Aktorė N. Narmontaitė: Žemaitija – mano gyvenimo užtaisas

Aktorė Nijolė Narmontaitė savo stebėtiną energiją semia iš daugelio neišsenkančių šaltinių, tačiau pats giliausias – žemaitiškos jos šaknys. "Žemaitija – mano gyvenimo užtaisas, kurį iki šiol nešiojuosi dūšioje", – sako Narmontale tėviškėje Telšiuose vadinama aktorė, kuriai 2019-ieji, Žemaitijos metai, tapo intensyviu darbymečiu.

Apie misiją ir tradiciją

Dar 2016-iaisiais Telšiams tapus Lietuvos kultūros sostine, N.Narmontaitė nė akimirkos nesudvejojusi sutiko būti viena iš Septynių kalvų miesto ambasadorių. Tąkart tapti jais pakviesti įvairiose srityse nusipelnę telšiškiai. Nijolei patikėta atstovauti teatrui.

"Tai man didelė garbė. Ir nebūdama ambasadore visada pasakoju apie savo gimtųjų Telšių grožį, unikalumą, visus kviečiu apsilankyti Žemaitijos sostinėje, – šiandien sako menininkė, kurios ambasadoriška misija neturi nei pradžios, nei pabaigos. – Ten mano šaknys, viskas iš ten. Kai tik galiu, visada važiuoju į Žemaitiją vaidinti, susitikti su žmonėmis."

Kiek gražaus sujudimo davė šie metai! Tai paneigia mitą, kad dideli žmonės gyvena tik dideliuose miestuose – Lietuvos provincijoje kultūrinis gyvenimas kunkuliuoja.

Aktorė stebisi, kodėl apie žemaičius sakoma, esą jie lėtapėdžiai: "Nežinau kito regiono, kur kultūrinis gyvenimas taip virte virtų. O miestas kaip sutvarkytas! Žmonės iš visos Lietuvos važiuoja pažiūrėti ir stebisi, kokia įdomi Telšių geografinė padėtis, istorija, kultūra, kaip čia gerbiamos krašto tradicijos."

Akyse besikeičiančius Telšius N.Narmontaitė mato ir kaskart aplankydama tą miesto kampelį, kuriame gimė ir gyveno.

"Mūsų namai buvo Simono Daukanto gatvėje, visai netoli geležinkelio stoties. Užtai man Simono vardas toks gražus, daviau jį savo sūnui, – šypsosi garsioji telšiškė. – Dabar namo jau nėra, bet rajono vaizdas visai kitas. Anksčiau jis buvo apleistas, kaip ir daugelio miestų stoties rajonai, o dabar – kaip saldainis!"

Apie gyvenimą Telšiuose, kol aštuoniolikos neišvyko į sostinę paskui savo svajonę būti artiste, N.Narmontaitė aprašė savo antrojoje knygoje "Aktoriai, režisieriai ir studentai. Ko nematė žiūrovai". Nuo 2014 m., kai debiutavo pirmąja knyga, rašymą savo gyvenimo aistra pavertusi N.Narmontaitė turi gražią tradiciją – kasmet rudeniop pabaigia po naują knygų serijos "Ko nematė žiūrovai" porciją. Ne išimtis – ir šie metai.

Patirtis: festivalyje Bukantėje, Žemaitės gimtinėje, aktorė mokėsi netgi grėbliu megzti. (Asmeninio archyvo nuotr.)

"Užbaigiau penktą knygą, jau atiduota leidyklos redaktorei, korektoriams. Šį kartą nutolau nuo teatro, bet ne nuo aktorystės – knygoje atskleisiu, ko nematė televizijos žiūrovai, – šypsosi aktorė, vėl atidavusi duoklę savo žemaitiškai prigimčiai. – Ketvirtojoje knygoje "Aktoriai, aprengėjos ir scenos darbininkai. Ko nematė žiūrovai" buvo skyrius, parašytas gryna žemaitiška tarme. Ir dabar akcentuką uždėjau – pratarmę parašiau žemaitiškai."

Tarp naujosios knygos herojų – daugelis puikiai žinomų televizijos veidų. "Vien Zita Kelmickaitė kiek žemaitiškų perliukų pažėrė!" – sako meistriškai pokalbius su skirtingų likimų, gyvenimo filosofijų ir charakterių žmonėmis užrašanti N.Narmontaitė.

