Pastatų sertifikavimas pateikė daug klausimų

Pas notarą tvirtinant gyvenamojo namo arba buto pardavimo sandorį, nuo šių metų sausio 1 d. reikia dar vieno dokumento – pastato energinio naudingumo sertifikato. Lig šiol buvo privaloma sertifikuoti tik naujos statybos namus, dabar šios procedūros neišvengs visi parduodami gyvenamosios paskirties objektai, išskyrus nešildomus, poilsio paskirties pastatus. Energinio naudingumo pasas nereikalaujamas dovanojimo, paveldėjimo atveju.

Notarai mato prieštaravimų

Kai kurie specialistai kritikuoja, kad naujoji tvarka įvesta neinformavus visuomenės, abejojama tokio dokumento nauda. Kaip nuo šiol tvirtinti minėtus sandorius, žinių pristigo net notarai.

Energinio sertifikavimo šalininkai aiškina, kad laimės nekilnojamojo turto pirkėjai, bus geriau ir visai aplinkai, nes galutinis šio reikalavimo tikslas – skatinti žmones tausoti šilumos energiją, šiltinti namus ir stabdyti pasaulinį atšilimą.

Ar pardavimo ir nuomos sandoriams daro įtaką nuo sausio 1 d. įsigaliojusi tvarka pateikti pastato energinio naudingumo sertifikavimo dokumentą? Ar dėl šios priežasties sandorių skaičius sumažėjo?

"Naujoji tvarka realiai galioja tik kelias dienas. Kol kas negalime įvardyti jokių tendencijų. Kreipėmės į Teisingumo ministeriją prašydami paaiškinti, kaip įgyvendinti naująją tvarką", – sakė Lietuvos notarų rūmų (LNR) prezidentas Marius Stračkaitis.

Atsižvelgdami į Teisingumo ministerijos teisininkų nuomonę, LNR rekomenduoja notarams, tvirtinantiems pastatų arba jų dalių pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartis, informuoti pirkėją ar nuomininką apie jo teisę prašyti pateikti galiojantį pastato energinio naudingumo sertifikatą. Tvirtinamoje sutartyje reikia pažymėti, kad šalims išaiškintos Statybos įstatymo 43-1 straipsnio nuostatos dėl privalomo pastatų energinio naudingumo sertifikavimo.

"Jei pirkėjas ar nuomininkas nepageidauja gauti pastato energinio naudingumo sertifikato, tai turėtų būti pažymima sutartyje nurodant, kad pirkėjas (nuomininkas) dėl pastato kokybės pretenzijų neturi ir ateityje nereikš", – aiškino M.Stračkaitis.

Kainą nustatys rinka

Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus Roberto Enciaus teigimu, Lietuva dar nebuvo ES narė, kai buvo priimta direktyva, įpareigojanti mažinti šilumos energijos sunaudojimą pastatuose. Dėl to mūsų šalies atstovai negalėjo diskutuoti šia tema.

R.Enciaus nuomone, iki 1991–1992 m. statytiems pastatams sertifikavimas nieko nereiškia, nes beveik visi namai vienodi. Tačiau, palyginti su naujais namais, senųjų pastatų šilumos energijos sunaudojimo parametrai gali būti prastesni kelis kartus.

"Sertifikavimą daugiausia kontroliuos ne kokios nors institucijos, o pirkėjai. Perkant butą už 300 tūkst. litų, išleisti dar 300 litų jo energiniam naudingumui nustatyti, nemanau, kad yra daug", – pranašumus vardijo R.Encius.

Šiuo metu Lietuvoje atestuota 240 pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų ir jų, anot pašnekovo, kol kas pakanka. Pavyzdžiui, Danija skundžiasi, kad jų trūksta: norint butą sertifikuoti šioje Skandinavijos šalyje, reikėtų laukti bemaž mėnesį. Dėl susidarančių eilių kalti ribojimai: valstybė yra nustačiusi maksimalias sertifikavimo paslaugos kainas.

Vokietijoje kainų niekas nereguliuoja, ekspertų yra daugiau, negu reikia. Todėl ten susiduriama su kita – prastos jų kompetencijos – problema.

Lietuvoje sertifikavimo kainos irgi niekas nereguliuoja – tai palikta rinkai. R.Encius negalėjo tiksliai pasakyti, kiek ši paslauga kainuoja Statybos produkcijos sertifikavimo centre. "Tačiau kainos mažėja. Naujos statybos pastatai sertifikuojami jau kelerius metus. Per šį laikotarpį paslaugos kaina nukrito du kartus. Didelio, sudėtingo pastato energetinio naudingumo sertifikavimas kainuoja 6–8 tūkst. litų, vieno tipinio buto – kelis šimtus litų. Jei nėra eilės, toks vertinimas gali būti atliktas per vieną dvi dienas", – aiškino R.Encius.

