Pirtis gali būti ir surūdijusiame kibire, ir stiklo akvariume

Kadaise pirtis buvo prausimosi pastatas, nedominavęs nei dydžiu, nei puošnia architektūra. Šiandien pirtis yra poilsio vieta, tad jau statomi ir modernūs statiniai. Architektams patariama nepamiršti pačios pirties.

Šiandien paskirtis kitokia

Dar visai neseniai lietuviams vienintelė galimybė kokybiškai nusiprausti buvo garinėje patalpoje, prišildytoje akmenų krūsnies. Kadaise pirtyse būdavo ir gimdoma, gydoma, atliekami įvairūs ritualai, dirbami kai kurie darbai. Nepaisant tokio universalaus pirties statinio panaudojimo, tai būdavo itin paprastas, kuklaus dydžio namelis. Iki šių dienų yra išlikusių kaimiškų dūminių pirtelių, kurios net neturi kamino.

Šiandien žmonių poreikiai kiti. Daugelis įpratę kasdien praustis duše ar vonioje, o į pirtį eina pailsėti, atsipalaiduoti, giliau išsivalyti, pasimėgauti įvairiomis pirties procedūromis, pabendrauti su šeima, draugais, pažymėti kokią nors progą. Tad ir pats pirties statinys yra pakitęs.

Nesvarbu, kokia pirtis: sausa, garinė ar drėgna, daugeliui būtinai reikia erdvaus poilsio kambario, vadinamo priepirčiu. Pirties statinys priverstas didėti, lyginant su senosiomis kaimo pirtelėmis. Kai kam pirtis tampa tikru antruoju namu, nes pagalvoja, kad atvyks būrys draugų, reikės jiems suteikti nakvynę. Neretai pirties pastate įrengiami ir miegamieji, dušas, tualetas, virtuvėlė.

Išaugus funkciniams poreikiams, išaugo reikalavimai ir pirties architektūrai. Vieni linkę pirtelę derinti prie pagrindinio gyvenamojo statinio architektūros, kiti, priešingai, renkasi kontrasto principą.

Kol kas įprasta ręsti didesnius rąstinius namelius, kuriuose sutalpina įvairias funkcijas. Kai kurie užsakovai prašo architektų pirčiai sukurti patogų, komfortišką, šiuolaikiškos architektūros statinį, išraiškos kokybe nenusileidžiantį gyvenamajam namui.

Kaitra surūdijusiame kibire

Netradiciniais sprendimais garsėjantis kaunietis architektas Gintautas Natkevičius su kolegomis Eriku Spūdžiu ir Tomu Kuleša prieš šešerius metus vilniečių šeimai suprojektavo pirtelę, kurią esant išduoda nebent nedidelis kaminas.

Architektas pasakojo, kad užsakovas, nusipirkęs jau pastatytą namą, įsigeidė pirties, tačiau įrengti ją namo viduje nebuvo kur. Juk, statant naują namą, užsakovams pageidaujant, pirtis dažniausiai būna įkurdinama tame pačiame pastate.

„Pasiūlėme labai kontrastingą variantą – pastatyti šalia namo surūdijusio metalo kibirą“, – architektūrinį sprendimą trumpai nusakė G.Natkevičius. Ovalo formos pastatas iš priekinės pusės turi vitrinines duris, per kurias galima grožėtis gamta, o užnugaryje yra vadinamasis juodasis išėjimas, kuriuo galima per kelias sekundes įsprukti į namo vidų ir nusiprausti duše.

Kompaktiškos pirtelės viduje, be krosnies ir plautų, telpa medinis kubilas su vandeniu, kuriame galima atsigaivinti. Su namu pirtelė sujungta kelių metrų ilgio tilteliu.

Užapvalintas pirties pastatas yra karkasinis. Išorės apdaila – iš rūdijančios skardos, sienos apšiltinos vata, vidus iškaltas medinėmis dailylentėmis. Pasak architekto, pirties interjere būtina medinė apdaila tuo atveju, jei pirtis yra karšta – medis ne taip įkaista, todėl nebus per karšta ant jo sėdėti ir glaustis.