Vaidino... paminklą

Žaismingai ir su ironija apie teatro gyvenimą savo knygose pasakojanti N.Narmontaitė iki ašarų prisikvatoti ar susigraudinti priverčia ir važiuodama į susitikimus su savo talento gerbėjais, kurdama vaidmenis žemaičių scenose.

"Mielai vaidinu prieš kelerius metus Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos "Savi" sukurtame spektaklyje "Muotinuoms, babūniems, ciuociems i mergelkuoms". Vaidinu jame aštuoniasdešimtmetę močiutę, kuri pasakoja vaikams visą savo gyvenimą. Žinoma, žemaitiškai. Šis spektaklis sukurtas Pocevičienės Laimutės", – sako aktorė ir paaiškina, kad žemaičiai pirma sako pavardę, o tik paskui – vardą.

Perimamumas: N. Narmontaitę žavi jaunoji karta, puoselėjanti savo tarmę. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Gausybę vaidmenų teatre ir kine sukūrusiai N.Narmontaitei įdomi patirtis buvo Telšiuose pastatytas eksperimentinis miuziklas pagal Sauliaus Šiaučiulio muziką, kurio kūrėjai laužė klasikinio miuziklo rėmus: libretą, žodžius pakeitė aktorių balsinės išraiškos, šokis, melodijos.

"Tačiau visų įdomiausia buvo, kai vaidinau Žemaitės paminklą, – kvatojasi temperamentingoji aktorė, kuriai, Seime pristatant 2016-ųjų Kultūros sostinę Telšius, teko imituoti lietuvių rašytojos pozą. – Sėdėjau vestibiulyje teatralizuoto parodos atidarymo metu su moline knyga ant kelių ir negalėjau nė krustelėti – reikėjo būti sustingusiai kaip paminklas. O kai kam nors pro šalį praeinant sujudėdavau, tai būdavo cypimo! Paskui – nuostabos ir susižavėjimo, kad atgijo ir tarmiškai prabilo skulptūra, kurią visi matę Gedimino prospekte."

Gražiausia rokunda

Savo šaknimis besididžiuojanti N.Narmontaitė džiaugiasi, kad 2019-ųjų paskelbimas Žemaitijos metais suteikė daug galimybių priminti ne tik istorinį faktą, kad prieš 800 metų buvo pirmąkart paminėtas Žemaitijos vardas, bet ir surengti daugybę įspūdingų švenčių, festivalių, konferencijų.

"Kiek gražaus sujudimo davė šie metai! Tai paneigia mitą, kad dideli žmonės gyvena tik dideliuose miestuose – Lietuvos provincijoje kultūrinis gyvenimas kunkuliuoja", – sako žemaitiškumo puoselėtoja.

Iš šiaudų: išradingos skulptūros priminė, kad Telšiai – meškos simbolių miestas. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Specialiai Žemaitijos metams N.Narmontaitė parengė programą "Žemaičių rokunda gražiausia pasaulyje". "Man ta rokunda yr skani kap konkolai babuneles putroje", – tarsi sudainuoja tarmiškai.

Važinėjanti po visą Lietuvą aktorė gali palyginti tautiečius ir pastebi: "Žemaitės moterys yra labai tvirtos, labai teisingos. Tokios galėtų paimti visą Žemės rutulį ir nunešti", – vaizdingai palygina.

Žavisi ir savo garbaus amžiaus teta, tėčio vyriausia seserimi. Ką tik ją Telšiuose lankė 95-ojo gimtadienio proga. "Vis vadiname ją Kūma – neįmanoma suskaičiuoti, kiek vaikų yra pakrikštijusi. O smagi, o pašėlusi! Pliekia kortomis su mano pusbroliais kiekvieną vakarą", – išduoda, iš kur gavusi gyvybingumo genus laikui nepavaldi N.Narmontaitė.