Blogiausia – informacijos stygius

Paklaustas, ar nekilnojamojo turto pirkėjai išties turės naudos iš sertifikatų, Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo tyrimo ir informacijos centro vadovas Romualdas Škėma siūlo pažvelgti į ES direktyvą: jei teigiama, kad būtina atlikti pastatų energetinį sertifikavimą, nebėra prasmės apie tai diskutuoti.

"Niekam ne paslaptis, kad dauguma gyvenamųjų namų, statytų sovietmečiu, yra prasti. Tuomet namai statyti vadovaujantis visai kita filosofija. Sovietų Sąjunga sąmoningai buvo sumažinusi energijos šaltinių kainas ir nustačiusi mažesnius sienų varžos rodiklius, kad statant namus reikėtų mažiau statybinių medžiagų.

Sienos buvo plonesnės, išvedžiota vienvamzdė šildymo sistema. Mat reikėjo kuo greičiau, kuo pigiau ir kuo daugiau pastatyti namų. Iš planinės ekonomikos perėjus į rinkos, energijos išteklių kaina tapo reali, o pastatai liko tie patys. Jie visiškai neatitinka rinkos sąlygų, tai yra didžiausia tragedija", – vertino ekspertas.

Be to, R.Škėmos teigimu, sertifikatai išauklės žmones. "Jie turi suvokti, kam reikia to sertifikavimo, koks pastatas yra geras, koks – blogas. Namai žymimi kaip ir buitiniai elektros prietaisai. Tik nežinia, ar paprastas žmogus supras, ką reiškia raidės A, B, C, D. Kiek A klasė geresnė už B, o C geresnė už B? Žmonėms pirmiausia reikia paaiškinti, koks namas yra geras, duoti gero pastato, žymimo A raide, pavyzdį. Pavyzdžiui, kiek tokio pastato 1 kv. m sunaudojama šilumos energijos", – kalbėjo R.Škėma.

Jam kiek nesuprantama, kodėl naujovę įvedant nuo sausio 1 d., prieš tai žiniasklaidoje apie tai nebuvo informuojami žmonės.

Energinio naudingumo sertifikavimu užsiimančios bendrovės "Pastatų diagnostika ir statyba" direktorius Gediminas Butkus įsitikinęs, kad ši tvarka bus naudinga daugeliu aspektu.

"Sprendimas sertifikuoti pastatus pagal jų energinį naudingumą padės ne tik pirkėjams ar nuomininkams, norintiems sužinoti, kokios yra realios energijos sąnaudos. Ši tvarka leis kilstelėti ir daugiabučių renovacija užsiimančių įmonių darbo lygį. Kokybei dėmesio neskiriantiems statybininkams toks pastatų sertifikavimas taps tikra rakštimi – bus nesunku konstatuoti, ar deklaruojamas energinis naudingumas atlikus pastato renovaciją atitinka realybę", – komentavo uostamiesčio bendrovės vadovas.

Energetinio naudingumo vertinimas

Sertifikuojant nustatomas energijos sunaudojimas, įvertinamas energinis naudingumas ir pastatas priskiriamas energinio naudingumo klasei, išduodamas pastato energinio naudingumo pasas.

Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.09:2005 visi pastatai suskirstyti į septynias energinio naudingumo klases.

A klasei priskiriami pastatai, kurių mažiausios energijos sąnaudos. B klasei dažniausiai priklauso pastatai, kurie statyti laikantis naujų šiluminės izoliacijos reikalavimų. E ir F klasė atitinka 1970– 1990 m. masiškai statytų pastatų lygį, o G klasei priskiriami pastatai, kurių sąnaudos pačios didžiausios.

Specialisto komentaras

Algimantas Bružas, Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" vadovas ir teisininkas

Neseniai paskelbtos Lietuvos notarų rūmų rekomendacijos kiek sušvelnina kategorišką įstatymo raidę – sudarant nekilnojamojo turto pirkimo ar nuomos sandorius galima apsiriboti įrašu, kad šalys žino apie tokį reikalavimą, tačiau pirkėjas ar nuomininkas sertifikato nepageidauja.

Nemanau, kad pastato energinio naudingumo sertifikavimas – žūtbūtinis dalykas. Kad tai perspektyvu – sutinku. Visada laikiausi tos nuomonės, kad būtina senos ir naujos statybos būsto kainų diferenciacija. Butas sename name, kur vėjas kiaurai švilpia pro sienas ir langus, negali kainuoti tiek pat kiek naujos statybos vien dėl to, kad yra palyginti geresnėje vietoje.

Dar tuomet, kai išlaidos už šildymą nebuvo tokios didelės, nekilnojamojo turto pirkėjai kreipdavo dėmesį į tai, ar butas yra mūriniame, ar blokiniame name, ar kampinis, ar ne ir kitus niuansus, susijusius su būsto šilumine varža.

Kita vertus, daugeliui aktualiau mokesčiai už butą nei tokio energinio sertifikavimo dokumentas. Techninė charakteristika žinoma ir suprantama specialistui, o kaip tai susiję su išlaidomis, paprastam žmogui vargu ar suvokiama.

"Namų" inf.