Nemuno salą vertėtų rezervuoti ateities kartoms?

Nemuno salai yra siūlyta įvairiausių neįgyvendintų scenarijų. Galiausiai įžengė statybininkų armija ir pastatė areną. Ji jau veikia, o likusi sala žaliuoja ir gundo: liks 20 ha laisvos vejos?

Planuoti baseinai, restoranai

Kadaise Nemuno sala nebuvo traktuojama kaip patraukli teritorija naujoms statyboms, ši vieta tiesiog funkcionavo. Tarpukariu joje veikė žiemos uostas, plaukimo sporto centras, jachtklubas, paplūdimys.

Sovietmečiu iškėlus uostą, vandens apsupta zona apleista. Vis dėlto tai nereiškia, kad tuo metu į ją nesidairyta. Antai 1974 m. buvo galvojama čia įrengti parką su paplūdimiais ir atvirais maudymosi baseinais. Ketinimai liko ketinimais.

Po šešerių metų surengtas konkursas „Karmelitų salos parko išplanavimo projektui parengti“. Jį laimėjo Komunalinio ūkio projektavimo instituto kolektyvas, kuris siūlė salą paversti pramogų centru. Čia buvo numatytas 3,5 tūkst. vietų amfiteatras, čiuožykla, vasaros kavinė, restoranas, prieplauka, teniso aikštelės, paplūdimiai.

Šie grandioziniai sumanymai taip pat liko popieriuje. Bene vienintelis postūmis salai gyvuoti buvo 1988 m. pastatytas pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą, kuris ir dabar yra S.Daukanto gatvės tęsinys. Vis dėlto sala vis tiek netapo populiaria viešąja erdve, dar visai neseniai Nemuno sala buvo vadinama šuniukų vedžiojimo vieta.

2004 m. miesto valdžia nusprendė Nemuno saloje pastatyti sporto rūmus, ne visi miestų planavimo specialistai pritarė, kad šis statinys atsirastų žaliojoje oazėje. 2011 m. rugpjūčio 18-ąją viename salos kampe buvo iškilmingai atidaryta „Žalgirio“ arena.

Sutvarkyta ir aplinka. Prie arenos įrengtos rieduliais grįstos krantinės, o likusioje saloje šienaujama veja, išnaikinti nevertingi želdynai, suformuoti pasivaikščiojimo takeliai. Neseniai čia pastatyti lauko treniruokliai. Kitaip tariant, dabar sala – natūralią gamtą imituojantis parkas. Siūlymų, kaip sutvarkyti salą, būta ir kitokių.

Statyba galima prie arenos

Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius paaiškino, kad Nemuno salos teritorija yra padalyta į du sklypus. Vienas jų – maždaug 10 ha. Tai visuomeninės paskirties teritorija, joje yra pastatyta „Žalgirio“ arena. Likę maždaug 20 ha žemės yra rekreacinės paskirties. Čia kol kas galėtų būti statomi nebent sporto aikštynai, suoliukai, tualetai bei kiti pasyviam ar aktyviam poilsiui būtini nedideli objektai.

Šiuo metu yra rengiamas ir naujas Bendrasis planas. „Ar jame kažkas bus keičiama, negalėčiau pasakyti, nes jį rengia bendrovė “Kauno planas„. Vis dėlto niekada nebuvo konkrečių ketinimų dabartiniame rekreaciniame sklype vykdyti statybas“, – patikino savivaldybės atstovas.

N.Valatkevičiaus nuomone, plano rengėjai turėtų atsižvelgti į 2009 m. vykusio Nemuno salos Kaune urbanistinės idėjos paieškos atviro projekto konkurso rezultatus. Konkurso dalyviams buvo siūloma kurti vizijas 20 ha rekreacinės paskirties salos teritorijai.

N.Valatkevičius priminė, kad pirmosios vietos skirtos tiems pasiūlymams, kuriuose numatyta galimybė tik minimaliai ką nors saloje dar statyti. Savivaldybės atstovo teigimu, geriausiai įvertintas architekto Šarūno Kiaunės ir jo kolegų projektas, kuriame pirmenybė teikiama gamtai: siūloma įrengti daugiafunkcį parką, kuriame organizuojamas tiek aktyvus, tiek pasyvus poilsis, numatyti tik nedideli statiniai prie pat Nemuno.

„Ir konkursuose, ir kitur buvo siūlymų Nemuno saloje statyti stambesnius pastatus, bet šie projektai nesulaukė gerų įvertinimų“, – pridūrė pašnekovas.

Vis dėlto visuomeninės paskirties sklype, greta „Žalgirio“ arenos, teoriškai galėtų iškilti papildomų statinių. „Ar būtų teisinga čia ką nors statyti, kad ir kongresų rūmus, negalėčiau pasakyti“, – abejojo N.Valatkevičius.

