45 karštos minutės

Aštuoniasdešimties laipsnių karščiu tvoskiančioje miesto pirties garinėje beveik valandą prabuvęs ir pirmąjį pirties mėgėjų turnyrą „Duokim garo“ laimėjęs klaipėdietis Rimantas Žilinskas tikina nesąs azartiškas žmogus. Du tris kartus per savaitę vadinamąją „Trilapio“ pirtį lankantis verslininkas nesimėgauja čempiono titulu ir tuo dėmesiu, kurio sulaukė po to, kai teisėjų chronometrai užfiksavo ilgiausiai garinėje prabūtą laiką 45.25 minutes.

Palaikė idėją

Dalyvauti turnyre Rimantą paskatino noras palaikyti Šarūno Jagmino, pirmą kartą Lietuvoje surengusio pirtininkų varžytuves, idėją ir taip atkreipti valdžios dėmesį į vienintelės mieste viešosios pirties likimą. Ne paslaptis, kad pačiame centre esantis pirties pastatas masina apsukrius piliečius. Tačiau daugeliui klaipėdiečių ši pirtis reikalinga kaip oras – be jos neįsivaizduojami savaitgaliai, sunkios dienos pabaiga, kurios nuovargį išstumia karštas garas, beržinė vanta ir gera kompanija.

Ir pirtininkų turnyro nugalėtojas patvirtina, kad jo gyvenime „Trilapio“ pirtis užima svarbią vietą. Į ją R.Žilinskas pradėjo vaikščioti dar 1980 metais, kai baigė Jūreivystės mokyklą. Daugelį metų „ėjęs į jūrą“, dabar užsiimantis automobilių verslu, pirties mėgėjas mena tuos laikus, kai alus „Trilapyje“ buvo pardavinėjamas iš automatų. Daugelis darbuotojų iki šiol likę tie patys. Jie pažįsta savo klientus, kaip daugybos lentelę žino, kokią savaitės dieną, kokiomis valandomis kuris lankosi.

Kitur per šalta

Draugiški santykiai susiklostė ir tarp šios pirties lankytojų. Pasak Rimanto, vaikščiojimas į pirtį – tai bendravimo forma, savotiškas kubas, į kurį nuolat renkasi tie patys žmonės. Kadangi vyrai ir moterys „Trilapio“ pirtyje turi savo zonas, galima labiau atsipalaiduoti. Vyrų bendruomenėje galioja kiek kitokios taisyklės, negu moterų: jie nesitepa ant savęs varškės, kavos tirščių kaukių ir neužsiima paskalomis. Turnyro nugalėtojas sakė, kad pirtyje vyrai aptaria verslo reikalus, pasidalija naujienomis, pasakoja anekdotus.

Tai tik viena pirties teikiamų malonumų pusė. Kita – sveikata. Ją pirties procedūros neabejotinai veikia teigiamai. Rimantas yra bandęs eiti ir į sauną Smiltynėje, tačiau ši jam nelabai tiko. Išbandė kitas miesto pirtis, išvažinėjo kaimus aplink uostamiestį, kur siūlomos pirties paslaugos. „Manęs draugai nebepriima į kompaniją - man visur per šalta. Todėl ir einu į „Trilapį“, - juokdamasis skundėsi R.Žilinskas. Jis neslepia, kad į kitas pirtis važiuojama daugiau pramogauti, „baliavoti“, o „Trilapyje“ svarbiau sveikata ir bendravimas.

Sėdėjo „turkiškai“

Iš pradžių Rimantas neketino dalyvauti pirtininkų ištvermės turnyre. Užsirašė tik paskutinėmis dienomis ir specialiai šioms varžytuvėms nesiruošė. Na, nebent jeigu ruošimusi galima vadinti masažą. Ne, alaus, kuriuo prieš eidami į garinę pasimėgavo kai kurie kiti dalyviai, jis taip pat negėrė. Ir įprastomis dienomis Rimantas juo nepiktnaudžiauja. Tik pirties pabaigoje išgeria mažą bokaliuką. Kad kompensuotų prarastus skysčius.

Vis dėlto beveik valandą išsėdėti karštoje pirtyje per minutę keturis kartus sau šleptelint vanta (tokios buvo taisyklės) nėra lengva.

„Iš pradžių neturėjau kur dėti kojų. Bandžiau atsigulti, rasti kitą priimtiną pozą, kad sutaupyčiau daugiau energijos. Paskui pabandžiau kojas nuleisti - irgi negerai. Tuomet atsisėdau „turkiškai“ - pakišau kojas po savimi. Tiko. Jautėsi šiokia tokia įtampa. O minutės slinko lėtai, vis labiau laukiau beldimo į duris (beldimu į duris turnyro teisėjas skelbė išbūtą laiką.-Aut. past.)“,- pasakojo „Duokim garo“ nugalėtojas. Pasak jo, pirtis siejama su malonumu, atsipalaidavimu, o šįkart teko truputį pakentėti. Ne dėl azarto ir ne dėl prizo – 400 Lt vertės abonemento į pirtį – Rimantas kentė karštį. Dėl pačios idėjos.

Vertina beržines

Pirtį Rimantas lanko nuo ankstyvos vaikystės. Anksčiau Lietuvoje kaime prie kiekvienos sodybos buvo pirtelė. Šeštadieniais pas senelius susirinkdavo vaikai, dėdės, tetos. Pirtis visiems būdavo privaloma - nuo mažiausio iki didžiausio.

Vantas Rimantas dažniausiai perka. Kartais pasinaudoja mamos surištomis. Tačiau jų dažnai pirtį lankančiam vyrui neužtenka. Tą pačią vantą dažniausiai naudoja kelis kartus. O labiausiai vertina beržines.

Pasak R.Žilinsko, pirtyje – kaip sporte, pirmiausiai reikia garinėje gerai apšilti. Kad kūnas įprastų. Antrą kartą į garinę užėjus galima ir pasivanoti.

Taupė energiją

R.Žilinskas pritaria minčiai, kad galimybė laimėti tokiose varžytuvėse priklauso nuo lankymosi pirtyje stažo.

Čempiono teigimu, daugelis dalyvių darė elementarių klaidų. Gėrė prieš eidami į garinę alų ar kitus gėrimus. Karštyje suaktyvėja inkstų veikla, šlapimo pūslėje atsiranda įtampa – sunku iškentėti. Tuo skundėsi daugelis. Kiti per varžytuves vanojosi taip, kaip eilinę dieną, daug judėjo. O Rimantas taupė energiją.

Anot jo, pasimokius iš klaidų, pirtyje galima išbūti ir dar ilgiau. O jeigu bus kitas turnyras, R.Žilinskas būtinai dalyvaus.

„Manau, kad man bus privaloma. Čia kaip mis rinkimuose – jeigu jau pelnei laurus, kitais metais dalyvavimas neišvengiamas“,- šmaikštavo pirmojo pirtininkų turnyro „Duokim garo“ nugalėtojas, teigiantis, kad visus metus mielai atliks pirties ambasadoriaus ir pirties idėjų skleidėjo vaidmenį.