Trykštančios dizainerių idėjos nučiurlena į užsienį arba... į niekur.

Ar žinote, kas sukūrė fotelį, kuriame nenusakomai patogu įsitaisyti, stalą, prie kurio sėdint norisi bendrauti, šviestuvą, kuris atrodo tarsi skulptūra? Gal tai ne joks garsus italas, o lietuvis dizaineris?

Jungė kūrybos pajėgas

Lietuvoje yra šimtai kūrėjų, vadinančių save vienos ar kitos srities dizaineriais. Nemaža jų dalis rinkosi šią specialybę tikėdamiesi projektuoti baldus, kitus interjero daiktus. Dar studijuodami jie savo rankomis konstravo pirmąsias savo kėdes, tačiau tai ir liko vienetiniai jų egzemplioriai. Lietuvos dizainerius, kuriems pavyksta savo idėjas įpiršti baldininkams, galima skaičiuoti ant pirštų.

Vilniaus dailės akademijoje (VDA) architektūrą studijavęs Nauris Kalinauskas prieš devynerius metus į studiją "Contraforma" subūrė grupelę bendraminčių dizainerių bei architektų ir ėmėsi baldų, kitų interjero daiktų kūrimo. Jie deklaruoja sulaužę stereotipus, savo darbais mėgina įrodyti, kad kiekvienas daiktas gali nustebinti, kad kiekviena forma gali turėti daugybę funkcijų, kad kiekvienas sprendimas gali būti unikalus.

Nors studijos darbuotojai yra pelnę ne vieną vietinį ir tarptautinį apdovanojimą, jų pavardės žinomos užsienyje, kūrėjams realizuoti idėjas Lietuvos rinkoje – kaskart naujas galvosūkis.

Studijos daiktų kolekciją kasmet papildo keli nauji baldai ar daiktai – sukurti jų būtų galima ir daugiau, tačiau suorganizuoti gamybą ir pardavimą užima daug laiko ir pastangų. Pasak N.Kalinausko, tai tiražuojami daiktai, bet negalima jų vadinti masine produkcija.

"Gaminame ne po šimtą ar tūkstantį, o, pavyzdžiui, po dešimt daiktų. Tai išskirtiniai daiktai, laviruojantys ant meno ribos. Jei ir būtų masiškai gaminami, nebūtų graibstomi – tokie daiktai dera ne bet kokioje aplinkoje", – komentavo studijos vadovas. Kita vertus, kuomet tiražas mažas – daikto kaina išauga, ne kiekvienas gali sau leisti jį įsigyti. Be to, ne visi supranta, kam reikalingi tokie išskirtiniai daiktai, sukuriantys įdomesnių sprendimų erdvėje.

"Yra daug žmonių, kurie apskritai nekreipia dėmesio, kur ir kaip jie gyvena – tai normalu, taip yra visame pasaulyje", – pridūrė pašnekovas.

Tiesa, ir Lietuvoje yra žmonių, kurie gali skirti pinigų išskirtiniam interjerui, tačiau tik nedidelė jų dalis supranta progresyvią estetiką, palaiko lietuvišką produkciją. Tokiems klientams lietuvių sukurtą gaminį nebent įsiūlo interjero kūrėjai. "Lietuviško dizaino produktams bene vienintelis kelias į lietuvių namus – per architektus ir projektuotojus", – pripažino pašnekovas. Tiesa, šiuo metu žmonės rečiau samdo interjero dizainerius, todėl lietuviškam dizainui atvertų durų dar sumažėjo.

"Lietuvoje pardavimai labai sumažėję, užsienyje užsakymų dar turime. Daugiausiai savo daiktų parduodame Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje, įdomesnio produkto poreikis jaučiamas JAV", – pasakojo N.Kalinauskas.

Gamintojai nesuinteresuoti

"Contraformoje" sukurtus gaminius, priklausomai nuo medžiagos, konstrukcijos, gamina įvairūs vietiniai gamintojai. Kai kuriuos baldus, pavyzdžiui, iš metalo, – net ne baldininkai.

N.Kalinausko vertinimu, kokybiškų gamintojų Lietuvoje yra mažai.

"Daug kas nori gaminti dideliu tiražu kokybiškus daiktus ir parduoti juos užsienyje. Mums netinka ir tokie, kurie nori nestandartinius daiktus gaminti pigiai, bet nekokybiškai. Vadinamasis industrinis dizainas, kai masiškai gaminami ypač kokybiški išskirtiniai daiktai, Lietuvoje visiškai neišplėtotas", – paaiškino pašnekovas. Juolab kad Lietuvos rinka parduoti tokius produktus didesniais kiekiais per maža. Kadangi didelio poreikio nėra, Lietuvos rinkai užtektų vos kelių išskirtinių dizainerių.