Kada Nemuno saloje atsiras sporto aikštynai, paplūdimys, kiti šiuolaikinio parko objektai – neaišku.

Norint įrengti tokį parką, reikėtų rengti techninį projektą. Kaip informavo Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas, Nemuno sala šiuo metu miestui nėra prioritetinė, šiuo metu rengiami ar planuojami rengti kiti planavimo dokumentai.

„Nemuno sala yra antrame plane, įrengti parką nėra skubu“, – pridūrė N.Valatkevičius. Parodyti iniciatyvą, kad būtų įrengtas modernus parkas, jo nuomone, galėtų, pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos skyrius.

Statinius – į Žemąją Fredą

Prieš trejus metus vykusio Nemuno salos Kaune urbanistinės idėjos paieškos atviro projekto konkurso komisija nepaskelbė vienintelio nugalėtojo, bet išrinko tris darbus, atstovaujančius skirtingoms Nemuno salos plėtojimo kryptims. Iš 20 konkurso projektų, pusėje buvo siūloma palikti salą žalią, neužstatytą. Kiti dalyviai akcentavo salos ir upės ryšį. Buvo ir tokių, kurie įsivaizduoja salą užstatytą pastatais, paliekant tik dalį žalumos.

Premijuotų darbų autoriai iki šiol nepakeitė savo nuomonės.

„Dabar atrodo, kad žalioji Nemuno salos dalis tarsi neturi jokios paskirties. Jos vertė labai pakils tada, kada bus išplėtotas kairysis Nemuno krantas. Kol ši teritorija nyki, ir sala atrodo nyki, nėra ryšio tarp dviejų krantų“, – aiškino architektas Š.Kiaunė, pasiūlęs įrengti čia daugiafunkcį parką.

Jo įsitikinimu, miestas visų pirma turėtų galvoti apie Žemosios Fredos urbanizavimą, galbūt postūmiu šiai teritorijai augti galėtų būti vietos ieškantys kongresų rūmai. Ateityje kairįjį Nemuno krantą ir salą galėtų sujungti tiltas.

„Tuomet sala įgautų visai kitą prasmę, taptų didele vertybe. Žvelgiant į ateitį, salą tikrai reikia rezervuoti kaip rekreacinę vietą“, – įspėjo architektas. Savo konkursiniu darbu Š.Kiaunės komanda siekė parodyti, kad Kaunas turi ne glaustis prie upės, o ją apgaubti, o sala turi būti parkas tarp dviejų urbanizuotų krantų.

Ar taip ir bus pasielgta, Š.Kiaunės nuomone, priklausys nuo to, ar miestas plėtosis strategiškai. „Lems tai, ar bus bendra koncepcija, ar priešingai – statybos vyks ten, kur kas nors užsinorės“, – komentavo jis. Architektas pastebi, kad netoliese atsiradus prestižiniams objektams, sala tapo labai patraukli, atsirado daug interesų.

Nereikia milžiniškų investicijų

Š.Kiaunės įsivaizduojamam aktyvaus ir pasyvaus poilsio parkui įkurti Nemuno saloje, pasak paties autoriaus, nereikėtų milžiniškų investicijų, visa tai galima būtų atlikti etapais. Pavyzdžiui, pirmiausia reikėtų įrengti vaikų žaidimų aikšteles, sporto aikštynus, paplūdimį.

Stipriai urbanizavus abu Nemuno krantus, Š.Kiaunės nuomone, sala iškart taptų patraukli, įdomi, lankoma. Parke turėtų atsirasti vietos įvairių interesų žmonėms: sportuojantiems, mėgstantiems aktyvų poilsį, vaikams, pensininkams, menininkams, vandens pramogų mėgėjams, žvejams, turistams. Joje galėtų veikti įvairūs klubai, vykti lauko renginiai.

Tiesa, ir šioje vizijoje yra numatyti statiniai, jie nedideli, kultūrinės paskirties. Tai objektai meno klubams ar organizacijoms, jie, kaip teigė autoriai, galėtų būti statomi šalia tiltų. Dalis panašių statinių galėtų atsirasti šalia sporto aikštynų.

Š.Kiaunė labai atsargiai vertina galimybę šalia arenos statyti papildomus stambius statinius. „Pastatę “Akropolį„, areną, gero architektūros ansamblio nesukūrėme. Dar prisideda nebaigti statyti monstrai – viešbučiai. Kompozicija tarsi neišbaigta. Tarsi yra rezervuota teritorija, kad ką nors dar pastačius kompozicija galbūt būtų išbaigta. Ar taip ir įvyktų, priklausytų nuo sprendinių“, – svarstė architektas.

