Mažuose butuose lietuviai gyventi negali. Taip nusprendė Aplinkos ministerija, atmetusi siūlymus keisti statybų reglamentą ir įteisinti nedidelių butų statybą. Sumažinti reglamentuojamą būsto plotą siūliusios Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovų nuomone, taip užkertamas kelias gyventojams įsigyti pigesnius ir taupesnius butus.

Mato poreikį

Analizuodama nekilnojamojo turto tendencijas LNTPA pastebėjo smarkiai išaugusį poreikį statyti mažesnio ploto būstus. Maži butai populiaresni darosi pirmiausia dėl augančių energijos išteklių kainų, ekonomikos augimo lėtėjimo. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis pastatyto buto naudingas plotas daugiabučiame name nuo 72,2 kv. m 2005 m. sumažėjo iki 67,4 kv. m 2007 m. Vilniuje šis rodiklis 2007 m. siekė 61,7 kv. m.

Butų statytojai teigia, kad mažiausio ploto būstai (34–50 kv. m) patys populiariausi šiuo metu plėtojamuose naujuose būsto projektuose. Maži butai nuperkami pirmi, jų poreikis nuolat auga.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu, esant vidutinei 15,9 ct už 1 kWh šilumos kainai, tik 4,6 proc. visų daugiabučių yra energetiškai efektyvūs bei taupūs – 1 kv. m tokio būsto apšildyti išleidžiama vidutiniškai 1,27 lito. Palyginkite: 17,3 proc. daugiabučių fondo apšildymo išlaidos sudaro 2,38 lito už kv. m, 55,7 proc. – 3,98 lito, o 22,4 proc. – net 6,36 lito už kv. m. Vidutinei šildymo kainai nuo šių metų vidurio prognozuojamai pakilus iki 23,1 ct už 1 kWh, išlaidos šildymui neišvengiamai išaugs.

LNTPA atstovų nuomone, natūralu, kad toks šilumos brangimas skaudžiausiai atsilieps mažas ir vidutines pajamas gaunantiems šalies gyventojams, kurių santykinės išlaidos būstui išlaikyti padidės. Žmonėms suteikus galimybę įsigyti naują nedidelį, tačiau visus būtinus gyvenimo kokybės reikalavimus atitinkantį ir energetiškai efektyvų bei taupų būstą, labiau spręstųsi būsto išlaikymo bėdos, suaktyvėtų statybų ir nekilnojamojo turto rinka. Nekilnojamojo turto plėtotojai galėtų siūlyti optimalius įperkamo būsto sprendimus.

Nedideli būstai, vadinamosios studijos, kurių plotas kartais nesiekia ir 20 kv. m, yra labai paklausus nekilnojamojo turto rinkos sektorius Vakarų Europos šalyse – Danijoje, Olandijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir JAV bei Kanadoje.

Dauguma pritaria idėjai

Vasaros pradžioje LNTPA buvo užsakiusi rinkos tyrimą, kurį atliko viešosios nuomonės tyrimų bendrovė "Baltijos tyrimai", apklaususi 1020 nuo 15 iki 74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Respondentų buvo klausiama, ar jie sutiktų, kad būtų pakeistas statybų reglamentas ir įteisinta galimybė statyti mažesnį nei 34 kv. m butą. Tai būtų apie 25 kv. m ploto būstas su visais komunaliniais patogumais.

Trys ketvirtadaliai (74 proc.) Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų atsakė, kad, jų nuomone, tokie butai turėtų paklausą Lietuvoje (35 proc. nurodė, kad tikrai turėtų, 39 proc. – kad greičiausiai). Kad butai studijos turėtų paklausą Lietuvoje labiau linkęs manyti 15–29 metų jaunimas (79 proc. jų nurodė, kad turėtų), žmonės, turintys aukštąjį (83 proc.) ar aukštesnį nei vidurinis (78 proc.) išsilavinimą, studentai ir moksleiviai (81 proc.), vadovai (78 proc.), specialistai ir tarnautojai (80 proc.) bei tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį vidutinės ar didesnės nei vidutinės (per 1500 litų).

Kad tokie mažesnio ploto būstai Lietuvoje turės paklausą mano visos be išimties socialinės demografinės gyventojų grupės.

Tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) suaugusių šalies gyventojų mano, kad butai studijos neturėtų paklausos (2 proc. nurodė, kad tikrai neturėtų, 10 proc. – kad greičiausiai neturėtų). Santykinai kiek atsargesni dėl siūlomų rinkai tokio tipo būstų yra vadovai (20 proc. jų mano, kad neturės paklausos) bei 30–49 metų žmonės (14 proc.), bet ir šios gyventojų grupės labiau teigiamai nei neigiamai vertina galimą butų studijų paklausą.