Itin drėgnose, bet ne tokiose karštose turkiško tipo pirtyse dažniausiai apdaila daroma iš akmens ar plytelių. Tiesa, vieno iš užsakovų namuose, kur įrengta drėgna pirtis, G.Natkevičius nusprendė atlikti eksperimentą – vietoj keraminių plytelių pasiūlė naudoti specialiai apdorotą medieną. „Įdomu, kaip ji atlaikys daug drėgmės“, – svarstė G.Natkevičius.

Naujovės neišstumia tradicijų

Pirtys – plati kūrybos erdvė ir pasaulio architektams. G.Natkevičius pasakojo neseniai buvęs Vokietijos mieste Štutgarte vykusioje specializuotoje parodoje, pristačiusioje SPA, pirčių produktus. Joje ryškios dvi pirčių architektūros tendencijos.

Viena kryptis ypač puoselėjama suomių. Jų pirčių pastatuose tobulinamos tradicinių pirčių technologijos, vyraujanti statybinė medžiaga – medis. Pasak kauniečio, visame pasaulyje pirtys yra įrengiamos gyvenamuosiuose namuose ar net butuose, tačiau nemažai statoma ir atskirų pastatų, menančių senovines pirtis. Tai nedideli rąstiniai nameliai šlaitiniais stogais. „Kai kurie jų netgi statomi iš senų, jau naudotų rąstų“, – parodos pavyzdžius prisiminė architektas.

Kiti pirčių gamintojai, pasak G.Natkevičiaus, demonstruoja naujoves, mat pirtis žmonėms reikalinga ne tik gyvenant kaime ar užmiestyje, bet ir didmiesčiuose. Todėl ieškoma universalių, kompaktiškų, modernios architektūros pirčių sprendimų, bandoma jas integruoti į labai mažas erdves.

„Pavyzdžiui, baseinėlis, jei juo nesinaudojama, uždengiamas ir tampa nedidele poilsio erdve“, – vaizdą iš parodos prisiminė pašnekovas.

Iš priepirčio – peizažai

Į pirčių projektavimą nespjauna ir kiti lietuvių architektai. Vilniečiai Rolandas Liola, Saulė Liolienė, Arūnas Liola, Edgaras Neniškis, gavę užsakymą suprojektuoti pirtį ant ežero kranto, erdvės kūrybai nepristigo.

„Ramybė, gamtos aplinka, atsiverianti ežero vandens erdvė, noras būti nepastebimam ir drauge stebėti aplinką – tai svarbiausi pojūčiai, inspiravę šį sprendinį“, – darbo rezultatą apibūdino autoriai, kuriems norėjosi ramaus, taikaus, žemo tūrio, ištirpstančios gamtoje.

Jų suprojektuotas statinys – pailgas, horizontaliu stogu. Jis uždaras iš sodybos pusės ir maksimaliai atsiveriantis į ežero platybę. Projekto autorių teigimu, pirties ir priepirčio samprata transformuojama ir išplečiama į poilsio, atsipalaidavimo, meditavimo vietą.

Architektų įsitikinimu, šiais laikais pirtis nebūtinai turi būti dūminė, su mažais langeliais. Kaip ir namuose, būnant pirtyje, norisi ilsėtis, matyti supančią gamtą, todėl projekto autoriai panaudojo daug stiklo.

„Mūsų supratimu, šiandien pirtis neapsiriboja tik buvimu pačioje pirtyje. Tai įvairių poilsio formų visuma. Priepirtis, arba poilsio erdvė, ne mažiau svarbi nei karštoji pastato dalis, čia turi jaustis šviesa, erdvė, gamta“, – paaiškino R.Liola.

Pastato dalyje, kurioje yra pirtis, didelių langų atsisakyta. „Siekėme kontrasto. Be to, pirtyje taupoma šiluma, kuriama intymumo atmosfera“, – pridūrė jis. Karkasinės pirties korpusas dekoruotas medžio tašais.

Projektuodami nuskriaudžia garinę

Lietuviškos pirties bičiulių draugijos pirmininkas Valdas Rimavičius džiaugiasi, kad kai kurie architektai, projektuodami pirtis, jau kreipiasi patarimų į profesionalius pirtininkus ir išvengia tam tikrų klaidų. Juk pirtis nėra šiaip patalpa, ji atlieka specifinę funkciją.