"Kol kas yra atvežamas produkto projektas iš užsienio, čia kokybiškai pagaminamas ir vėl parduodamas užsienyje. Mes bandome siūlyti savo projektus, bet nėra daug suprantančių, kad reikia kažką patiems kurti", – pastebėjo baldų dizaineris. Pasak jo, norint masiškai gaminti produktą, reikalingos labai didelės laiko ir pinigų investicijos. Be to, reikia mokėti tokį produktą parduoti, būtina išplėtoti pardavimo tinklą, dalyvauti parodose ir reklamuoti savo produktus.

N.Kalinausko vertinimu, kol kas lietuvių baldininkai į parodas dažniausiai veža žemiausio lygio produktus ir konkuruoja kaina. Tiesa, N.Kalinauskas džiaugsmingai pastebi, kad kai kurie gamintojai, netekę didelių gamybos apimčių, jau domisi išskirtiniais lietuvių dizainerių darbais.

Vien projektuodami daiktus kūrėjai neišgyvena, imasi papildomos veiklos – parduoda importuotus daiktus, kuria interjerus. Yra nemažai dizainerių individualistų, kurie kuria tik vienetinius daiktus ir brangiai juos parduoda. "Net ir ypatingai talentingas kūrėjas turi turėti ne tik dizaino idėjų, bet ir suprasti, kaip tai pagaminti bei kaip parduoti", – sėkmės formulę pateikė N.Kalinauskas.

Nekuriama pridėtinė vertė

Ir vis dėlto, kodėl lietuviai geriau žino apie italų, o ne lietuvių dizaino perliukus? Visi kalbinti dizaineriai įvardijo tas pačias pagrindines priežastis: Lietuvos dizaino beveik neremia valstybė, nėra jo ateities politikos, skurdi parengiamoji bazė, praktinio darbo stygius ir nutrūkę ryšiai su pramone.

"Italai 50 metų investavo į savo dizainą, todėl dabar matomi rezultatai. Kaimynai lenkai jau patvirtino dizaino ateities strategiją valstybiniu lygiu. Mes dar kapstomės kažkur žemdirbystės lygyje. Apie produkto pridėtinę vertę kalbama, bet nieko dar nedaroma", – iliustravo dabartinę padėtį N.Kalinauskas.

Baigusieji dizaino studijas, pasak jo, išvažiuoja dirbti į užsienį arba maketuoja žurnalus.

Baldų dizaino niekur nesimokęs Jonas Jurgaitis savo kūriniais išgarsėjo užsienio dizaino parodose. Autorius tvirtina su dizainu neturįs nieko bendra. Atitarnavęs sovietų armijoje, dvidešimtmetis su bendraminčiais sumanė gaminti baldus. Patys juos kūrė, patys gamino. Tačiau vėliau J.Jurgaitis metė baldus ir maždaug po 15 metų pertraukos vėl ėmėsi minkštų baldų kūrimo.

"Produkto dizainas Lietuvoje nereikalingas, nes nėra gamintojo, galbūt drabužių, tekstilės, šviestuvų dizainas dar gali gyvuoti", – svarstė J.Jurgaitis, bendradarbiaujantis su baldininkais, kurie susidomėjo išskirtinių baldų gamyba. Tiesa, baldai nėra jo pagrindinė veikla.

R.Jurgaičio įsitikinimu, dizaino studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose prilygsta fakultatyvui. Pavyzdžiui, Vokietijoje, pašnekovo žiniomis, dizaino specialybės studentai turi galimybę dirbti su naujausia įranga, bendradarbiauti su įmonėmis, eksponuoti savo kūrinius tarptautinėse parodose.

"Mūsų dizaineriams ypač stinga praktinio darbo. Vienas jaunas studentas įsiprašė pas mane į praktiką. Daviau įrankius, parodžiau metalo vamzdžius ir pasakiau: pagamink kėdę, kurią pats nubraižei. Šis atsisakė, nes esą tai turi daryti meistrai", – ironiškai pasakojo J.Jurgaitis. Jo įsitikinimu, kol kūrėjas nepabando pats gaminti, tol jis neturės pasisekimo.

"Dabar krizė, vertybės pervertinamos", – palankesnę nišą dizainui įžvelgė pašnekovas.

Daiktų kūrimo sėkmė

Naujų medžiagų pasirodymas, naujos įrangos ir technologijų įdiegimas leidžia dizaineriams pateikti vis originalesnių ir įdomesnių sprendimų. Tyrinėjimai, eksperimentai, naujos medžiagos ir technologijos dažniausiai diktuoja naujas kryptis, tendencijas ir galimybes, todėl gamintojui privalu naudotis dizainerių paslaugomis, o dizaineriams įsiklausyti į tikruosius gamintojų ir vartotojų poreikius.