Profilaktiškai kas metus darau kraujo laboratorinius tyrimus. Tikrinu cholesterolio kiekį kraujyje. Šiais metais pirmą kartą patarė pasitikrinti ir didelio jautrumo C-reaktyvųjį baltymą. Rezultatas mane suglumino. Jo kiekis mano kraujyje – 4,6, kai norma yra 1. Blogiausiu atveju – 3. Ar jo kiekį reikia mažinti, nors cholesterolio visi komponentai normos ribose? Homocisteinas, kas tai? Stanislava M.

Kauno klinikų kardiologijos profesorius Rimvydas Šlapikas

Cholesterolio koncentracijos padidėjimas kraujyje yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, skatinančių aterosklerozės vystymąsi arterijose ir lemiančių kraujotakos sutrikimą svarbiuose organuose – širdyje, smegenyse. Dėl to labai svarbu žinoti ir, jei reikia, mažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje, keičiant gyvenseną ir netgi vaistais. Žmogaus riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis lemia ne tik cholesterolio koncentracijos padidėjimas, bet ir kiti veiksniai – padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, nutukimas, judėjimo stygius, cukrinis diabetas, pagaliau – ir žmogus amžius. Susirgimo širdies ir kraujagyslių ligomis rizikai nustatyti naudojamos minėtais rizikos veiksniais pagrįstos lentelės – skaičiuoklės, tačiau jos ne visada padeda tiksliai įvertinti širdies ligų riziką. Todėl ieškoma ir kitų širdies ligų riziką didinančių veiksnių. Šiuo metu vienas naujausių ir populiariausių naujų rizikos veiksnių yra C-reaktyvusis baltymas (CRB). Ši medžiaga atspindi organizme vykstantį uždegimo procesą, pavyzdžiui, plaučių uždegimą. Uždegimo procesai gali vykti ir aterosklerozės pažeistoje arterijos sienelėje. Manoma, kad ir pats uždegimas gali skatinti aterosklerozę arterijoje. Todėl įsitikinus, kad pacientas neturi jokio uždegimo židinio kokiame nors organe, nustatyta padidėjusi CRB koncentracija kraujyje gali padėti įtarti arterijose besivystančią aterosklerozę. Tiesa, aterosklerozės vystymąsi atspindinčios CRB koncentracijos yra labai mažos, todėl joms nustatyti taikomos labai jautrios metodikos, jų pagalba nustatytas CRB vadinamas didelio jautrumo CRB. Moksliniai tyrimai parodė, kad didelio jautrumo CRB koncentracijos padidėjimas lemia didesnį miokardo infarkto, insulto, apatinių galūnių aterosklerozės dažnį. Nustačius padidėjusią CRB koncentraciją nereikėtų išsigąsti. Pirmiausia gydytojas turi įsitikinti, ar jūs neturite kokios nors lėtinės, nediagnozuotos infekcijos. Vertinti padidėjusios didelio jautrumo CRB koncentracijos svarbą, nustatant širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir atsižvelgiant į tai, koreguoti gydymą turėtų patyręs šeimos gydytojas arba kardiologas. Kai kurie anksčiau naudoti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos kraujo žymenys, pavyzdžiui, homocisteinas, yra nepakankamai patikimi ir informatyvūs, todėl dabar yra nebetiriami.