Viena pagrindinių klaidų, pasak V.Rimavičiaus, yra ta, kad, projektuojant pirties pastatą, numatoma didelė poilsio patalpa, dušai, kitos patalpos, o pačiai garinei, saunai ar drėgnai patalpai skiria mažiausiai erdvės, ji kur nors nugrūsta į kampą.

„Tai turėtų būti pagrindinė pirties patalpa ir sudaryti visumą su prausimosi ir poilsio patalpomis“, – priminė pirčių žinovas.

Jei numatoma įrengti tradicinę lietuvišką garinę, idealu, kai dar prieš projektuojant pastatą yra numatoma vieta krosniai. V.Rimavičius perspėja, kad suprojektavus labai mažą garinę, mūrinė krosnis, kuri užima nemažai vietos, joje gali nebetilpti – tada belieka rinktis metalinę malkinę arba elektrinę krosnį. Taigi, dar prieš projektuojant pastatą, reikėtų žinoti, kokia bus pasirinkta krosnis, kokio mikroklimato norima pirtyje.

Kitas būtinas pirties elementas – plautai. Tradicinėje lietuviškoje pirtyje jie yra tokie, ant kurių būtų patogu vanoti žmogų. Jie turi būti gana platūs ir patogiame aukštyje.

„Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad vėdinimo principas, kuris yra naudojamas sausoje saunoje, netinka lietuviškai garinei pirčiai. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad atidarius garinės duris į gretimą patalpą plūstelės garas. Todėl greta garinės esanti patalpa taip pat turėtų būti vėdinama, poilsio kambaryje garo neturėtų būti“, – subtilybes dėstė pašnekovas.

Garinėse būna ir televizorių

Garinės pirties apdailai tinka įvairios medžiagos, tačiau norint, kad ant jų nesikondensuotų drėgmė, Lietuviškos pirties bičiulių draugijos pirmininko teigimu, sienos turi būti šiltos.

Pirties sienos gali būti iš įvairių medžiagų – įtaka pirties mikroklimatui yra, bet nedidelė. Jei siena iš storos medienos – rąstų ar storų lentų, ji akumuliuoja daugiau šilumos, todėl patalpoje – stabilesnis mikroklimatas. Plonos dailylentės, pasak V.Rimavičiaus, greičiau įkaista, bet ir greičiau atvėsta.

Yra pirčių, kuriose bent dvi sienos būna mūrinės. „Plytos kaip medžiaga labiau tinka saunai, kur temperatūra 80–100 laipsnių, o tradicinėje garinėje pirtyje temperatūra pakyla iki 50–60 laipsnių. Drėgnose, vadinamosiose turkiškose pirtyse, naudojamos šiuolaikinės medžiagos. Pavyzdžiui, sienos dengiamos putų polistirolu, po to nutinkuojamos ir apklijuojamos plytelėmis. Tada sienos lėčiau įšyla, bet ilgiau išlieka šiltos“, – aiškino pirtininkas.

V.Rimavičiaus nuomone, pirties pastate interjeras turėtų būti atpalaiduojantis, nereikėtų naudoti ryškių spalvų, aštrių kampų. Garinėje, saunoje ar drėgnoje pirtyje nėra būtini šviesos ir garso efektai. Apšvietimas turėtų būti ne per ryškus, užtenka jaukios prieblandos.

„Apskritai, manau, architektai galėtų skirti daugiau dėmesio pirties funkcijai nei dekorui ar kokioms nors įmantrybėms. Girdėjau, kad kai kurie naujieji rusai garinėse įrengia ekranus ir gali žiūrėti televiziją ar kitą vaizdinę medžiagą. Šie įrenginiai turi papildomą – dujų analizavimo funkciją. Ekrane galima pamatyti ne tik deguonies, azoto kiekį, bet ir sužinoti apie viduje esančių žmonių suvartotą alkoholį“, – kraštutinį pavyzdį pateikė Lietuviškos pirties bičiulių draugijos vadovas.