Grąžintų į kanalą laivus

Nemuno saloje „atstatyti istorinę teisybę“ konkurse siūlė architektas Rimvydas Palys, kurio vizija taip pat pripažinta viena iš nugalėtojų.

„Sala dabar nyki, kanalas susiaurintas, kreivas, tarsi kokia kanalizacija. Išnaikinta buvusi labai graži laivų įlanka, kuri buvo pačiame miesto centre, ties S.Daukanto gatve. Iškėlus iš čia laivus, Kaunas neteko veido, kurį jam davė gamta“, – nuomonės nekeičia R.Palys.

Pasak jo, Kaunas istoriškai buvo laivų miestas. Todėl, jo įsitikinimu, reikėtų atkurti buvusį kanalo plotį, sugrąžinti įlanką, kurioje stovėtų pramoginiai ir kitokie laivai.

„Tuomet aplink įlanką galima būtų vykdyti kokią nors statybą. Miesto centras priartėtų prie vandens“, – nedvejoja pašnekovas. Šiuo metu Kaunas, turėdamas dvi didžiąsias upes, R.Palio teigimu, tarsi tai neigia, o būtent tai turėtų būti svarbiausias ženklas.

„Konkurso komisija tai įvertino, mano projektui skyrė vieną iš pirmų vietų. Dabar ieškoma vietos kongresų rūmams. Pirma atstatykime Nemuno salos kontūrus, kanalą ir įlanką! Tada aplink pastatykime kavinių, parduotuvių. Išilgai kanalo reikia padaryti plačią pasivaikščiojimo terasą“, – ragino R.Palys.

Jam keista, kad miesto valdžia to nesuvokia ir siūlo savivaldybės atstovams atidžiai pasižiūrėti į archyvuose gulinčius jo siūlomos vizijos vaizdus.

Žaliuotų ruoželis prie upės

Urbanizuoti salą siūliusių projektų kategorijoje premija įvertintas architekto Daliaus Šarakausko vadovaujamos komandos darbas.

„Dabar, kai ieškoma vietos kongresų rūmams, manau, sala jiems tiktų. Kažką panašaus siūlėme per konkursą – didelį kultūros objektą šalia arenos. Palikti salą tokią kaip dabar – per didelė prabanga. Tai per gera vieta, kad joje nieko nedarytume. Parkas – tarsi atgyvena“, – komentavo D.Šarakauskas.

Jo įsitikinimu, sporto rūmai užtikrina didelius žmonių srautus tada, kai vyksta dideli renginiai. Architekto nuomone, reikia dar kokio nors objekto, kuris tokį žmonių judėjimą garantuotų nuolat, kad tai trauktų ne tik jaunimą. Tiesa, kitą statinį jis įsivaizduotų mažesnio mastelio nei arena.

„Mes konkurse siūlėme ilgą lenktą bumerangą, kuris tarsi nuovaža iškiltų Senamiesčio pusėje. Jaunimas galėtų sėdėti ant jo stogo“, – įsivaizduoja architektas.

Parkas, pasak jo, galėtų likti kitame salos gale, o kanalą reikėtų iš abiejų pusių urbanizuoti, galbūt kanale galėtų atsirasti baržos. „Gal reikėtų padaryti “amsterdamėlį„, gal gyvybė ir įsipūstų“, – svarstė vizijos autorius. Jo nuomone, ir toje salos dalyje, kuri būtų palikta kaip parkas, reikėtų leisti statyti kavines, paviljonus ir kitus objektus.

„Man nebūtų gaila užstatyti ir daug daugiau salos, paliekant tik siaurą pakrantės ruožą parkui iš Nemuno pusės“, – pridūrė D.Šarakauskas. Kita vertus, jis nepritartų vandens parkui ar kitam panašiam objektui, kuriam nereikia gražių panoramų.

Architektas Gintautas Natkevičius:

Nemuno saloje bandymai ką nors statyti labai nedrąsūs. Kaip kitaip prieiti prie vandens? Paimtų ir ramiai leistų saloje ką nors statyti, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų rajoną, nieko blogo nenutiktų, tai būtų rajonas ant vandens. Dabar salą esame šiek tiek sakralizavę, lietuviams būdinga kai kuriems objektams suteikti krūvį, kurio nereikia.

Architektas Evaldas Barzdžiukas:

Nemuno saloje tikrai nereikia daugiau statyti. Sporto rūmai jai teikia pakankamą svorį. Reikia ją išsaugoti maksimaliai žalią, pritaikytą žmonių poilsiui. Miesto centre tokį dalyką būtina branginti. „Žalgirio“ arena yra pusiau rekreacinis objektas, tad galėjo saloje atsirasti. Urbanizuoti galima nebent kitą Nemuno krantą. Sala – tarsi žalia oazė, kaip ir Niujorko centrinis parkas, apsuptas pastatų. Kontrastas ir sudaro grožį.