Po kupolu – milijardai
Nuo šiol tai dar vienas objektas, kurio neaplankius Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) negalima teigti, kad svečias pamatė gražiausius šalies objektus. Prieš apžiūrint arabiškąjį Luvrą galva apsvaigsta vien nuo skaičių.
Prancūzijai buvo sumokėta beveik pusė milijono dolerių vien už teises į Luvro prekės ženklą. Prieš dešimtmetį sudarę su Prancūzija sutartį JAE susitarė dėl 30 metų partnerystės.
Susitarimo vertė, pasak spaudoje mirgėjusių pranešimų, siekė 1,1 mlrd. dolerių. Atidarymo iškilmėse dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Abu Dabio sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Zayedas al Nahyanas, Maroko karalius Mohammedas VI.
Muziejaus projektą parengė prancūzų architektas Jeanas Nouvelis. 27 kv. km ploto statinys iškilo Laimės saloje (Saadiyat), todėl čia nesigirdi gatvių triukšmo, o artėjant prie ypatingojo muziejaus apima ramybė ir katarsio nuojauta.
Iš tolo pastatas primena skraidančiąją lėkštę arba arabišką pavėsinę. Jo siluetas sukurtas atkartojant pagrindinį arabų architektūros bruožą – kupolą.
Muziejaus pastovioji ekspozicija užima apie 24 tūkst. kv. m, laikinosioms teminėms parodoms skirta dar pora tūkst. kv. m.
Patikra – lyg prieš skrydį
Žmonės nepajėgūs ištverti vasarą 50 laipsnių karščio siekiančios kaitros. Ji kenkia ir meno kūriniams, todėl pastatas gerai kondicionuojamas, vėsą jo atvirose erdvėse sukuria išmaniai sukonstruotas stogas.
Santūrus, bet derėdamas su baltomis statinio sienomis jis sukuria subtilios prabangos įspūdį.
Kad pasiektų grindis, kiekvienas šviesos spindulys turi praeiti pro aštuonis perforuotus jo sluoksnius.
Taip sukuriamas nuolat besimainantis šviesos raštas, primenantis palmių ar tradicinio arabų turgaus stogo metamus šešėlius.
Milžiniška vėsą teikianti konstrukcija kartu yra meno ir praeities relikvijų šventovė.
Bilietas suaugusiajam čia kainuoja 60 dirhamų, kas sudaro apie 15 eurų. Šeimoms, grupėms bei vaikams taikomos nuolaidos. Kaip ir daugelyje pasaulio muziejų, čia galima išsinuomoti virtualų gidą arba pasisamdyti tikrą.
Prieš patekdamas į pirmąją ekspozicijos salę kiekvienas lankytojas patikrinamas panašiai kaip prie skrydį lėktuvu. Net menką pincetą antakiams pešioti tenka palikti patikros punkte.
Kinai fotografuoja viską
Lankytojai prašomi atvykti padoriai apsirengę, o tai reiškia, kad net karštą dieną čia nepageidaujami pernelyg apsinuoginę žmonės. Tuo pačiu taip gerbiami vietos papročiai.
Čia atvykę žmonės raginami neskubėti, pasimėgauti, apmąstyti, pasigrožėti, kad nuovargis nepakirstų kojų, salėse įrengti ne tik suolai sėdėti, bet ir atsiremti.
Kiekvienoje salėje budi ne prie pensijos prisidurti norinčios senutės, o augaloti vyrai, kurių darbas – užtikrinti meno kūrinių saugumą. Tačiau tai nėra vienintelis jų darbas, jie gali atsakyti ir į visus lankytojus dominančius klausimus.
Viduje daug erdvės, tad grūstis prie šedevrų netenka. Laukdami galimybės juos apžiūrėti lankytojai gali mėgautis išmoningai suplanuotomis salėmis ar vaizdų už langų egzotika.
Apšvietimas arabiškajame Luvre yra toks ypatingas, kad ir patys žiūrovai gali tapti pasigėrėjimo objektais. Prie eksponatų skelbiami užrašai trimis kalbomis: arabų, anglų bei prancūzų kalbomis.
Muziejuje sutikta publika ryškiai skyrėsi nuo Dubajaus fontanų ar senamiesčio turgaus lankytojų.