Lietuvos liaudies buities muziejaus Architektūros skyriaus vedėjas Ruslanas Aranauskas

XX a. pirmoje pusėje kai kurie regionuose, pavyzdžiui, Aukštaitijoje ar Dzūkijoje, pirtis buvo bemaž kiekvienoje sodyboje. Kai kur pirtimi dalydavosi kelios šeimos. Tradicinėse lietuvių sodybose pirties pastatas stovi gerokai atokiau nuo likusių statinių, taip būdavo dėl kelių priežasčių. Pirtis žmonės stengėsi statyti arti kokio nors vandens telkinio – ežero, upės ar kūdros. Esminė priežastis, kodėl pirtis toli – gaisro pavojus. Dūminė pirtis yra didesnės rizikos pastatas, kaip ir duonos kepimo pastatai (ubladės) Žemaitijoje buvo statomi atokiau sodybos. Sudegti dūminiai pirčiai tikimybė didelė, ją iškūrenti reikia didelio supratimo, negalima per daug užkaitinti. Viskas priklauso nuo kūriko profesionalumo.

Anuomet pirtis statė iš rąstų, tačiau ne pačios geriausios kokybės. Panaudodavo senų pastatų medieną ar naujai pastatytųjų likučius. Naudodavo kad ir malkoms skirtą medieną – ir spygliuočių, ir lapuočių. Iš medienos statyti lengva ir palyginti pigu. Be to, medinės pirties mikroklimatas visai kitoks, nei, pavyzdžiui, mūro. Pirties pastatai sąmoningai labai maži, žemomis lubomis. Visų pirma, tai ekonomiška, nes mažą pirtį ir pastatyti, ir prišildyti pigiau. Pirties pastatas – be jokios puošybos.

Anksčiau pirtis nebuvo skirta pasilinksminimams, pobūviams, todėl nereikėjo didelių erdvių, pagrindinė jos funkcija – prausimasis. Dar jose būdavo atliekami kai kurie darbai, pavyzdžiui, kaitinami drabužiai. Kartais pirtys buvo ir mišrių funkcijų, jose gamindavo alų ar apdirbdavo linus. Erdvūs priepirčiai su dideliais stalais galėjo būti kur nors dvaruose, bet ne kaimo pirtelėse.

Dabar žmonių poreikiai pasikeitė, pirtyje laikas praleidžiamas kitaip. Statomos kur kas didesnės pirtys, kurios yra tarsi modifikuotos tradicinės architektūros pavyzdžiai. Išlieka statybinė medžiaga – rąstas. Pastato forma – stačiakampis tūris dvišlaičiu stogu. Kai kur stengiamasi sukurti tradicinis garinės patalpos mikroklimatą, tam statomos malkinės krosnys, kurios kaitina akmenis. Ant akmenų pilant vandenį išgaunamas garas.


Šiame straipsnyje: pirtisarchitektaigarinė pirtis

NAUJAUSI KOMENTARAI

JANINA

JANINA portretas
Labai idomu,sioje nuotraukoje pastatyta pirtis ,taciau pazeistos teises, apacioje esamu patalpu savininko,idomu ,ant kieno stogo yra si pirtis?Lipti ir naudotis svetimu stogu negalima,tai yra kito asmens nuosavybe,naudojimasis svetimu turtu be sutikimo -nusikaltimas,ar tai izvelge statybos inspekcija ,idomu... ?

dana

dana portretas
Si nuotrauka rodo tautos nuprotejima.Labai smagu ,ant kitu zmoniu galvu ,tai yra kito asmens turto gadinimas .Manau nereiktu tai rodyti ,nes uz tai gali nubausti.

klp

klp portretas
kai remontuoti stoga tai viso namo reikalas , o kai stovi pirtis tai jau vieno zmogaus nuosavybe ... apsispreskit...
VISI KOMENTARAI 3

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Komfortiškos darbo erdvės įrengimas namuose: nuo ko pradėti?
    Komfortiškos darbo erdvės įrengimas namuose: nuo ko pradėti?

    Nors į biurus sugrįžome jau senokai visgi daugelis vis dar dažnai renkasi hibridinį darbą arba dirba iš namų. O tam, kad darbas namuose eitųsi kuo sklandžiau – privalu įsirengti komfortišką erdvę: pasirinkti patogią kėdę, sta...

