad muzikos jos gyvenime ir taip buvo su kaupu.

„Baigiau mokyklą, kurioje buvo sustiprintas muzikos mokymas. Grojau skudučiais, kanklėmis, pianinu; buvo solfedžio, choro pamokų. Žodžiu, visus dvylika metų muzikavau, todėl dabar tikrai smagu girdėti, kad Carlosas pasiryžo įvaldyti šį muzikos instrumentą. Prisipažinsiu, buvau ir aš užsidegusi, bet supratau, kad šiuo metu turiu per daug pareigų ir per mažai laiko“, – atvirauja ji.

Atstovaus Lietuvai

Daugelio Europos tango varžybų čempionai, 2019 m. pasaulio argentinietiško tango čempionato, vykusio Buenos Airėse, finalininkai pasakoja, kad egzistuoja dvi tango kategorijos: social tango (liet. socialinis tango) ir stage tango (liet. sceninis tango).

Sceninį tango galima išvysti teatre su įspūdingais partnerės pakėlimais, nuleidimais, kitais akrobatiniais veiksmais. Šis tango turi aiškią choreografiją, kurios laikosi abu šokėjai. Socialinis tango, kurį pora šoka konkursuose, yra visiška improvizacija.

„Mes įžengiame į sceną ir net nežinome, kokia bus muzika. Komisija vertina daug ką – poros estetiką, vieno su kitu kontaktą, muzikalumą“, – aiškina B. Rodriguez ir priduria, kad šiuo metu su savo partneriu labai intensyviai ruošiasi pasaulio tango čempionatui, kuris prasidės rugpjūčio 23 d. Carloso gimtinėje – Buenos Airėse.

Abu sutartinai tvirtina, kad jiems bus didelė garbė ir atsakomybė Buenos Airių čempionate pristatyti Lietuvą. Šokėjams reikės įveikti tris etapus. Pirmasis – kvalifikacinis. Jis vyks net dvi dienas. Teks aplenkti apie 500–600 porų.

Deimantės Kavaliauskaitės nuotr.

„Turime sušokti tris tango, per kuriuos viskas turės būti pasakyta“, – didžiausią šios vasaros tikslą įvardija Brigita.

Čempionate gali dalyvauti šokėjai nuo aštuoniolikos metų, o 2019-aisiais, kai Rodriguezų pora šoko pasaulio tango čempionate Buenos Airėse, vyriausiajam dalyviui buvo net 99!

Ar ne per sunku bus įveikti daugybę porų iš viso pasaulio? Juk kitose šalyse argentinietiško tango šaknys kur kas gilesnės nei Lietuvoje? Anot Brigitos ir Carloso, pergalė – laimės dalykas, bet, visų pirma, reikia jos siekti, ja tikėti.

Paklausta, ar vis dar jaudinasi čempionatų metu, Brigita perleidžia klausimą savo vyrui. „Aišku, kad ima jaudulys, kai šoki su pačiomis geriausiomis tango šokėjų poromis, – sako jis. – Tada viskas privalo būti aukščiausio lygio – ypač poros koncentracija.“

Mama, tėtė, tango

Brigita juokiasi, kad argentinietiškas tango yra tarsi dar vienas jų šeimos narys. Net dukros Umos, kuri kitą rudenį eis į antrą klasę, pirmieji žodžiai buvo: „Mama, tėtė, tango…“

Tėvai sutinka, kad viena yra jų svajonės, o visai kas kita – paties vaiko norai. Tačiau kad Umos kraujyje anksčiau ar vėliau siaus tango genai – nė vienam abejonių nekyla.

„Umai tik septyneri, bet jos gyvenimas jau kupinas tango. Kadangi mano tėvai gyvena Šiauliuose, o Carloso – Argentinoje, senelių šalia neturime. Tenka kažkaip suktis patiems. Todėl Umą dažnai imame į seminarus užsienyje, o vakarais – į tango pamokas“, – dalijasi kasdienybės rutina tėvai.

Pasirodo, Uma jau žino visų tango žingsnelių pavadinimus. „Ji viską moka – kur kojytę pakelti, kur sukryžiuoti, nes beveik kasdien mato savo tėvus šokančius“, – džiaugiasi mama ir vadina dukrą savo nepakeičiama koncertų asistente.

Uma jai padeda apsivilkti suknelę, užtraukia užtrauktuką; pataria, kokius auskarus įsisegti prieš einant į sceną. Vis dėlto šiandien lanksčiai mergaitei labiau rūpi oro gimnastika nei tango.

