Vis dau­giau dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jų gy­vo­mis gė­lė­mis pa­puo­šia na­mo išo­rę ir džiu­gi­na praei­vių akis. Nors va­sa­ra jau įpu­sė­jo, dar ne­vė­lu pa­puoš­ti sa­vo na­mą įvai­rias­pal­vė­mis gė­lė­mis.

Kai­my­nai puo­šia iš­vien

Kau­nie­tė Vir­gi­ni­ja sa­vo na­mo fa­sa­dą pra­dė­jo puoš­ti maž­daug prieš de­šimt me­tų. „Pir­mą va­zo­ną su be­go­ni­ja pa­ka­bi­nau pa­lan­gė­je. Il­gai­niui gė­les prie lan­gų ar už na­mo ėmė au­gin­ti vi­sų dvy­li­kos bu­tų kai­my­nai - tiek vy­res­nio am­žiaus, tiek jau­ni", - džiau­gė­si gė­li­nin­kė mė­gė­ja.

Vir­gi­ni­jos tei­gi­mu, jų na­mo pa­ra­di­nė pu­sė yra į šiau­rę, to­dėl te­ko su­kti gal­vą, ko­kiais au­ga­lais pa­puoš­ti. Dau­gu­ma kai­my­nų iš­ti­ki­mi pe­lar­go­ni­joms ir be­go­ni­joms. Na­mo gy­ven­to­jai kon­ku­ruo­ja iš­ra­din­gu­mu: ap­lin­kai puoš­ti nau­do­ja se­nas gel­das, ve­ži­mo ra­tus, kel­mus. Jei iš­vyks­ta­ma į il­ges­nę ke­lio­nę, kai­my­nai pa­lais­to vie­ni ki­tų gė­les.

Puoš­ti fa­sa­dą ir ap­lin­ką gy­ven­to­jus taip pat ska­ti­na kas ant­rus me­tus sa­vi­val­dy­bės or­ga­ni­zuo­ja­mas gra­žiau­sios ap­lin­kos kon­kur­sas. Na­mas, ku­ria­me gy­ve­na Vir­gi­ni­ja, bu­vo no­mi­nuo­tas ne kar­tą ir ga­vo do­va­nų įvai­rių au­ga­lų. Gy­ven­to­jai ne­pa­liau­ja puo­se­lėti sa­vo kie­mą ir ti­ki­si lai­mė­ti žo­liap­jo­vę.

Re­ko­men­duo­ja vien­me­čius

Ap­žel­di­ni­mo spe­cia­lis­tas, gė­li­nin­kas Jo­nas Vai­de­lys pa­ta­ria bal­ko­nuo­se ir ant išo­ri­nių pa­lan­gių so­din­ti vien­me­čius au­ga­lus, nes jie žy­di ge­ro­kai il­giau, nei dau­gia­me­čiai - ke­tu­ris pen­kis mė­ne­sius.

Dau­gu­ma gė­lių, ku­rios so­di­na­mos į lo­ve­lius lau­ke, yra at­ke­lia­vu­sios iš šil­tes­nių kraš­tų. Ten jos au­ga kaip dau­gia­me­tės, o mū­sų žie­mos joms per šal­tos. Tai gum­bi­nės be­go­ni­jos, vi­sad žy­din­čios be­go­ni­jos, žyd­rū­niai, žio­vei­niai, ver­be­nos, pe­tu­ni­jos, sur­fi­ni­jos ir ki­tos.

„Pa­tar­čiau pirk­ti gė­lių sod­me­nis, o ne sė­ti sėk­las. Šie au­ga­lai la­bai il­gos ve­ge­ta­ci­jos, kai ku­riuos rei­kia sė­ti sausio-vasario mė­ne­siais. Kam­ba­ry­je ant pa­lan­gės išau­gin­ti ko­ky­biš­kus šių švie­sa­mė­gių au­ga­lų dai­gus sun­ku", - ko­men­ta­vo gė­li­nin­kas.

Ren­kan­tis au­ga­lus pir­miau­sia rei­kė­tų at­si­žvelg­ti į tai, ko­kio­je pu­sė­je yra bal­ko­nas. Yra gė­lių, skir­tų sau­lė­toms ir pa­vė­sio zo­noms, tie­sa, dau­gu­ma šių au­ga­lų ge­rai au­ga ten, kur švie­su. Pa­vė­sy­je ga­li­ma so­din­ti be­go­ni­jas, la­ki­šius ir kai ku­rias ki­tas gė­les. Re­čiau lais­ty­ti rei­kia au­ga­lus, ku­rių la­pai pū­kuo­ti (pa­vyz­džiui, svy­ran­tys šla­mu­čiai), o gė­les bliz­giais la­pais - prie­šin­gai.