Kaip ir visur kitur, čia buvo nemažai kinų. Jie mėgsta fotografuoti viską, o ypač save prie populiariausių meno kūrinių.
Abu Dabio Luvre teko sutikti ir daug italų, ispanų, japonų, vokiečių, arabų iš kaimyninių šalių. Daugelis itin atidžiai skaitė eksponatų aprašymus, tyliai dalijosi tarpusavyje įspūdžiais.
Atskleidžia pasaulio vienovę
Maždaug pusę eksponatų sudaro Abu Dabio Luvro sukaupta šedevrų kolekcija. Kita dalis pasiskolinta iš žinomiausių pasaulio muziejų. Čia yra ir nedidelė dalis garsiausių šiuolaikinio meno kūrinių.
Vieni vertingiausių eksponatų – Vincento van Gogho 1887 m. nutapytas autoportretas ir Leonardo da Vinci "Gražioji Feronjer".
Abu Dabio Luvre eksponuojami 235 meno kūriniai iš Emyratų kolekcijos, tarp jų – Edouardo Manet "Čigonė", olandų abstrakcionisto Pieto Mondriano bei turkų dailininko Osmano Hamdi Bey darbai.
Pagrindinis dėmesys tenka pasaulio istorijai ir religijoms. Ekspozicijos rengėjai pasistengė, kad lankytojai pamatytų žmonijos istoriją naujoje šviesoje.
Arabiškajame Luvre ant vienos lentynos pastatyti skirtingų pasaulio vietų ir kultūrų objektai. Taip siekiama parodyti, kas bendro yra tarp to paties laikmečio skirtingų civilizacijų.
Tarp eksponatų galima pamatyti VI amžiaus Koraną, gotikinę Bibliją ir Torą iš Jemeno. Šventraščiai atsukti vienas į kitą ir atversti tose vietose, kuriose skelbiama ta pati žinia. Panašiai eksponuojami ir kiti praeities reliktai bei meno kūriniai.
Čia vertinama ne vien įvairovė, muziejus pasakoja svarbias istorijas, kuriomis žmonės dalijosi visais laikais: tradicijų ir naujovių, vilties ir baimės, gimimo, mirties, gyvenimo ir meilės.
"Žemės gyventojus sieja daugiau, nei kartais atrodo. Gerbkime vieni kitus. Per amžius keičiantis religijoms ir filosofijoms, visose buvo tam tikra auksinės taisyklės versija: "Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad jie elgtųsi su tavimi", – rašoma kreipimesi į lankytojus.
Lankytojai išeiti neskuba
Peterburgo Ermitažą ar Paryžiaus Luvrą mačiusius žmones galima nuraminti – Abu Dabio muziejus taip siaubingai nenuvargins ir nepaliks pojūčio, kad matei viską, bet nieko nepameni.
Neperkrautos meno kūriniais erdvės, galimybė pažvelgti pro langą ir itin išmoningai išdėstyti eksponatai leidžia išeiti iš šio muziejaus blaivia galva.
Apžiūrėję ekspoziciją lankytojai patenka į milžiniškas erdves po stogu, bet jau lauke. Suskaidytos sienomis jos sukuria savotišką rėmą gyviems paveikslams.
Rami jūra, tolumoje dunksantys dangoraižiai, saulėlydis – visa tai matydamas ne vienas pagauna save svarstant, kuris vaizdas labiau jaudina – sukurtasis genialių dalininkų ar gamtos.
Žmonės paprastai neskuba išeiti iš muziejaus, stoviniuoja, šnekučiuojasi, mėgaujasi galimybe jaustis ypatingos vietos dalimi.
Visas Abu Dabio Luvras dvelkia pagarba, ramybe, saiku. Čia nėra pasilinksminimo vietoms būdingo blizgesio.
Esama ketinimų Laimės saloje suformuoti naują Artimųjų Rytų kultūros centrą. Be ką tik pradėjusio veikti Luvro muziejaus, planuojama pastatyti Guggenheimo muziejaus filialą, Vaizduojamųjų menų centrą, Klasikinių menų bei Jūrų muziejus.
Naujausi komentarai