    1
  • Naujausios interjero dizaino tendencijos – iš Milano
    Naujausios interjero dizaino tendencijos – iš Milano

    Milano dizaino savaitė – renginys, kuriame susirenka interjero dizaino specialistai ir baldų gamintojai iš viso pasaulio. Iš jo grįžusi interjero dizainerė Eimantė Nemanė dalijasi naujovėmis, praversiančiomis atnaujinant namus. ...

  • Namų interjeras: nuo modernumo iki individualumo
    Namų interjeras: nuo modernumo iki individualumo

    Įsirengiant ar renovuojant būstą kyla klausimas: kaip sukurti jaukų interjerą, kuriame derėtų ir naujausios tendencijos, ir individualūs poreikiai? Interjero dizainerė Rūta Zaveckė ragina labiausiai atsižvelgti į tai, kas padėtų gerai jaustis. ...

  • Ž. Štreimikytė-Mockeliūnė: be spalvų gyvenimas bejausmis
    Ž. Štreimikytė-Mockeliūnė: be spalvų gyvenimas bejausmis

    Net ir moksliškai įrodyta, kad nedidelė gamtos dalelė – gėlė gali lemti laimės pojūtį ir emocinę sveikatą. „Gėlės man yra nusiraminimo, pasikrovimo ir emocinės ramybės šaltinis“, – tikina biomedicinos moksl...

    1
  • Virtuvės technika: ką verta žinoti
    Virtuvės technika: ką verta žinoti

    Virtuvėje naudojama buitinė technika itin palengvina kasdienybę, tad interjero dizainerė Eimantė Nemanė pataria atnaujinant virtuvę jai skirti ypatingą dėmesį. Į ką atkreipti dėmesį renkantis pagrindinius ir dažniausiai naudojamus pagalbininkus ...

  • Ekspertai pataria: į kokius klausimus reikia atsakyti renkantis baseiną?
    Ekspertai pataria: į kokius klausimus reikia atsakyti renkantis baseiną?

    Baseinas kieme – tikras vasaros atributas. Jis suburia ir suaugusius, ir pačius mažiausius. Vis tik ieškant šeimai paties tinkamiausio varianto, kyla nemažai klausimų. „Senukų“ ekspertai apžvelgia dažniausias abejones bei...

  • Naujas šaldytuvas namuose – kokį pasirinkti ir kaip prižiūrėti?
    Naujas šaldytuvas namuose – kokį pasirinkti ir kaip prižiūrėti?

    Šaldytuvas – prietaisas, be kurio neįsivaizduojame savo virtuvės. Tačiau naujo šaldytuvo įsigijimas gali tapti nemenku iššūkiu – juk jis perkamas ilgam ir naudojamas nuolat, todėl renkantis šaldytuvą savo n...

    2
  • Komfortiškos vasaros naktys: kaip išsirinkti tinkamą patalynę?
    Komfortiškos vasaros naktys: kaip išsirinkti tinkamą patalynę?

    Prasidėjus vasarai, daugelis susiduria su dilema, kaip išlaikyti miego komfortą šiltomis naktimis. Paprasčiausias būdas atsivėsinti ir mėgautis kokybišku poilsiu – pasirinkti šiam sezonui tinkamą patalynę. ...

  • Ne užžėlusiam daržui: penki aplinkai draugiškos kovos su piktžolėmis būdai
    Ne užžėlusiam daržui: penki aplinkai draugiškos kovos su piktžolėmis būdai

    Kiekvieno sodininkystės sezono pradžioje pasigirsta pažadas: griežtai neleisime piktžolėms užkariauti nuosavo sodo ar daržo. Imtis greičiausių veikiančių, tačiau žalingų cheminių priemonių – ne išeitis. Atidžiau pasvarstę, patik...

    1
  • Sienų plytelės: 2022-ųjų mados ir tendencijos
    Sienų plytelės: 2022-ųjų mados ir tendencijos

    Sienų plytelės – vis labiau populiarėjantis interjero apdailos pasirinkimas. Jos yra itin universalios, funkcionalios bei leidžiančios sukurti norimą stiliaus ir estetikos pojūtį namuose. Kviečiame susipažinti su šiandieninėmis vonios, ...

    1
Daugiau straipsnių