Įžvelgė daug negerovių

Aplinkos ministerija, vertindama galimybę statyti mažo ploto ir labiau įperkamus butus, pateikė daug priežasčių, dėl kurių nepalaimino statytojų idėjos.

Pirmas argumentas – žmonės, gyvenantys mažesniuose nei 59 kv. m ploto butuose, savo sveikatos būklę vertina blogiau nei gyvenantys didesniuose. Mažos patalpos turi daugiau įtakos depresijai atsirasti nei didesnės. "Tai patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys. Lietuvoje atlikti būsto ir sveikatos tyrimai rodo, kad gyventojų sveikata priklauso nuo būsto dydžio.

Dauguma apklaustųjų norėtų gyventi didesniame bute. Dažniausi nusiskundimai, susiję su netinkama patalpų kokybe, – akių, nosies ir ryklės gleivinių dirginimas, padidėjęs nuovargis, dusulys, silpnumas, galvos skausmai, pykinimas, padidėjęs nervinis dirglumas. Dėl ilgalaikio poveikio gali būti pažeista nervų sistema, prasidėti onkologinės ligos", – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.

Dar viena priežastis, dėl kurios neleista keisti statybos reglamento – mažose patalpose sunku užtikrinti tinkamą triukšmo lygį.

Mažų butų neleista statyti ir nelaimingų atsitikimų pastate. Dažniausios jų priežastys – konstrukcijos elementai (sienos, grindys, durys, langai, laiptai, liftai), baldai, kilimai, užuolaidos, laiptai, durų slenksčiai, laiptinės, šildymo įrenginiai, viryklė ar orkaitė, kiti elektros prietaisai ar įrenginiai (atviri ar nepritvirtinti laidai). Valdininkai priėjo prie išvados, kad nelaimingų atsitikimų tikimybė didesnė mažose patalpose, nes erdvė per maža judėti ir arti vienas kito sustatytų daiktų, konstrukcijų elementų.

"Be to, automobilių skaičius nuolat auga. Dėl šių priežasčių gyvenamųjų namų kiemai perpildyti automobiliais, dėl jų negali pravažiuoti specialusis transportas. Todėl vis sunkiau užtikrinama žmonių ir turto sauga ekstremaliose situacijose. Sumažinus leistiną butų plotą, padidėtų jų skaičius tokio pat dydžio teritorijose. Todėl transporto problema taptų dar skaudesnė", – teigia Aplinkos ministerijos atstovai.

Siūlė mąstyti progresyviau

"Kad yra nedidelio būsto poreikis, patvirtina tiek atliktos visuomenės apklausos, tiek miestų raidos istorija, tiek užsienio patirtis. Pastaroji įrodo, kad nedideli butai yra pasiteisinę, populiarūs ir turi savo pirkėją. Aplinkos ministerija taip pat pritaria, kad jaučiamas poreikis mažam būstui. Tačiau įvesdama papildomų saugiklių, mūsų manymu, apriboja pasirinkimo galimybę jau artimiausiu metu vartotojui pasirinkti mažesnį, taupesnį, energetiškai efektyvesnį būstą", – tvirtino LNTPA direktorė Dalia Bardauskienė.

Jai nerimą kelia ministerijos pozicija prioritetą teikti automobiliui. D.Bardauskienė teigimu, pažengusios valstybės jau seniai mažina stovėjimo aikštelių normatyvus, taip skatindamos žmones keisti įpročius ir vis daugiau naudotis viešuoju transportu.
"Pritariame, kad reikalingi kompleksiniai sprendimai. Tačiau gąsdina noras savotiškai standartizuoti žmogaus pasirinkimą, įsprausti į savotiškus rėmus. Rinka – geriausias ekspertas. Jeigu nebus norinčių įsigyti tokį būstą, jo statytojai paprasčiausiai nesiūlys.

Ministerija galėtų atidžiau panagrinėti kitų valstybių patirtį, kuriose sveikatos ir gyvenimo trukmės rodikliai kur kas geresni nei Lietuvoje ir kuriose nedidelis butas yra viena iš daugelio kitų būsto pasirinkimo alternatyvų, neturinčių nieko bendra su sovietiniais bendrabučiais", – kalbėjo D.Bardauskienė.