Vyriausybė deda pastangas vėl užvesti jau spėjusį prigesti senų pastatų atnaujinimo variklį. Šiemet būsto ir viešųjų pastatų renovacijai planuojama skirti apie 2,3 mlrd. litų, iš kurių 1,8 mlrd. litų tikimasi pritraukti iš Europos investicijų banko ir ES struktūrinių fondų. Iš Lietuvos komercinių bankų planuojama sulaukti ne mažiau kaip pusės milijardo litų paskolų. Skaičiai – įspūdingi ir, atrodytų, daug žadantys. Vis dėlto abejonių, ar pavyks panaudoti šiuos pinigus, ar dabartinė tvarka leis pradėti darbus – ne ką mažiau.

Laukia konkrečių sprendimų

Pasenusių pastatų renovacija ėmė strigti praėjusių metų pirmą pusmetį. Valstybės pažadai kompensuoti pusę visų išlaidų privertė gyvenamųjų namų bendrijas veikti aktyviai. Šios paruošė šimtus projektų ir buvo pasiruošusios pradėti darbus. Tačiau bendrijų pirmininkai sulaukė netikėtumo – Būsto ir urbanistinės plėtros agentūroje, už renovaciją atsakingoje institucijoje, jie buvo ne paskatinti greičiau veikti, bet stabdyti projektų tvirtinimą. Buvo apsistota valstybės pinigus skirti tik keliems pastatams atnaujinti.

"Galiojusi tvarka šiandien nebeveikia, nes tam reikėjo didelės dalies valstybės pinigų. Kai jų ėmė stigti, projektai nebebuvo tvirtinami, renovacija sustojo ir beveik nebevyksta. Kiek žinau, šiuo metu patvirtinta kiek mažiau nei trys šimtai projektų. Logiškiausia būtų juos "paleisti į gyvenimą" pagal seną pastatų atnaujinimo tvarką, kad prasidėtų nors koks judėjimas. Suprantama, tiek projektų yra per mažai išgyventi visoms statybų bendrovėms", – kalbėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis.

Norėdama pastatams modernizuoti pritraukti didžiules pinigų sumas, R.Dargio nuomone, Vyriausybė turėtų apsispręsti ir labai aiškiai pasakyti, kokia dalimi prisidės. Galimi keli variantai: kompensuoti dalį projekto įgyvendinimo išlaidų, valstybės pinigais parengti pastatų auditą ar projektus, padengti iš bankų paimtų kreditų palūkanas.

"Kai iki šiol valstybė tik didino savo indėlį atnaujinant pastatus, gyventojams buvo paskata rengti projektus ir modernizuoti namus. Bankai, matydami nemenką valstybės paramą, irgi mielai skolindavo pinigus likusiai projekto daliai. Jeigu šiemet valstybė prisidės tik 10 proc. prie renovacijos darbų, vargu ar komerciniai bankai ryšis teikti kreditus, siekiančius 90 proc. projekto vertės", – abejojo R.Dargis.

Kokia dalimi valstybė prisidės prie renovacijos projektų įgyvendinimo, dar svarstoma, tačiau neabejojama, jog dabartinės 50 proc. subsidijos nebebus dalijamos. Svarstoma galimybė apsiriboti 20–30 proc. projekto vertės parama.

Mato visišką neveiklumą

Dienraščio žiniomis, daugiabučių namų bendrijų pirmininkai ir namus administruojančios įmonės nepatenkintos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros veikla, ypač jos vadovo Valiaus Serbentos neveiklumu. Teigiama, jog agentūros vadovas naudojasi jam suteikta galimybe ne tik priimti paraiškas dėl renovacijos projektų įgyvendinimo, bet ir kontroliuoti visą procesą.