Iškilmės: Lietuvos kultūros sostinės atidarymo koncerte Telšiuose N.Narmontaitė dalijosi savo talentu su žemiečiais ir miesto svečiais. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Susimąsto, kai paklausiu, kiek žemaitiškumo jos pačios charakteryje. "Aš viską labai užtikrintai darau. Labai ilgai svarstau, ar verta ką nors pradėti, bet jei jau nusistatau, tai einu kiaurai. Ir labai tikiu tuo, ką darau, – apibūdina savo žemaitišką charakterį, praverčiantį ištikus bėdoms ar klaidoms. – Žinau ir moku: negalima užsistovėti, užsigraužti. Paskauda – išsigremži ir eini pirmyn. Ne lengvabūdiškai numeti, bet supranti, kad besigrauždamas, ėsdamas save tik ligą prisišauksi."

Pamanau sau: štai kokios tos žemaitės – kaip gražiosios ir atspariosios pinavijos, Telšių miesto simbolis.

Pavasaris – nuolat

O ar lengva su žmona žemaite jos išrinktajam? "Čia labai įdomus atvejis. Paulius – ne žemaitis, kaunietis, bet kaunietis Ožiaragis. Jei jau jis ką sugalvoja... Mes labai palaikome vienas kitą, jokio dominavimo nėra. Kaip tik man patinka, kai jis pavadovauja – labai tą moka daryti. Man tai priimtina, norisi pabūti ne žemaite moterimi, norisi dzūkiško minkštumo", – juokiasi prieš dešimt metų šeimą su garsiu buriuotoju, įmonės "Dataworld" generaliniu direktoriumi Pauliumi Kovu sukūrusi aktorė.

"Gyvenu taip, kaip kažkada svajojau. Dirbu tai, ką noriu. Turiu fantastišką žmogų, su kuriuo – nuolat pavasaris. Kovas juk, ne gruodis", – vėl kvatoja moteris, kurios veide gyvena laimė.

Draugystė: N. Narmontaitė ir kompozitorius, atlikėjas Andrius Kulikauskas – ne tik žemiečiai, kolegos, bet ir geri bičiuliai. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Spektakliai, koncertai, renginiai, susitikimai, knygų pristatymai ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų – N.Narmontaitė gyvena kvėpuodama pilnais plaučiais. "O kur dar kelionės, kurios mane įkvepia, žvejyba, kurią abu su vyru mėgstame ir leidžiamės žvejoti net į Norvegiją", – sako šią vasarą ir Norvegijos jūroje, ir Dzūkijos ežeruose laimikio ieškojusi užkietėjusi žvejė.

Ruduo laukia labai intensyvus. N.Narmontaitė kuria vaidmenį Mykolo Vildžiūno filme "Blogos mergaitės dienoraštis" pagal Kristinos Gudonytės to paties pavadinimo romaną. "Kartą sako filmavimo komandai: klausykit, nė sykio nesu filme kalbėjusi žemaitiškai, o gal dabar pabandyti? Pabandžiau, išėjo labai charakterinis vaidmuo. Iš pradžių visi raitydavosi iš juoko, kol įprato", – šelmiškai pasakoja ispūdžius iš filmavimo aikštelės.

Po mėnesio, rugsėjo 24-ąją, N.Narmontaitė dalyvaus Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyksiančiame renginyje "Aš esu ta Žemaitija". "Jį režisuoja Felicija Feiferė, o mes, iš Žemaitijos kilę aktoriai, skaitysime, vaidinsime, dainuosime", – džiaugiasi dar viena galimybe nusilenkti savo žemaitiškai prigimčiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Plungiskis

Plungiskis portretas
Nijole,juk Plunge nuo Telsiu skiria nedidelis atstumas.Kodel nesudalyvauji Plunges Oginskio festyvalyje kaip ziurove? Juk taip smagu ten.Daugeliui esi tikra zemaite raganaite.Mylim Jus.

Vytautas L.

Vytautas L. portretas
Kun čė pliorpat tuokes nesąmuons . Tiktaa švėisės garbans ..! Juk Nijuol yr tuoki linksma ,maluoni, ,švėisi , pruotinga muotrėška kad atsiveiziet , atsiklausyt negalio i nemuoko ... Diekou , Nijuol , ėsi pati poikiausi ėr nuogniausi !

@Vuonė

@Vuonė portretas
Munei ta pat nelaba ta spalva:)
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių