Nemuno ir Neries upių santakoje, Kauno pilies, Šv. Jurgio bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno, popiežiaus Jono Pauliaus II kalvelės kaimynystėje baigtas statyti šešių nedidelių gyvenamųjų namų kvartalas "Santakoje" architektų įvardijamas kaip XXI a. pradžios gyvenamosios statybos pavyzdys Kauno senamiestyje. Modernūs aukštos kokybės pastatai harmoningai dera prie miesto Senamiesčio, gyventojams sudarytos sąlygos gyventi jaukiai ir ramiai.

Matys kitokį vaizdą

Šiuo metu kvartale baigiama tvarkyti aplinka ir atliekami paskutiniai apdailos darbai. "Naujai besikuriančio prabangaus kvartalo naudą pajus ne tik kauniečiai, bet ir miesto svečiai. Lankydami Kauno istorines vietas, turistai matys ne apleistus pastatus, tuščias gatves, bet prestižinį gyvenamųjų namų kvartalą. Juk būtent čia, Neries ir Nemuno upių santakoje, prasidėjo Kauno istorija", - sakė projektą įgyvendinančios bendrovės "Šeba" vykdomasis direktorius Marius Šiburkis.

Kvartale, kurio projekto autorius architektas Vilius Adomavičius, yra šeši namai. Trijuose įrengta po du butus visuose trijuose aukštuose, tai - blokuotieji namai. Kituose namuose įrengta po keturis 2-3 kambarių butus. Iš viso kvartale įrengta 18 butų, kurių plotas 62-170 kv. metrų.

Pastatai pastatyti iš keraminių blokelių, fasadai ventiliuojami, dengti itin kokybiškomis "Faveton" akmens masės plokštėmis. Kieme kol kas neketinama įrengti vaikų žaidimų aikštelės, nes čia pat yra parkas, stadionas.

Naujas kvartalas juokais vadinamas Kauno Turniškėmis - prestižinio sostinės rajono vardu. Neatsitiktinai daug dėmesio skirta gyventojų saugumui: butuose įrengta naujausia klausimosi ir stebėjimo įranga, kuria naudodamiesi butų savininkai galės ne tik matyti žmogų, kuris ketina pas juos apsilankyti, bet ir apžvelgti visą didelę uždarą teritoriją.

Įrengiant butų interjerą dizaineriams buvo daug erdvės kurti. Antai trečiame aukšte esančiuose apartamentuose yra medinės sijos, kurios gali tapti interjero dalimi arba būti dekoruojamos šiuo metu labai populiariomis įtempiamomis lubomis. Taip pat galima įrengti židinius ir net pirtis.

Šiuose namuose įrengti rūsių nebuvo galima dėl aukštai esančių gruntinių vandenų. Pagalvota ir apie potvynį - pirmų aukštų grindys pakeltos kiek aukščiau nuo žemės. Tikimybė, kad kartą per šimtą metų Nemuno ir Neries upių vanduo stipriai patvins, išlieka.

Primena senamiestį

Ieškodami atspirties taškų architektai atsigręžė į kitus Santakos gatvėje esančius pastatus. Tinkamiausiu namams akcentu pasirodė čia stovinčių Hanzos pirklių sandėlių proporcijos, tūriai. Tad kvartalo "Santakoje" namai įsilieja į Senamiesčio kraštovaizdį, yra specialiai pritaikyti prie istorinių pastatų. Senovę primins aklinomis, ažūrinėmis trinkelėmis grįstos kvartalo gatvelės ir takeliai.

Visų šešių namų kompozicija - asimetriški dvišlaičiai stogai. Žiūrint iš šono atrodo, kad tai du vienas ant kito sudėti stačiakampiai, tik viršutinis smuktelėjęs į apatinį. Sukurtas namo name įspūdis.

Prie trijų blokuotųjų namų yra kiemeliai, apgaubti siauromis pastogėmis. Tai tarsi užuomina į kitus Senamiesčio kiemus. Prie kitų trijų namų vietos bus mažiau. Mat įgaubtas erdves užpildo namų tūriai, kuriuos išryškina kitokios spalvos apdaila.

Nėra vitrininių langų

Kvartalo statytojų paveldosaugininkai reikalavo nenaudoti itin ryškių spalvų. Fasaduose dominuojančią šaltą pilką spalvą šildys rausvai ruda. Tai taip pat dera su raudonu Senamiesčio plytų mūru. Mažesni stogų šlaitai bus dengti plokštėmis, o ilgi - skarda.
Skirtingai nei kituose šiuo metu statomuose naujuose daugiabučiuose namuose, kvartalo "Santakoje" namuose nebus vitrininių langų. Gyvenvietės pastatų langai išdėstyti Senamiesčio namams būdingu ritmu. Ypatinga tai, kad langai kiekviename bute bus skirtingų dydžių.

"Paveldosaugininkai labai griežtai reglamentavo, kaip turi būti išdėstyti namai, jų aukštį, apdailą. Nors autoriai norėjo, kad architektūra būtų šiuolaikinė, tačiau suvokė, kad Senamiestyje pernelyg išsišokti nederėtų", - kalbėjo M.Šiburkis.

Santakos gatvės gale leista statyti ne didesnius kaip dviejų aukštų namus su mansardomis. Jie išdėstyti dviem eilėmis, panašiai, kaip ir likusioje Senamiesčio dalyje.

Teritorijos detalusis planas su tokiu pastatų išdėstymu ir aukštingumu buvo parengtas dar 2003 m. Statytojams teko atlikti paveldosauginę ekspertizę ir archeologinius tyrimus. Paveldosaugos specialistai derindami techninį projektą reikalavo, kad pastatų fasado spalvos ir medžiagos būtų derinamos papildomai ir atskirai, o kvartalo teritorijoje ant grindinio įmontuotoje nerūdijančio plieno juostoje būtų įrašyta frazė: "Šioje vietoje stovėjo namas, kuriuo 1880 m. baigėsi Kauno miesto vakarinis užstatymas".