Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos konkursą laimėjęs autorių kolektyvas kol kas neturi jokių garantijų, jog jų pasiūlytas projektas bus įgyvendintas. 27 konkurso dalyvius nurungusi ir vertinimo komisijos geriausia pripažinta architektų idėja nepatinka Valstybės saugomų teritorijų tarnybai ir jos vadovei Rūtai Baškytei.

Idėja keistų Nidos centrą

Pavasarį finišavusiame „Agilos“ architektūrinės koncepcijos konkurse vertinimo komisija vienbalsiai 1-osios vietos laimėtojais paskelbė iš trijų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – architektų suburtą kūrybinį kolektyvą: Marių Morkūną ir bendraautorius Vytenį Ūsą, Andrių Uogintą, Vitalijų Jankūną, Aistę Tarutytę, Liną Gronskytę, Vytautą Lelį, Mantą Gipą, Povilą Kiškionį.

Nidos centrui jie pasiūlė modernios architektūros pastatą iš dviejų dalių: mažesniajame projekto autoriai įkurdino Turizmo informacijos centrą, didysis skirtas kultūrinei funkcijai.

Jame suplanuota 500 vietų universali salė, scena su orkestro duobe, persirengimo kambariai, parodų salė, kitos moderniam kultūros centrui būtinos patalpos. Abu pastatus skiria pėsčiųjų takas.

Pastatų kompozicija, anot autorių, natūraliai įsilieja į esamą gamtinę aplinką, atveria vaizdą į greta esančią kalvą, suformuoja centrinę miesto aikštę bei pėsčiųjų takus. Pastato išorės apdailai architektai pasirinko Neringai būdingą medžiagą – medį.

Kas tinka Berlynui, netinka Nidai

Į Neringoje surengtą konkurso laimėtojų projekto pristatymą-diskusiją atvykusi šios Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovė neslėpė savo neigiamos nuostatos. R.Baškytės teigimu, šis projektas negali būti įgyvendinamas UNESCO globojamoje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, nes tai prieštarautų Lietuvos teisės aktams. Esą toks pastatas galėtų būti statomas Vilniuje, Berlyne, Panevėžy, bet ne Nidoje ar kurioje kitoje valstybės saugomoje teritorijoje.

„Kas tinka kitiems miestams, tas netinka Nidai“,– sakė VSTT vadovė. Didžiausiu projekto trūkumu ji įvardijo šiuolaikinę architektūrą, esą visiškai nederančią prie Nidos architektūrinės stilistikos.

VSTT vadovė dar liepą raštu kreipėsi į Neringos miesto savivaldybę. Jame aiškiai nurodė, kuris iš konkursui pateiktų projektų galėtų būti įgyvendintas centrinėje Nidos dalyje. Maža to, rašte Neringos vadovams teigta: „Prašome rasti galimybę sudaryti prielaidas įgyvendinti projektą Nr. 280816. Blogiausiu atveju, t.y. jeigu tikrai negalima pasirinkti Kuršių nerijai tinkamiausio projekto, galima diskutuoti dėl 3-iąją vietą užėmusios koncepcijos (Nr. 477364) įgyvendinimo, gerokai su ja padirbėjus. O nenorint nieko keisti iš esmės, tinka koncepcija, gavusi paskatinamąją premiją (Nr. 010000)“. Tokie Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovės nurodymai, revizuojantys oficialiai pasibaigusio viešo konkurso rezultatus, suglumino tiek konkursą inicijavusios Neringos miesto savivaldybės vadovus, tiek organizatorius – Lietuvos architektų sąjungą (LAS).

Architektai – už kokybę

Projekto pristatyme-diskusijoje šalies architektų bendruomenės atstovai ginčijo valdininkės nuostatą esą Nidoje gali būti statomi tik senųjų žvejų gyvenviečių ar vilų architektūrinį braižą atitinkantys pastatai.

LAS vicepirmininko Tadas Balčiūno nuomone, visur, net saugomose teritorijose, pastatai statomi pagal poreikį: jeigu bendruomenei reikia mokyklos, statoma mokykla, jeigu bažnyčios – bažnyčia, jeigu kultūros centro – projektuojamas ir statomas šią funkciją atliksiantis statinys, o ne žvejo sodyba. Konkurso vertinimo komisijos nario teigimu, svarbiausia, kad architektūra būtų geros kokybės. Tuo esą konkurse išsiskyrė laimėjęs projektas.

Architektai pabrėžė, jog ir tarptautiniai teisės aktai – susitarimai bei konvencijos, reglamentuojančios architektūrinę stilistiką saugomose teritorijose, akcentuoja, kad planuojant naujas statybas reikia vengti kičo ir imitacijų. Juolab kad pasaulinė patirtis rodo, jog net ir greta vertingiausių paveldo objektų sėkmingai iškyla šiuolaikinės architektūros objektai, kurių Lietuvoje taip baiminamasi. Tokią nuomonę palaikė ir Kultūros ministerijos pareigūnai. Viceministro Gedimino Rutkausko atsiųstame laiške teigiama, jog Nidos kultūros centras neturėtų būti rekonstruojamas siekiant jam suteikti tradicinės architektūros stilistiką. Pastatas gali ir turi būti šiuolaikinės architektūros, svarbu, kad jis nekontrastuotų su esama aplinka.

Į projekto aptarimą atvykusi UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos atstovė Gintarė Tamošauskaitė teigė, jog sprendžiant šią situaciją svarbu, kad nebūtų pažeidžiami LR teisės aktai. Ji neatmetė galimybės, kad neradus sutarimo Lietuvoje gali būti pasitelkti ir UNESCO ekspertai, tačiau Lietuva oficialiai turėtų prašyti tokios pagalbos bei apmokėti ekspertų atvykimo išlaidas.

Neringa siekia kompromiso

Neringos miesto meras Antanas Vinkus pabrėžė siekiąs visų pusių kompromiso ir sutarimo, nes kurorto savivaldybė suinteresuota kuo greičiau įgyvendinti projektą, kad vietos gyventojai ir Neringos svečiai nestokotų kultūrinių renginių. Dabartinėje „Agiloje“, statytoje pagal tipinį sovietmečio kino teatro projektą, anot kurorto vadovo, neįmanoma rengti aukšto meninio lygio koncertų ar spektaklių. Architektūrinį konkursą naujo kultūros centro projektui inicijavę neringiškiai ir jį organizavęs Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius kruopščiai rengė konkurso sąlygas, atliko visas privalomas teisines procedūras, apie konkursą informavo Kuršių nerijos teritorijoje veikiančias valstybės institucijas. Viešai ir demokratiškai surengtu konkursu didžiavęsis Neringos miesto vadovas A.Vinkus diskusijoje galėjo tik stebėtis, kas skatina VSTT koreguoti konkurso rezultatus praėjus keliems mėnesiams po jų paskelbimo.

Tuo pat metu savaitgalį Neringoje į tradicinį „Zavišinių“ renginį susirinkę šalies architektų bendruomenės atstovai, dar kartą apsvarstę „Agilos“ architektūrinės koncepcijos konkurso laimėtojų projektą, šioje konfliktinėje situacijoje nelinkę pasiduoti vienos valstybės institucijos spaudimui bei, anot architektų, abejotinam skoniui. Konkursą inicijavusiai Neringos savivaldybei rekomenduota nedelsti pradėti kultūros centro planavimo darbus.