Šokamas tik poroje

Ar argentinietiškas tango Lietuvoje vis dar naujovė? Ir taip, ir ne. Yra tango klubų didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet vis dėlto dažniau išgirstame apie tango, kurį šoka sportinių šokių šokėjai. Ar šiuodu šokius galima lyginti?

Anot B. Rodriguez, jokiu būdu. Be to, linijinius šokius gali šokti ir vienos merginos, o argentinietiškas tango šokamas tik poroje. „Aišku, tango technikos pamokos gali vykti atskirai moterims, atskirai vyrams, bet šokti patį šokį vis tiek reikės dviejų“, – patikslina profesionalus tango mokytojas.

Gaila, kad Lietuva, anot tangomanų, maža šalis, todėl į ją neatvažiuoja tiek daug tango pedagogų, kiek norėtųsi. Viena geriausių tango mokytojų Graciela Gonzales vadina šį šokį trijų minučių meilės istorija. Tą istoriją sudaro keturi elementai: vaikščiojimas, sukiniai, sustojimai ir puošmenos.

„Nepaminėjote svarbiausio, – pataiso Carlos, – tai apkabinimas. Nei veido mimika, nei kūno ekspresija čia neturi reikšmės. Kodėl? Nes visa tai būtų dirbtina, o tango šokyje nėra vaidybos“, – tikina jis.

Net jei iš ryto susipykote, šis šokis padės jums rasti dialogą, sprendimą, nes šokdami turėsite apkabinti vienas kitą.

Kas sunkiausia žmonėms, norintiems išmokti šokti tango? Carloso žodžiais, lietuviams sunkiausia dalis yra… apkabinimas. „Taip pat jiems sunku būti arti vienam kito, dirbti komandoje. „Kiekvienos šalies žmonės tango šoka skirtingai, – dalijasi savo patirtimi Carlosas. – Man atrodo, lietuviai nėra šalti, tik šiek tiek santūresni nei kiti. Jiems reikia daugiau laiko, kad peržengtų tą artumo ribą ir taptų atviri vienas kitam.“

„Net jei iš ryto susipykote, – šypsosi Brigita, – šis šokis padės jums rasti dialogą, sprendimą, nes šokdami turėsite apkabinti vienas kitą.“ Jai antrina Carlosas – sako, kad pažįsta daug žmonių, kurie gyvena poromis, bet yra vieniši. Todėl tango mokytojai kviečia visus, kurie jaučiasi panašiai, ir visus, kurie nori išmokti šokti tango, į grupines ar individualias šio šokio pamokas.

B. Rodriguez asmeninio archyvo nuotr.

Kalba vis dar nepaklūsta

Lasivalaikiu Brigita mėgsta siūti, o Carlosas – leisti laiką sporto salėje. Kai būna trise, su Uma, važiuoja ten, kur energingoji dukrelė galėtų išsikrauti – į mišką ar parką.

„Be to, dažnai imame ją į užsienį, kur vykstame darbo reikalais. Mokykla? Tenka pasiderinti. Laimei, pradinukai vis dar turi nemažai atostogų. Netrukus visi keliausime į Vokietiją, Estiją, kiek vėliau, rugpjūtį, Uma skris kartu su mumis į Argentiną, į tango čempionatą“, – dalijasi artimiausiais planais šokėjai ir džiaugiasi, kad komunikabili dukra visur greitai susiranda draugų.

Susikalba ispaniškai, angliškai, o jei pritrūksta žodžių, visada gelbsti gestų kalba. Su mama mergaitė šneka lietuviškai, su tėčiu – ispaniškai. Pati Brigita jokių ispanų kalbos kursų niekada nelankė – užteko bendravimo su Carlosu, išvykų į Argentiną.

„Aišku, mano ispanų kalba neideali, bet dėl to nekompleksuoju: ko nežinau ispaniškai, pabaigiu angliškai“, – prisipažįsta ji.

Carlosas apie savo lietuvių kalbos žinias (Lietuvoje vyras gyvena septintus metus) nėra pačios geriausios nuomonės: „Sunki kalba… Žinau žodžius, kurie man reikalingi mokant tango. Suprantu daugiau, nei galiu pasakyti.“

Brigita juokiasi, kad dažnai, kai išverčia žmonėms Carloso žodžius į lietuvių kalbą, jos vyras užginčija: „Aš taip nesakiau!“ – vadinasi, supranta!