"Viena bendrija gali pateikti projektą, kurio vertė bus 5–6 mln. litų. Projekte bus numatyta brangi fasadų apdaila, prabangios balkonų sistemos, aukščiausios klasės langai. Jeigu tokiam projektui pritariama, pinigų nelieka kitoms bendrijoms, kurios būna numačiusios taip pat keisti langus, stiklinti balkonus, šiltinti ir atnaujinti fasadą. Tačiau tai darytų kokybiškomis, bet neprabangiomis medžiagomis, o projekto vertė nesiektų ir milijono litų. Kyla klausimas: geriau įgyvendinti penkis kokybiškus renovacijos projektus ar vieną prabangų? Atrodo, kad šis klausimas Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai nerūpėjo", – kalbėjo nepanoręs prisistatyti vienos daugiabučių namų bendrijos pirmininkas.

Prieš kelias savaites Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra pateikė ataskaitą, kaip senų daugiabučių modernizavimo programa buvo įgyvendinama praėjusiais metais. Specialistų vertinimu, programos vykdytojų laimėjimai apgailėtini: per metus renovuoti vos 69 namai. Iš viso nuo programos pradžios, tai yra 2005 m., šalyje užbaigti 307 renovacijos projektai. Tai parodo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros ir jos vadovo neveiklumą.

Pagal ataskaitą pernai valstybė daugiabučiams namams modernizuoti skyrė 52,5 mln. litų. Šie pinigai išseko jau per pirmą pusmetį ir naujų paraiškų priėmimas buvo sustabdytas. O į renovacijos laukiančių sąrašą buvo įtraukta dar per 400 projektų. Jie eilės sulauks nebent 2009–2010 m.

Ataskaitoje pripažįstama, kad šiuo metu dėl išaugusių šilumos kainų pastebimas nemenkas susidomėjimas pastatų renovacija. Tačiau šiuo metu agentūra paraiškų nebepriima ir neaišku, kada tai pradės daryti.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra dalyvavo rengiant Daugiabučių modernizavimo programos ir valstybės paramos teikimą renovacijai numatančių taisyklių pakeitimus. Naujosios taisyklės leido į valstybės paramą pretenduoti ir bendrijų nesubūrusiems daugiabučiams. Šis žingsnis galėjo gerokai paspartinti renovaciją. Agentūros žiniomis, šiuo metu jau yra apie 100 tokių daugiabučių, kurie parengė investicinius projektus ir yra pasiruošę juos įgyvendinti. Tačiau atrodo, kad darydama taisyklių pakeitimus agentūra nesitikėjo tokio dėmesio, nes tokiems projektams finansavimo nenumatė.

Nuo programos pradžios net 5,5 karto išaugo vidutinio investicinio projekto vertė. 2005 m. į vieno namo modernizavimą buvo investuojama kiek daugiau nei 300 tūkst. litų, dabar vieno namo modernizavimo kaina vidutiniškai sudaro 1,8 mln. litų. Bendrijų pirmininkai teigia, kad agentūra vengia išsamesnės analizės, tad neaišku, kokios sumos reikėtų norint daugiausia sutaupyti šilumai. Daroma prielaida, kad sąmatos išpučiamos, valstybės pinigai švaistomi nepagrįstai.

Yra daug neaiškumų

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis irgi pripažino, jog Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros pateiktoje veiklos ataskaitoje minimi rezultatai išties prasti. "Tai – trypčiojimas vietoje. Programos vykdytojai nesusitvarko su užduotimi. Reikia būtinai keisti dabar galiojančią tvarką", – sakė J.Antanaitis.

Jis dabar galiojančią tvarką pradėtų keisti nuo to, jog pirmiausia atliktų pastatų reviziją, išsiaiškintų, kokia namų techninė būklė, kiek iš viso yra pastatų, kuriuos reikia atnaujinti. J.Antanaitis mano, kad modernizuoti pasenusius pastatus reikėtų ne pagal tai, kurie gyventojai labiau nori, bet pagal tai, kuriuos pastatus labiau reikia atnaujinti.

"Vyriausybės noras pakeisti tvarką – sveikintinas. Bet jeigu nebus viešumo, gyventojams bus pateikiami už uždarų durų priimti sprendimai, rezultatas nebus geras", – kalbėjo J.Antanaitis.

Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas R.Dargis dabartinėje būsto renovacijos programoje randa daug neišaiškintų aplinkybių. Viena svarbiausių – teisinė sistema. Visi daugiabučių gyventojai yra turto savininkai, bendraturčiai. Tad svarbu išaiškinti, kaip turėtų būti teikiama parama pastatams renovuoti: per bendrijas, per administruojančias įmones ar per privačius asmenis.

"Neseniai kalbėta, kad senus namus būtų galima renovuoti ir pastatyti ant jų antstatus, kuriuose būtų galima įrengti naujus butus. Idėja tikrai gera. Bet neaišku, ar galima tokius siūlymus įgyvendinti, ar tam reikia visų name gyvenančių savininkų sutikimo. Stogas – juk visų dalinė nuosavybė, tad užtenka vieno piktavalio ir procesas sustotų. Teisinių nesklandumų yra daug. Kai jie visi bus išaiškinti, bus galima pasakyti, kaip važiuos renovacijos traukinys", – sakė R.Dargis.

Tačiau net ir išaiškinti teisiniai aspektai neleis darbams pajudėti staiga. Pirma reikės atlikti pastatų auditą, parengti ir suderinti projektus, gauti leidimus renovuoti namą, paskui skelbti konkursus rangovams. Viskas gali užtrukti ne mažiau kaip pusmetį.

"Dabar jau greitai pavasaris, o sistemos nėra. Kol viskas susidėlios į vietas, ateis ruduo. Norint atlikti darbus rudenį, reikės papildomų išlaidų arba vėl laukti pavasario. Masiniu procesu renovacija galėtų virsti, ko gero, tik po metų", – sakė R.Dargis.

Padailinti išorės neužtenka

Pagal iki šiol galiojančią tvarką valstybės parama priklauso nuo renovacijos projekto sudėtingumo. Kiekviena daugiabučio modernizavimo priemonė turi savo energinio efektyvumo rodiklį. Pavyzdžiui, langų keitimo rodiklis yra 15, o balkonų stiklinimo – 2. Sudėjus visų bendrijos naudojamų modernizavimo priemonių rodiklius, gaunami energinio efektyvumo balai.

Norėdama gauti paramą, bendrija turi surinkti ne mažiau kaip 10 balų. Surinkusiems nuo 10 iki 15 balų valstybė suteikia 15 proc. paramą. Kai surenkama daugiau nei 15 balų, daugiabučio namo bendrija pretenduoja gauti 30 proc. visų reikiamų lėšų. Siekiantiems nedidelės paramos nėra labai svarbu, kas bus atnaujinta, svarbus tik balų skaičius. Reikiamą skaičių galima surinkti ir iš mažus energinio efektyvumo rodiklius turinčių modernizavimo priemonių.

Gauti 50 proc. valstybės paramą keliama viena privaloma sąlyga: projekte turi būti numatytas daugiabučio namo fasado šiltinimas, kuris vertas 16 balų. Tokiu atveju bendras balų skaičius turi būti ne mažesnis nei 30. Pakoregavus tvarką, kompensacijos buvo skiriamos tik už tuos darbus, kurie padeda tiesiogiai sutaupyti šilumos energijos, – langų ir durų keitimą, sienų bei stogo šiltinimą, šilumos punktų atnaujinimą.

"Dabartiniai darbai – tik prisilietimas prie pastatų atnaujinimo. Kas iš to, kad namas aprengiamas nauju apdaru? Jis gali iš vidaus supūti. Niekas netiria, kokios pastatų konstrukcijos, neaiški kompleksinė pastatų būklė. Žmonės apgaudinėjami teigiant, jog užtenka pastatus apšiltinti, ir bus sutaupoma. To tikrai nepakanka", – tvirtino Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas J.Antanaitis.

Jo teigimu, nėra institucijos, kuri būtų atsakinga už renovacijos projekto rezultatus. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra atsiskaito tik už pinigų paskirstymą, bet kokybės priežiūra jai nerūpi.

Inžinerinių sistemų gamintojai irgi ne kartą yra išsakę kritiką, jog vien tik padailinti pastatų išorės neužtenka. Bendrovės "Uponor" generalinis direktorius Kęstutis Balčiūnas mato daug didesnį pavojų trūkus vidaus vamzdžiams, nei langams tapus ne tokiems sandariems.

