Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ruo­šia tvar­ką, kaip bus kei­čia­mi kenks­min­go as­bes­to tu­rin­tys ši­fe­rio sto­gai ir kaip šie dar­bai bus fi­nan­suo­ja­mi. Skai­čiuo­ja­ma, kad tam 2008-2013 m. rei­kės dau­giau kaip 22,6 mln. li­tų.

Apie tai ap­lin­kos mi­nist­ras Ar­tū­ras Pau­laus­kas par­la­men­ta­rus in­for­ma­vo ket­vir­ta­die­nį per Vy­riau­sy­bės va­lan­dą Sei­me.

„Ši tvar­ka bus ne­tru­kus pa­skelb­ta", - sa­kė A.Pau­laus­kas. Pa­sak jo, mi­nis­te­ri­ja da­bar iš sa­vi­val­dy­bių lau­kia duo­me­nų, kiek to­kių ne­sau­gių sto­gų yra.

A.Pau­laus­kas taip pat pa­brė­žė, kad vyk­dant ši­fe­rio sto­gų kei­ti­mo pro­gra­mą bus kei­čia­mi ir in­di­vi­dua­lių na­mų sto­gai.

Nuo 2005 m. į Lie­tu­vą drau­džia­ma įvež­ti ir ga­min­ti bet ko­kią pro­duk­ci­ją, tu­rin­čią as­bes­to.
O nuo 1961 m. Lie­tu­vo­je bu­vo su­nau­do­ta apie 700 tūkst. to­nų as­bes­to ža­lia­vos, 1992-2002 m. kas­met į ša­lį bu­vo at­ve­ža­ma po 3-4 to­nas as­bes­to iš už­sie­nio. Šių kenks­min­gų me­džia­gų yra be­veik vi­suo­se so­viet­me­čiu sta­ty­tų pa­sta­tų sto­guo­se, ka­ti­li­nė­se, ši­lu­mi­nė­se tra­so­se.

Eu­ro­pa as­bes­to tu­rin­čio ši­fe­rio pro­ble­mą pra­dė­jo spręs­ti prieš 30 me­tų. Lie­tu­vo­je apie tai kol kas tik bu­vo kal­ba­ma, bet nie­ko ne­da­ry­ta.

As­bes­tas - kenks­min­ga, vė­žį su­ke­lian­ti me­džia­ga. Di­džiau­sią pa­vo­jų su­ke­lia įkvėp­tos as­bes­to dul­kės - plo­nos ada­tė­lės įsmin­ga į plau­čių au­di­nį. Kai jų su­si­kau­pia pa­kan­ka­mai daug, žmo­gaus or­ga­niz­me pra­si­de­da vė­ži­niai pro­ce­sai. As­bes­to dul­kės at­si­ran­da pjaus­tant, švei­čiant ar ki­taip vei­kiant sta­ty­bi­nes me­džia­gas, ku­rio­se yra as­bes­to. Su­riš­tas as­bes­tas, pa­vyz­džiui, as­best­ce­men­to ši­fe­rio lakš­tuo­se ar vamz­džiuo­se, nė­ra toks pa­vo­jin­gas.

Lie­tu­vos pro­vin­ci­jo­je be­veik 70 pro­c. in­di­vi­dua­lių gy­ve­na­mų­jų na­mų, kai­mo vai­kų ug­dy­mo ir net svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų sto­gai už­deng­ti ban­guo­tais as­bes­to ar­ba ši­fe­rio lakš­tais.

Ši­fe­ris da­bar di­džiu­lė pro­ble­ma, nes iki šiol nė­ra vals­ty­bės po­li­ti­kos, kaip jį rei­kė­tų uti­li­zuo­ti ar pa­lai­do­ti. Dėl to su­si­da­ro už­da­ras ra­tas: žmo­nės kei­čia sto­gų dan­gą sa­vo lė­šo­mis, to­dėl, ypač kai­muo­se, daž­nai sam­do ne­le­ga­lias bri­ga­das, ku­rios ne­pai­so dar­bų su as­bes­tu sau­gos rei­ka­la­vi­mų.

Dar 1976 m. Tarp­tau­ti­nė vė­žio ty­ri­mų agen­tū­ra nu­sta­tė, kad as­bes­tas ken­kia taip pat kaip ir ar­se­nas bei gyv­si­dab­ris. Jis yra pa­grin­di­nė dar­buo­to­jų pro­fe­si­nio su­sir-gi­mo vė­žiu prie­žas­tis Eu­ro­po­je. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Pran­cū­zi­jos ir Vo­kie­ti­jos at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų duo­me­ni­mis, dėl as­bes­to po­vei­kio kas­met šio­se ša­ly­se mirš­ta 1-3 tūkst. žmo­nių. To­kie ty­ri­mai Lie­tu­vo­je dar neat­lie­ka­mi.