Žvaigždėtas puansetijų renesansas

Puansetiją galima pavadinti ir sena, ir nauja gėle, mat šie augalai Lietuvoje pasirodė bemaž prieš porą dešimtmečių, o pastaruoju metu vėl itin išpopuliarėjo. Taigi puansetijos tarsi atrandamos iš naujo.

Ilga kelionė kenkia

Dėl savo formos ši gėlė neatsitiktinai pavadinta Kalėdų žvaigžde. Ir, žinoma, todėl, kad jos grožis atsiskleidžia būtent šio šventinio periodo metu.

Dabar prekybos centruose galima įsigyti ir Lietuvoje išaugintų puansetijų. Mūsų pirkėjams tai turėtų būti svarbu – jei gėlei teko ištverti ilgą kelionę, būti tamsoje, šaltyje ir drėgmėje, ji gali greitai nuvysti.

Lietuvoje išaugintos puansetijos, skirtingai nei atvežtinės, nepatyrė neigiamų pervežimo pasekmių, tad, tikėtina, džiugins ne vienas Kalėdas.

Puansetijos – lepios gėlės, kurioms patinka šiluma ir šviesa, tačiau jos nemėgsta tiesioginės saulės. Žydinčias geriau laikyti vėsiai, kad ilgiau nevystų žiedai. Vasarą jos puikiai jaučiasi ramioje vietoje lauke.

Puansetijoms reikia vandeniui laidžios, purios žemės. Netinka labai derlinga ir lengva, nes tada vešliai auga, bet menkai žydi. Puansetijas galima auginti durpių, lapinės žemės, komposto ir smėlio mišinyje. Durpių turėtų būti didesnė dalis nei kitų komponentų.

Reikia kasdien nupurkšti

Prieš pat žydėjimą puansetijas reikia pastatyti ne aukštesnėje nei 16 laipsn. C temperatūroje, tada pažiedlapiai būna ryškesnės spalvos. Tačiau negalima leisti, kad šiluma nukristų žemiau kaip 15 laipsn. – tada augalai pradeda mesti lapus.

Kai puansetija žydi, ją geriausia laikyti 16–20 laipsn. temperatūroje, tada ilgiau nevysta žiedai. Perkant parduotuvėje, reikia atkreipti dėmesį į žiedyno viduryje esančius žiedus – jei jie neprasiskleidę, gėlė žydės ilgai (spalvotieji pažiedlapiai laikysis apie pustrečio mėnesio), o jei visiškai išsiskleidę – gerokai trumpiau.

Transportuojant puansetiją privalu rūpestingai ją suvynioti, nes šios gėlės bijo šalčio ir temperatūros svyravimų.

Puansetijos laistomos saikingai drungnu minkštu vandeniu. Svarbu neperlieti, nestatyti vietose, kur gresia skersvėjai. Nuo šalto vandens ir perlaisčius gali nukristi lapai ir pradėti pūti šaknys. Šias gėles reikia kasdien nupurkšti, nes joms kenkia sausas oras, užpuola baltasparniai ir voratinklinės erkutės.

Ne vienkartinis augalas

Puansetija dažnai apibūdinama kaip vienkartinis augalas – esą iškart po Kalėdų keliaujantis į šiukšlių dėžę. Tačiau tai daugiametės gėlės, tik jas reikia tinkamai prižiūrėti. Iš pradžių į žolinį augalą panašios puansetijos po kelerių metų sumedėja ir virsta gražiais šakotais krūmeliais.

Kad gėlės gyvenimas būtų ilgas, po žydėjimo reikia sukurti ramybės laikotarpį. Peržydėjusios puansetijos 3 mėnesius laikomos vėsiai (12–15 laipsn.) ir beveik nelaistomos, kad pamažu nukristų lapai. Laistyti reikėtų tik tiek, kad neperdžiūtų augalo šaknys.

Balandį belapiai krūmo formos puansetijų stiebai patrumpinami 10, svyrančiųjų – 5 cm. Genėti reikia atsargiai, nes išsiskiriančios baltos sultys turi nuodingų savybių, dirgina gleivinę. Reikėtų saugotis, kad jos nepatektų į akis, burną.

Išgenėtos puansetijos laikomos drėgnai ir šiltai (24–26 laipsn.). Persodinamos balandį į pakalkintą durpių substratą arba kambarinėms gėlėms skirtą žemę. Kai pradeda augti ūgliai (tai būna maždaug spalį), temperatūra sumažinama iki 20–22 laipsn. dieną ir 18–20 – naktį. Tręšiama mineralinėmis trąšomis.