"Per nesandarų langą išleidžiama daugiau šilumos energijos. Per mėnesį išlaidos gali padidėti šimtu litų. Tačiau trūkęs vandentiekio ar šildymo sistemos vamzdis pridarys kelis šimtus tūkstančių litų nuostolių. Visa renovacija gali nueiti perniek. Gaila, kad apie tai nepagalvojama", – stebėjosi K.Balčiūnas.

Jis priminė draudimo bendrovių duomenis, jog daugiausia draudžiamųjų įvykių nutinka trūkus seniems vamzdžiams.

Draudimas būtinas

Norėdama užsitikrinti banko finansavimą, daugiabučio bendrija turi pateikti parengtą investicinį projektą, turi būti atliktas energinis pastato auditas. Taip nustatoma energinė daugiabučio būklė, teikiami pasiūlymai, ką reikėtų atnaujinti, kokius darbus būtina atlikti. Atsižvelgiant į tai skaičiuojamos reikalingos lėšos, numatomi finansavimo šaltiniai. Jei laukia nedideli darbai, tereikia patvirtinti projektą. Pasirengimas dideliems renovacijos darbams gali trukti tris keturis mėnesius. Kiek laiko gali užtrukti visos biurokratinės procedūros, priklauso nuo namo bendrijos pirmininko veiklumo, gebėjimų ir noro.

Valstybės parama suteikiama užbaigus darbus, kai bendrija pristato darbų perdavimo–priėmimo aktą, dokumentus, patvirtinančius išlaidas.

Pagal statistiką investicijų į vieną daugiabutį namą vidurkis Lietuvoje siekia 650 tūkst. litų. Pagal dar galiojančią tvarką gyventojai turi sumokėti pradinį įnašą investiciniam projektui parengti, taip pat kredito draudimo įmoką. Tai sudaro apie 10 proc. visos investicijų vertės, vidutiniškai apie 65 tūkst. litų.

Norint gauti banko paskolą, gyventojams nereikia įkeisti savo butų. Užtenka apdrausti kreditą bendrovėje "Būsto paskolų draudimas". Tiesa, tai atlikti neprivalu. Kredito draudimas bendrovėje – tik vienas iš riziką mažinančių veiksnių.

Paskolas daugiabučiams modernizuoti suteikiantys bankai nereglamentuodavo kreditų dydžio. Tai priklausydavo nuo gyventojų sprendimo ir nuo modernizavimo apimties.

Bankai, kreditų prašančioms bendrijoms pasirenkant paskolų laikotarpį, patardavo apskaičiuoti įmokų dydį. Paprastai rekomenduojama, kad vienam butui per mėnesį netektų mokėti daugiau kaip 100 litų.

Imant paskolą daugiabučiui modernizuoti, bankai iki šiol butų savininkams ypatingų reikalavimų nekeldavo. Buvo pageidaujama tik to, kas numatyta daugiabučių namų modernizavimo programoje. Reikalavimai buvo keliami tik siekiant apriboti skolininkus.

Bankai teigia, kad rūpesčių dėl mokumo nekyla, kai kreditas daugiabučiui namui modernizuoti apdraudžiamas. Bankai kiekvieną daugiabučio modernizavimo projektą vertina individualiai ir tik tada sprendžia dėl kredito draudimo. Bankai kredito draudimo dažniausiai reikalauja tada, kai daugiabučiam namui modernizuoti pritaria mažiau nei 70 proc. butų savininkų.

Visuomeniniai pastatai pamiršti

Kalbėdami apie renovaciją, valdininkai daugiausia žiūri į gyvenamuosius namus. Visiškai dėmesio neskiriama visuomeniniams pastatams – mokykloms, vaikų darželiams, ligoninėms. Juos atnaujinti kur kas paprasčiau nei daugiabučius. Vien dėl to, jog tokių pastatų savininkas vienas – valstybė.