Jei lau­kui skir­tas va­zo­nas ne­tu­ri spe­cia­laus ant­ro dug­no, bū­ti­na pa­tiems pa­da­ry­ti dre­na­žą - į va­zo­no ar lo­ve­lio dug­ną pri­pil­ti vie­no dvie­jų cen­ti­met­rų sluoks­nį ru­paus žvy­ro, ke­ram­zi­to ar­ba smul­kių ak­me­nų.

Kont­ras­to ga­lia

Puo­šiant bal­ko­nus rei­kė­tų gal­vo­ti ir apie gė­lių kom­po­zi­ci­jas, de­rin­ti spal­vas. Gė­lių žie­dų spal­vą pa­ta­ria­ma de­rin­ti prie bal­ko­no tu­rėk­lo, na­mo sie­nos - spal­vos tu­rė­tų skir­tis. Ge­riau­siai kont­ras­tuo­ja rau­do­na, gel­to­na ir mė­ly­na. Ant­ro­je spal­vų ei­lė­je pa­gal in­ten­sy­vu­mą - oran­ži­nė, vio­le­ti­nė ir ža­lia. Gi­mi­nin­gų spal­vų - oran­ži­nės ir rau­do­nos ar­ba rau­do­nos ir vio­le­ti­nės - de­ri­nys ne­su­da­ro di­de­lio kont­ras­to. Ge­riau rink­tis prie­šin­gas spal­vas - vio­le­ti­nę gre­tin­ti su oran­ži­ne, gel­to­ną - su mė­ly­na ir t. t.

Įver­ti­nęs au­ga­lų au­gi­mo są­ly­gas ir spal­vas, J.Vai­de­lys pa­tei­kė ke­lis pa­ta­ri­mus, ką ga­li­ma so­din­ti vie­na­me lo­ve­ly­je. Pa­vė­sy­je esan­čia­me bal­ko­ne ar ant išo­ri­nės pa­lan­gės tik­tų au­gin­ti gel­to­nai žy­din­čias tun­ber­gi­jas, rau­do­nai žy­din­čias gum­bi­nes be­go­ni­jas ir mė­ly­nai žy­din­čias pa­pras­tą­sias lo­be­li­jas. Tie­sa, pa­sta­ro­ji gė­lė žy­di trum­piau. Sau­lė­ta­me bal­ko­ne gel­to­ną spal­vą ga­li do­va­no­ti svy­ran­čios san­vi­ta­li­jos, la­ki­šiai, sur­fi­ni­jos, se­ren­čiai, mė­ly­ną spal­vą - žyd­rū­niai. Prie šių au­ga­lų ga­li­ma pri­de­rin­ti įvai­rių spal­vų žio­vei­nius.

„Neuž­mirš­ki­me ir se­no­viš­kos gė­lės pe­lar­go­ni­jos. Pa­vyz­džiui, sur­fi­ni­ja, ga­vu­si lie­taus, tam­pa tar­si šla­piu ka­ti­nu, o su­ly­ta pe­lar­go­ni­ja bū­na gra­žes­nė. Juo­lab kad pe­lar­go­ni­jų bū­na įvai­rių spal­vų, skir­tin­gų žie­dų dy­džių ir for­mos. Sau­lė­tas bal­ko­nas ga­li pui­kiai at­ro­dy­ti vien pil­nas pe­lar­go­ni­jų", - gy­rė J.Vai­de­lys.

Mėgs­tan­tiems va­sa­rą į bal­ko­ną iš­neš­ti kam­ba­ri­nes gė­les ap­žel­di­ni­mo spe­cia­lis­tas pa­ta­ria tai da­ry­ti la­bai at­sar­giai, pra­tin­ti au­ga­lus prie bal­ko­no pa­ma­žu, pa­vyz­džiui, va­ka­rais. Kak­tu­sams, sto­ra­la­piams au­ga­lams sau­lė­ta­me bal­ko­ne ne­pa­vo­jin­ga, ta­čiau su­btro­pi­kų au­ga­lai, mėgs­tan­tys drėg­mę, sau­lė­ta­me bal­ko­ne ga­li nu­ken­tė­ti.