Didžiausia pagarba šimtamečiui pastatui – nelipdyti prie jo efektingo šiuolaikinio priestato. Įžvelgę, kad naujam statiniui Rygos centre dera pasislėpti po žeme, lietuviai architektai triumfavo.

Pastebėti trys lietuvių darbai

Darbu vien Lietuvoje neapsiribojantys architektai nutarė dalyvauti Latvijos nacionalinio meno muziejaus rekonstrukcijos konkurse. Lietuvos architektų sąjunga pasiūlė organizuotai nuvežti keturias dešimtis architektų į Rygą, kur jie buvo supažindinti su Latvijos sostinės architektūra ir pertvarkymams pribrendusiu muziejaus pastatu.

Savotiškoje ekskursijoje dalyvavo ir vilniečių architektų biuro "Processoffice" darbuotojai. Šiai įmonei atstovaujantys architektai Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Ježis Stankevičius, Austė Kuliešiūtė, Miglė Nainytė ir bendradarbiaujantis architektas Andrius Skiezgelas pripažinti konkurso nugalėtojais.

Tiesa, sekėsi ir kitiems Lietuvos kūrėjams. Iš viso tarp apdovanotų devynių architektų kolektyvų trys – iš Lietuvos. Kadangi konkursas vyko viešojo pirkimo principu, nelaimėjusių architektų pavardės neskelbtos. Tad nežinia, kiek dar lietuvių mėgino pasiūlyti savo sprendimus vienam svarbiausių Rygos statinių, kuris 2014 m. bus vienas svarbiausių Europos kultūros sostinės akcentų.

"Patirties sėmėmės dalyvaudami Lietuvos konkursuose. Mus pravardžiuodavo antros trečios vietos nugalėtojais. Pavyko laimėti ir pirmąją. Prieš kelerius metus nusprendėme, kad reikia bandyti dalyvauti konkursuose ir užsienyje. Juo labiau kad Lietuvoje nedažnai pasitaiko galimybė projektuoti visuomeninius pastatus – teatrus, muziejus", - pasakojo R.Kilčiauskas.

Konkurso nugalėtojus džiugina net tik 10 tūkst. latų (48,7 tūkst. litų) prizas ir tikėtinas techninio projekto rengimas, bet ir tai, kad konkurso darbus vertinusioje komisijoje - architektūros pasaulyje garsios pavardės.

Matysis iš viršaus

Konkurso vertinimo komisijos pirmininkas, Rygos miesto architektas Janis Dripė atkreipė dėmesį, kad "Processoffice" projekte itin daug dėmesio skirta siekiant panaudoti esamo pastato erdves ir išlaikyti subtilų jo santykį su gretima aplinka. Teigiama, kad 1905 m. statyto muziejaus aplinka yra viena gražiausių Rygos vietų.

Latvijos nacionalinio meno muziejus yra veikiantis. Paprastam lankytojui, pasak R.Kilčiausko, galbūt gali atrodyti, kad muziejui remontas nėra būtinas. Mat plika akimi matoma pastato dalis neatrodo griūvanti, tačiau ekspozicijų salės morališkai pasenusios.

Rekonstrukcijos projektu besidomintys architektai turėjo galimybę patekti į lankytojams nematomas erdves – mansardą, cokolinį aukštą, kur yra įvairios darbinės patalpos, saugyklos. Juos, R.Kilčiausko įsitikinimu, galima vadinti avarinės būklės.

"Nepuolėme statyti naujo priestato, nekūrėme fejerverką primenančios atrakcijos. Pasiūlėme panaudoti visas senojo pastato erdves ekspozicijoms ir kitoms viešoms funkcijoms, o pagalbines patalpas restauravimui, archyvams ir kitoms reikmėms perkelti į naują statinį", - dėstė vienas autorių.

"Processoffice" komanda priėjo išvadą, kad, trūkstant patalpų ne viešoms, o pagalbinėms funkcijoms, centrinėje sostinės dalyje statyti atskirą pastatą nederėtų, tad pasiūlė naują objektą įkurdinti po žeme, greta muziejaus. Kartu paliekama laisvo ploto galbūt naujoms ekspozicijų salėms statyti ateityje. Naujasis "Processoffice" objektas matysis ne iš toli, o iš viršaus, pro permatomas lubas. Iki jų lankytojai galės nusileisti stačiakampį amfiteatrą primenančiais laiptais.

