Šviesa kambarinėms gėlėms – it oras ir vanduo

Vis trumpėjančios ir dažniau apniunkančios dienos veikia ne tik mūsų nuotaiką. Šiuo metų laiku šviesos ypač trūksta visiems kambariniams augalams.

Ant palangės – šviesiausia

Kiek jos patenka iš lauko į patalpos vidų, priklauso nuo langų dydžio, jų krypties pasaulio šalių atžvilgiu bei daugelio kitų dalykų.

Geriausiai augalai jaučiasi rytinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėse esančiuose kambariuose. Patalpose, kurios nukreiptos į šiaurę, neblogai auga tik paparčiai, ciklamenai, aspidistros, elniniai plačiaragiai, marantos ir gebenės.

Ant palangės sustatyti augalai gauna apie 80 proc., vieno metro atstumu nuo lango – 50, o per 3 m – vos 5 proc. lauko šviesos.

Pavasarį ir vasarą, kai pro langus patenka daug natūralios šviesos, kambariniai augalai puikiai tarpsta – formuojasi nauji jų ūgliai ir šaknys, žiedai.

Dauguma gėlių pavasarį žydi arba krauna pumpurus rudens bei žiemos laikotarpiui. Žiemą be papildomo apšvietimo gerai auga aglonemos, monsteros, singoniai, taip pat gebenės, dracenos, fatsijos, kai kurie fikusai, karduotės, marantos, cimžiedės, kalnarūtės.

Dideli ir stiprūs augalai lengviau ištveria prietemą, nes turi daugiau maisto medžiagų atsargų ir gali naudoti jas, kai fotosintezė nevyksta. Gėlių, kurios augtų visiškoje tamsoje, nėra. Be natūralios šviesos net atspariausi augalai anksčiau ar vėliau žus.

Patartina valyti lapus

Labai lepius ir šviesos stygiui jautrius augalus nuo lapkričio iki vasario reikėtų apšviesti papildomai. Nuo 9 iki 16 val. užtenka natūralios šviesos. Vertingesnės gėlės papildomai apšviečiamos nuo 4 iki 9 val. ir nuo 16 iki 22 val., kitas užtenka tik vakare. Paprastai tam naudojamos dienos šviesos lempos.

Tarp šviesmėgių augalų – turkleniai, kai kurie storalapiai, juostuotosios avortijos, eševerijos, pūkuotosios kalankės, kai kurie kiškiakopūsčiai, ceropegijos, peperomijos, smidrai, jautrieji musėkautai, saulašarės, Herbsto irezinės, įvairios orchidėjos.

Kai kurios gėlės žiedus formuoja ir žydi tik tada, kai dienos pradeda trumpėti. Tai azalijos, kai kurios begonijos, zigokaktusai, kalankės, puansetijos. Jų papildomai apšviesti nereikia, antraip nežydės.

Kambarinės gėlės suka lapus ir stiebus į langą (šviesą), jas reikia nuolat sukioti, kad gėlės habitas būtų gražus. Tačiau žiedus kraunančių azalijų, gardenijų, kamelijų, kaktusų ir vaškuolių verčiau neliesti. Kad užtektų šviesos, valomi ne tik langai, bet ir gėlių lapai: lygaus paviršio – drėgnu skudurėliu, pūkuoti – minkštu šepetėliu.

Gėlėms, kilusioms iš tropikų, žiemą reikia 18–20 laipsn. C šilumos, subtropikų gėlės žiemoja kiek vėsiau (8–16 laipsn.), kitos sugeba prisitaikyti. Pavyzdžiui, iš tropikų kilusios monsteros ir fikusai žiemą pakelia 14–16 laipsn. temperatūrą, bet ne žemesnę nei 12 laipsn., o iš subtropikų kilusios aspidistros, gebenės, lampstai neblogai jaučiasi esant 18–20 laipsn.

Mėgsta gryną orą

Gėles, kurios žiemoja vėsiai, išlaikyti per žiemą sunkiau negu šilumamėges, nes kambariuose ir kabinetuose šilta, o rūsyje vėsu, bet tamsu. Jas reikia statyti kuo arčiau lango ir kuo toliau nuo radiatoriaus. Dauguma subtropinių gėlių labai gerai peržiemoja vadinamajame gėlių lange tarp dviejų stiklų. Joms taip pat tinka vėsios, bet šviesios laiptų aikštelės, koridoriai ir kitos vietos, kur būna šviesu.

Kai trūksta šviesos, aukšta temperatūra kenkia ir tropikų augalams. Jeigu neįmanoma jos sumažinti, augalus būtina papildomai apšviesti. Vasarą nuo perkaitimo saugo ažūrinės užuolaidos, reguliuojamos žaliuzės. Patalpa greitai atvėsta, kai išvėdinama, bet gėles reikia saugoti nuo skersvėjų. Grynas oras labai tinka visoms gėlėms.

Ant palangės laikomų tropinių augalų vazonai žiemą statomi ant 1–2 cm storio medinių ar polisterolio padėklų, kad nesušaltų šaknys. Jei žemė vazone šaltesnė už kambario orą, šaknys nebesugeba siurbti vandens ir pradeda pūti.

Vazonus su šilumamėgiais augalais galima įstatyti į lovelius su durpėmis, samanomis, medžio drožlėmis ir kitomis šiltinančiomis medžiagomis.

Nakties ir dienos temperatūra turi skirtis 2–3 arba net 5–6 laipsn. C, nelygu gėlė. Kai naktys labai karštos, augalai intensyviai kvėpuoja ir jiems vėl ima trūkti maisto medžiagų, kurių nesugeba daug sukaupti tamsiomis žiemos dienomis. Ūgliai ištįsta, apatiniai lapai nudžiūva ir nukrenta.

Papildomo apšvietimo nereikalaujantys kambariniai augalai

Dracenos (žalialapės)
Kuokštiniai chlorofitai
Paprastoji briedlielė
Lizdinė kalnarūtė
Baltažiedė tradeskantė
Makojo kalatėja
Ilgalapis inkstpapartis
Filodendrai

Šviesą mėgstantys kambariniai augalai

Alavijai
Herbsto irezinė
Baltažiedis raudminas
Smidrai
Mamiliarijos
Tikroji kinrožė
Rausvoji justicija
Peperomijos