Kaip išauginti naujas gėles

Puansetijas galima dauginti auginiais. Ūglius reikia pjauti 12–15 cm ilgio. Šie turi būti ne mažiau kaip su dviem tarpubambliais. Pjauti geriausia aštriu peiliu. Du apatinius ūglių lapus reikėtų nuskinti.

Auginiai įmerkiami į švarų šiltą vandenį, kad panirtų tik galiukai. Ūglius sodinti 1,5 cm gyliu į 6–8 cm skersmens vazonėlius, drėgną perlito ir durpių (1:1) mišinį, kurio pH yra 6–6,2.

Per giliai pasodinti ūgliai gali supūti. Auginiai geriausiai įsišaknija, kai oro temperatūra siekia 22–25, o substrato – ne mažiau kaip 25 laipsn.

Vazonėlius reikia uždengti polietileno plėvele. Idealu, jei jie stovi šiltai ir ant šilto pagrindo. Oro drėgmė turi būti aukšta, tačiau perlaistyti negalima, nes auginiai pradeda pūti.

Teks reguliuoti šilumą

Po savaitės auginius, saugant nuo skersvėjo, 1–2 val. reikia išvėdinti. Jie įsišaknija per 3 savaites, tada galima nuimti plėvelę. Oro temperatūra palaipsniui sumažinama iki 20 laipsn.

Daugiastiebės puansetijos dauginamos iki rugpjūčio, vienastiebės – rugpjūčio pabaigoje. Dauginimo vėlinti negalima. Vėlai rudenį padaugintos puansetijos būna žemos, atrodo neišvaizdžiai.

Susiformavę augalai persodinami į 10–11 cm diametro vazonus. Sodinti reikia atsargiai, nepažeidžiant šaknų ir labai nesuspaudžiant substrato. Iš sužeistų šaknų išbėga daug sulčių, ir augalai nusilpsta. Prieš persodinimą laistyti nereikia.

Iki rugpjūčio persodintų ir įsišaknijusių puansetijų viršūnės nukerpamos 2 cm, labai ištįsę kerai genimi stipriau. Svarbu tinkamai reguliuoti šilumą. Patalpoje dieną ir naktį dvi spalio savaites turi būti 20 laipsn. šilumos, o likusias dvi spalio savaites – 17–20.

Pertręšus raitosi lapai

Dvi lapkričio savaites turi laikytis 16–17, o dar dvi savaites – 16 laipsn. šilumos. Per parą temperatūra negali labai svyruoti. Kai dienos ir nakties temperatūra labai skiriasi, išauga smulkūs pažiedlapiai. Pašildytu vandeniu iki rugpjūčio pabaigos laistoma taip, kad substratas gerai sudrėktų, bet nebūtų per šlapias. Nuo rugsėjo laistoma saikingai.

Persodintos ir prigijusios puansetijos tręšiamos kalio ir azoto (1:1) trąšomis. Galima tręšti ir per lapus – 1–2 kartus per savaitę karbamido (5 g trąšos – 10 l vandens) ir magnio sulfato (10 g – 10 l vandens) tirpalu. Pertręšus nuo per didelės druskų koncentracijos pradeda raitytis lapų pakraščiai.

Kad susiformuotų žiedai ir nusispalvintų pažiedlapiai, nuo rugsėjo apie porą mėnesių, priklausomai nuo rūšies, puansetijos turi gauti šviesos tik 10–12 val. Todėl bent 12–14 val. per parą puansetiją reikia laikyti po kibiru, dėže ar kokiu indu. Jeigu yra galimybė, galima užtemdyti langus.

Vizitinė kortelė

Puikiosios puansetijos

Priklauso karpažolinių šeimai. Tikrieji puansetijų žiedai neišvaizdūs, smulkūs, rutuliuko formos, žalsvai gelsvi ir juos sunku pastebėti.

Labiausiai akį traukia balti, geltoni, gelsvai rožiniai, margi, rožiniai ir ryškiai raudoni pažiedlapiai. Puansetijos savaime auga pavėsingose ir drėgnose Floridos, Meksikos, Gvatemalos vietose. Gimtinėje išauga dideli, iki 2–3 m aukščio medžiai arba iki 1,5 m krūmai.

Mūsų parduotuvėse šie augalai karaliauja gruodį ir sausį. Žydi paprastai nuo lapkričio iki sausio, tačiau tinkamai reguliuojant apšvietimą – beveik ištisus metus.

Verta žinoti

Sausu oru puansetijas užpuola paprastieji ir miltuotieji skydamariai, baltasparniai, kai per šilta – voratinklinės erkutės. Lapai šviesėja, kai substratas per drėgnas, per didelis jo pH arba žemėje per daug kalcio. Pažiedlapiai išblykšta dėl aukštos temperatūros ir kai trūksta azoto.