"Tvarkant tokius pastatus efektyvumas yra didesnis, nei modernizuojant daugiabučius. Apšiltose mokyklose ir vaikų darželiuose, kuriuose pakeiti langai, mažėja energijos sąnaudos, pagerėja pastatų kokybė ir vaikų savijauta, jiems nebereikia šalti. Kita vertus, nereikia pamiršti ir išsaugoti darbo vietų statybų sektoriuje – tai ypač svarbu esant krizei. Galvojant tik apie gyvenamųjų namų atnaujinimą neverta tikėtis, jog šie darbai padės statybų įmonėms išgyventi, nes nežinia, kada šis procesas prasidės", – sakė R.Dargis.

Pažadų dėl stogų nepamiršo

Praėjusią vasarą buvęs aplinkos ministras Artūras Paulauskas buvo išplatinęs pareiškimą, jog reikia rūpintis sveika gyvenimo aplinka ir tam tikslui privalu senus asbestiniu šiferiu dengtus stogus pakeisti nauja danga. Buvęs Vyriausybės narys pažadėjo, jog šie darbai bus kompensuojami, valdžia žmonėms grąžins apie 20 proc. išlaidų.

Šie siūlymai buvo palaikyti rinkimų triukais: nebuvo parengta programa, nebuvo surinkti duomenys, kiek yra šiferinių stogų, kiek lėšų reikėtų kompensacijoms. Tačiau gyventojai šių pažadų nepamiršo. Ypač tie, kurių seni stogai jau kiauri, – jie nuolat primena apie būtinybę šiuos keisti.

"Kai pasklido žinia apie kompensacijas stogams keisti, pajutome didelį susidomėjimą naujomis stogų dangomis, reikiamais darbais. Suprantama, gyventojai ir mūsų klausinėdavo, kaip bus dalijamos kompensacijos, kiek jiems pavyks susigrąžinti pinigų. Atsakymų į šiuos klausimus, suprantama, neturėjome, nes taisykles ne mes kuriame", – kalbėjo bendrovės "Ruukki Lietuva" rinkodaros direktorė Daiva Žukauskaitė.

Ji sakė, kad sulaukia susidomėjimo produkcija ir iš norinčių renovuoti senus pastatus. Stojus statybai, gamintojai vis dažniau atsigręžia į renovaciją, kuria naujus produktus. Ne išimtis nei stogų dangos, nei kitų medžiagų gamintojai.

Reikia keliasdešimt kartų daugiau

Pagal Lietuvos būsto strategiją, patvirtintą 2004 m., iki 2020 m. šilumos energijos santykinės sąnaudos turėtų būti sumažintos iki 30 proc. Kad būtų pasiektas toks rezultatas, per šį laikotarpį reikėtų atnaujinti ne mažiau kaip 70 proc. daugiabučių namų. Tai įgyvendinus, maždaug 30 proc. sumažėtų ir kuro sąnaudos, nes jos dabar daro didžiausią įtaką nustatant šilumos kainą.

Pagal patvirtintą pasenusių daugiabučių renovacijos programą kasmet turėtų būti atnaujinama po 1857 daugiabučius namus. Iki šiol kasmet vidutiniškai renovuojama tik po 57 daugiabučius. Iki 2008 m. pabaigos iš viso šalyje buvo atnaujinti tik 307 pastatai.

Siekiant įgyvendinti Būsto strategiją, per likusius 11 metų reikėtų renovuoti po 2513 pasenusių gyvenamųjų pastatų kasmet.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų duomenimis, šiuo metu vidutinė daugiabučio modernizavimo projekto vertė siekia 1,9 mln. litų. Pagal šiuos skaičius valstybės parama programai įgyvendinti turėtų siekti maždaug 2,26 mlrd. litų per metus (kompensuojant pusę išlaidų). Tad suma, kurią panaudoti ketinama šiais metais, būtų artima lūkesčiams. Bet tik su sąlyga – ta dalis būtų tik valstybės skirta parama. Iki šiol valstybė vidutiniškai per metus daugabučiams atnaujinti įstengdavo skirti vos 52 mln. litų paramą – maždaug 43 kartais mažiau, nei reikėtų.