Įžymybės būstą pirktų tik už realią kainą

Name ar bute gyvenusios įžymybės pavardė – tarsi magnetas, galintis sudominti būsto pirkėją. Vis dėlto tokia etiketė gelbsti kaip reklama, o papildomų tūkstančių litų negarantuoja.

Tikėjosi susidomėjimo

Žinios, kad parduodamas butas, kuriame buvo apsistoję legendinės grupės "The Beatles" nariai, kad parduodamas popdievaitės Madonos namas, apskrieja visą pasaulį. Garsios pavardės neretai prilipdomos siūlant įsigyti būstą ir Lietuvoje. Visuotine šalies naujiena tampa ir kai kurių Lietuvos garsenybių ketinimai parduoti savo namus.

Ar tokius būstus nuperka greičiau, už didesnę kainą net ir sunkmečiu? Ar atsirastų tokių, kurie sutiktų mokėti daugiau, kad tik taptų kokio valdžios vyro kaimynu?

"Nemanau, kad žinomas vardas gali lemti didesnę kainą, todėl nereikėtų tuo naudotis. Tai gali būti reklama, skatinanti didesnį susidomėjimą", – kalbėjo dainininkė Gintarė Karaliūnaitė, neseniai paskelbusi, kad parduoda savo namą Kauno priemiestyje.

Dainininkė prieš dvejus metus pardavė butą, tačiau jos vardas esą neturėjo jokios įtakos buto vertei.

"Stengiausi išvengti tokių interesantų, kuriems terūpėjo šiaip pasižiūrėti, kaip aš gyvenu. Butą įsigijo jauna šeima, kuri prieš tai nuomojosi būstą gretimame name: jiems tiesiog patiko vieta", – prisiminė G.Karaliūnaitė.

Namo pardavimą ji teigė patikėsianti profesionalams. Nors ant namo – iškaba "Parduodama", šią procedūrą dainininkė nusiteikusi atidėti bent metams.

"Šiandien man visiškai neapsimoka jį parduoti. 203 kv. m ploto namą Kauno priemiestyje, prie Mastaičių, pirkau už 450 tūkst. litų, papildomai investavau antra tiek. Dabar pardavusi patirčiau maždaug 300 tūkst. litų nuostolį", – skaičiavo dainininkė.

Pasiimtų tik kelis baldus

Besidominčiųjų G.Karaliūnaitės namu yra, bet šie interesantai tikisi jį įsigyti gerokai pigiau, nei norėtų pardavėja. Tiesa, apžiūrėti savo namo moteris dar nebuvo įsileidusi nė vieno pašalinio žmogaus. Jei atsirastų pirkėjas, sutinkantis mokėti tiek, kiek pageidauja šeimininkė, tokio pasiūlymo ji, žinoma, neatsisakytų. Kokia tai kaina, dainininkė neatskleidė.

"Nekilnojamojo turto specialistai mane pamokė sakyti, kad namo kaina yra derybų klausimas. Jei interesantą išties domina namo vieta, sukurta infrastruktūra, tada reikia susitikti, apžiūrėti namo vidų ir tada pradėti kalbėtis", – nuo atsakymo išsisuko pašnekovė.

G.Karaliūnaitės teigimu, jos namai dar neįgiję prekinės išvaizdos, todėl nenorinti jų rodyti. Ji vis dar randa ką užbaigti, ką perdaryti, antai namo fasadą žada perdažyti. Dainininkės ambicija – iš dėžutės padaryti stilingą namą.

"Man įdomu tai daryti. Jei būtų didesnių finansinių galimybių, seniai būčiau viską užbaigusi. Namą kol kas rengiu sau, nes neaišku, kaip pasisuks gyvenimas. Gali būti, kad šiame name gyvensiu dar dešimt metų", – alternatyvią savo būsto viziją pateikė moteris.

Žinomumas dailininkei negarantavo, kad jai bus parduotas nepriekaištingas objektas. Vos tik įsigijusi išsvajotąjį pirkinį, ji turėjo galybę rūpesčių dėl broko.

"Pardavėjai nesakė, kad vėjas buvo nunešęs stogą. Apie tai neprasitarė ir kaimynai, nors tai matė. Vėliau išryškėjo daug neapgalvotų dalykų, dėl to teko nemažai investuoti. Jei nebūtų reikėję taisyti trūkumų, už tuos pinigus būčiau galėjusi užtverti tvorą ir pasėti veją", – apgailestavo G.Karaliūnaitė.

Rūpindamasi interjeru G.Karaliūnaitė dizainerių nesamdė, pasitelkė pažįstamų interjero specialistų patarimus. "Namo interjeras nėra vientisas. Pradžioje jis buvo kuriamas vienoks, vėliau susižavėjau antikvariniais baldais ir pradėjau kurti visai kitokį stilių. Dabar namo vidus dvelkia eklektika, interjero dizainu nesu visiškai patenkinta", – neslėpė namo šeimininkė.

Parduodama namą dainininkė naujakuriams paliktų didžiąją dalį baldų, tačiau pačios restauruotus – pasiimtų.

Zvonkai namo nebeparduoda

Merginų grupės "Yva" lyderė Natalija Zvonkė taip pat tikino, kad žinomumas nelemia nekilnojamojo turto kainos ar galimybės jį greitai parduoti.

