Kultūros ministerija siekia Kauno valstybiniam dramos teatrui (KVDT) suteikti nacionalinio teatro statusą. Tai būtų trečiasis nacionalinis teatras šalyje. Ministerija parengė nacionalinio statuso suteikimą numatantį projektą, kurį kitą savaitę turėtų svarstyti Vyriausybė.
Brandus ir vertas
KVDT – pirmasis profesionalus Lietuvos dramos teatras, įsteigtas jau daugiau nei prieš 90 metų. Šįmet po užtrukusio remonto vėl spektakliais alsuojančioje Didžiojoje scenoje buvo pristatyta ilgai laukta premjera – Lietuvoje pirmą kartą pastatyta vieno modernizmo pradininkų lietuvių literatūroje Antano Škėmos "Balta drobulė", kurią režisavo Jonas Jurašas, pjesę pagal garsaus išeivio kūrinį parašė Aušra Marija Sluckaitė.
Kultūros ministerijos projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nacionalinio teatro statusą pirmajam profesionaliam Lietuvos dramos teatrui norima suteikti už išskirtinę veiklą: "nacionalinės dramaturgijos puoselėjimą, produktyvų bendradarbiavimą su lietuvių dramaturgais, nuoseklią edukacinę veiklą ir išskirtinio kūrybinio braižo repertuarą".
"Neseniai teko lankytis Kauno dramos teatre, kai teikėme Dalios Tamulevičiūtės premiją už spektaklį "Liūdnas Dievas" – kalbėjo Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis, – išties jame jaučiama gyva teatro dvasia, jis gyvybingas ir turi moralinę bei kūrybinę teisę į šį statusą, tačiau jokių svarstymų apie Kultūros ministerijos inicijuotą nacionalinio statuso suteikimą KVDT nesu girdėjęs, užklupote mane netikėtai."
Ne pirmas bandymas
Prieš porą metų, tuomet 90-metį šventęs Kauno valstybinis dramos teatras taip pat siekė nacionalinio statuso, tačiau nesėkmingai. Kauniečių prašymą svarsčiusi Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba prie Kultūros ministerijos tam nepritarė, argumentuodama, kad statuso skyrimas neturi sietis su jubiliejais, scenomis, gastrolėmis.
Tiesa, paprašyti įvardyti reikalavimus, keliamus į nacionalinio statusą pretenduojančiam teatrui, šios srities specialistai gūžčiojo pečiais: praktiškai nėra gairių, kurios apibrėžtų nacionalinio statuso suteikimą.
"Pagal dabar esančias, tokį statusą galėtų gauti daug kas, tai labiau žaidimas dėl nacionalinės kortos", – mintimis pasidalijo minėtoje taryboje esanti teatrologė Ina Pukelytė. "Taip, iš tiesų teatrų programos yra labai panašios", – jai pritarė ir tarybai priklausantis Rimeikis.
Šįkart teikdama projektą Kultūros ministerija sakosi siekianti reformuoti profesionalių teatrų struktūrą. "Pirmą kartą po ilgų dešimtmečių dar kažkas įgis nacionalinį statusą nusistovėjusioje struktūroje, – sakė ministerijos Profesionaliojo meno skyriaus vyriausioji specialistė Rasida Žygienė. – Gerai dirbantis teatras turėtų būti skatinamas, o nacionalinis statusas – tarsi garbės ženklelis."
Ar pasikeitęs statusas garantuos ir didesnius finansinius asignavimus? "Kauno dramos teatras prašo tik nacionalinio statuso, o apie tai, ar gaus, ar negaus didesnį finansinį asignavimą, dar nėra svarstoma", – atsakė R.Žygienė.
Kauno teatrui tapus nacionaliniu, anot ministerijos, būtų plačiau pristatyti iškiliausi Lietuvos ir užsienio scenos meno kūriniai bei užtikrinta visavertė šalies meninės kultūros sklaida šalyje ir užsienyje.
Vilniečiai laukia sąjungininkų
Kultūros ministerijos atstovės žodžius patvirtino ir vieno iš dviejų nacionalinių teatrų – Nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis.
"Nacionalinį statusą turinti įstaiga yra asignavimų valdytoja, ji finansuojama tiesiai iš biudžeto, jame numatoma atskira eilutė, bet, deja, nėra taip, kad mes galėtume pasigirti, kad labai gerai gyvename", – sakė jis.
M.Budraitis vylėsi, kad nacionalinį statusą suteikus ir Kauno teatrui, pavyktų greičiau įrodyti, kad nacionalinės įstaigos turėtų būti visiškai išlaikomos iš valstybės biudžeto. "Nes dabar ne visada galime susimokėti, tarkim, už šildymą", – finansinių sunkumų neslėpė vilnietis.
Kita vertus, jis sutiko, kad nacionalinį statusą turinti įstaiga privalo būti flagmanas, reprezentuoti savo sritį.
Naujausi komentarai