Savotiško lango žemėje sumanymas, prasitarė R.Kilčiauskas, priminė vaikystėje smėlyje po stiklo šuke slėptus paveiksliukus. "Pasisekė, kad komisija tai pastebėjo ir mus išsirinko", - džiaugėsi pašnekovas.

Pertvarkymų bus ir istoriniame pastate. Be to, kad bus atnaujintos ekspozicijų salės, atsiras liftas - tokie yra šiuolaikiniai reikalavimai. Ketinama šiek tiek keisti pastato stogą. Mansardoje atsiras daugiau erdvės ekspozicijų salėms, o ant stogo atsiras horizontali terasa, kuri taps apžvalgos aikštele.

Latvijos nacionalinio meno muziejaus rekonstrukciją planuojama pradėti 2012 ir baigti 2014 m., techniniam projektui parengti lieka metai.

Kuria daug, stato - mažai

"Be abejo, bandysime imtis techninio projekto. Tačiau be vietinių Latvijos architektų darbo neįsivaizduoju. Viso pasaulio architektai, pradėję projektuoti kitoje šalyje, dirba su vietiniais partneriais", - paaiškino R.Kilčiauskas. Jam pačiam yra tekę projektuoti Rusijoje, Norvegijoje. Architektas teigė nepajutęs, kad teisinė bazė radikaliai skirtųsi nuo Lietuvos.

"Architektūrinė kalba vienoda, susikalbame su architektais", - planuojamą darbą Latvijoje optimistiškai įvertino pašnekovas.

Paklaustas, kokių "Processoffice" projektų yra įgyvendinęs Lietuvoje, R.Kilčiauskas buvo atviras: "Mūsų biuras oficialiai egzistuoja ketvirti metai, pasiūlymų, projektų, statybos leidimų yra daug, priešingai nei realizuotų objektų. Tačiau, žvelgiant į konkurse laimėjusių architektų asmenines istorijas, realizuotų pavyzdžių yra nemažai", - dėstė pašnekovas.

Iš šiuo metu "Processoffice" komanda įnirtingai dirba – buvusius pramoninių patalpų kompleksus perdaro į gyvenamąsias ir kūrybines erdves, vilniečiams bus siūlomi vadinamųjų loftų projektai "Soho lofts" ir "Radio lofts".

"Kalbant apie architektūrinį gyvenimą, man atrodo, visame pasaulyje yra daug vadinamosios popierinės architektūros. Turiu galvoje pasiūlymų, projektų rengimą, dalyvavimą konkursuose. Statyba – lėtas procesas. Dėl to liūdna, nes idėjos ir mintys keičiasi greičiau, nei jos virsta kūnu", - prisipažino R.Kilčiauskas.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas:

Džiugu, kad Latvijos konkursuose prizines vietas laimime ne pirmą kartą, Rygoje įgyvendinamas ne vienas lietuvių projektas. Ne Baltijos šalių konkursuose lietuviai taip masiškai nedalyvauja, galbūt dar neišmokome to daryti, kuriame tiems, kieno skonį ir mentalitetą gerai pažįstame. Su Latvijos architektais mūsų santykiai labai geri, glaudžiai bendradarbiaujame. Tiesa, Lietuvoje rengiamuose konkursuose latviai beveik nedalyvauja, nes jiems pas mus – daug sudėtingesnė rinka.

Estijoje kasmet parengiama po keliolika architektų, Latvijoje – iki pusšimčio, o Lietuvoje – daugiau kaip pusantro šimto. Tai labai jaučiama konkursuose. Mūsiškiuose konkursuose pateikiama iki 70-80 darbų, Latvijoje pačių latvių kolektyvų - keliolika. Pastarajame Latvijos nacionalinio meno muziejaus rekonstrukcijos konkurse dalyvavo tikrai daugiau nei trys architektų komandos iš Lietuvoje, spėju, kad jų galėjo būti bent dešimt. Jei Lietuvoje architektams būtų galimybių pasireikšti konkursuose, manau, architektūros kokybė būtų daug aukštesnė. Daug biudžetinių objektų statomi praktiškai be konkurso, vykdomi viešieji pirkimai ir pasirenkamas pigiausias variantas. Architektų rengiame daug, bet architektūros poreikis – per mažas, o iš valdiškų institucijų pusės – jo visai nėra. Architektūros, kaip kultūros dalies, mes vis nematome.