"Galbūt nedidelį pliusiuką prie visų kriterijų būtų galima pridėti, tačiau jis tikrai nėra esminis", – pridūrė dainininkė.

Prieš kurį laiką Natalijos ir Deivido Zvonkų šeima paskelbė parduodanti savo namą Klaipėdos pašonėje. Už šiuolaikiškai įrengtą būstą Jakų gyvenvietėje pora pageidavo gauti 1,5 mln. litų. Tačiau dabar savo planų Natalija ir Deividas atsisakė.

"Keletas žmonių pasidomėjo, tačiau taip ir nenupirko, pasirodė per brangu. Buvome linkę derėtis – iki 1,3 mln. litų. Šiuo metu namo nebeparduodame, nes tai daryti būtų neprotinga, kainos smarkiai krito. Mes jį pirkome nepigiai ir nemažai investavome, kol įsirengėme. Be to, šiame name gyvename trejus metus ir žinome, kad jis yra labai ekonomiškas", – dėstė N.Zvonkė.

Prieš trejus metus parduoti butą uostamiestyje Zvonkams sekėsi kur kas geriau – jį įsigijo pirmasis interesantas, apžiūrėjęs šį būstą. Tačiau, moters nuomone, žinoma pavardė tam visiškai neturėjo įtakos. "Tiesiog šis butas atitiko pirkėjo skonį", – įsitikinusi klaipėdietė.

Kaimynystė – irgi vertybė

Nekilnojamojo turto specialistai aiškina, kad turtingi ir žinomi kaimynai gali padidinti buto ar namo vertę.

"Pirkėjas gali pagalvoti, kad tokie žmonės yra tikrai protingi ir bet ko neperka. Žinomų žmonių kaimynystė leidžia daryti prielaidą, kad jų turimas objektas yra kokybiškas. Taip pat manoma, kad tokie kaimynai, gerai sugyvenant, gali būti labai naudingi. Už objektą šalia tokių kaimynų potencialus pirkėjas gali ryžtis ir primokėti", – komentavo bendrovės "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Tačiau turtingas kaimynas nebūtinai reiškia gerą ir ramų gyvenimą. Jei gyvenantysis greta yra pagarsėjęs vakarėlių liūtas, potencialus pirkėjas gali išsigąsti triukšmingų pobūvių.

Dar viena bėda dėl turtingų kaimynų – savotiška kastų sistema. S.Vagonio žodžiais, kai kuriuose turčių rajonuose kaimynai tiesiog neįsileistų paprasto žmogaus, nors šis ir turėtų pakankamai pinigų prestižiniam būstui įsigyti.

"Turbūt geriausias pavyzdys – garsusis Laurų kvartalas (jame gyvena vadinamojo "VP dešimtuko" nariai bei kiti verslo šulai – red.). Ten be kaimynų sutikimo neįsikelsi, kad ir kiek mokėtum", – sakė nekilnojamojo turto ekspertas.

Apjuostas aukšta tvora, apsaugininkų saugomas Laurų kvartalas primena Rusijos sostinės turčių kvartalą – Rubliovką. Vienas "VP dešimtuko" narių Mindaugas Marcinkevičius žiniasklaidai atvirai komentavo, kad kvartalo gyventojai patys spręs, ką priimti į kaimynus, o kam pasakyti "ne".

"Anksčiau tokiuose rajonuose buvo vengiama įsileisti prastos reputacijos žmones, kadangi jų kaimynystė galėjo sumažinti nekilnojamojo turto patrauklumą kitiems turtingiems pirkėjams. Tačiau dabar, manau, atrankos kriterijai neturėtų būti tokie griežti", – svarstė S.Vagonis.

"Ober-Haus" specialistas prisiminė prieš keletą metų vertinęs objektą, esantį šalia Seimo pirmininko Arūno Valinsko namo Kryžiokuose.

"Na, tuomet ir aš galvojau, kad jeigu jau A.Valinskas čia namą turi, turtas tikrai vertingas", – pusiau juokais sakė S.Vagonis.

Tai, kad buvęs šou verslo veikėjas A.Valinskas tapo Seimo pirmininku, vargiai padidino nekilnojamojo turto vertę ar patrauklumą Kryžiokuose. "Jis ir taip nuo seno yra žinomas žmogus, ir tai, kad jis tapo politiku, jo žinomumo nei padidino, nei sumažino", – pridūrė "Ober-Haus" atstovas.

G.Einikio namo nepirko

Ne mažesnę įtaką nekilnojamojo turto vertei gali turėti ir neigiamas įžymybės įvaizdis. Bene garsiausias pastarųjų metų pavyzdys – buvusio krepšininko Gintaro Einikio vilos pardavimo istorija.

Keletą kartų iš varžytinių nesėkmingai bandyta parduoti prabangi vila prie pat Baltijos jūros ką tik atiteko G.Einikio žmonai Ingai. Po skyrybų buvusiai sutuoktinei įsipareigojęs sumokėti 2 mln. litų, iš pradžių buvęs krepšininkas namą Karklėje pardavinėjo už 6,5 mln. litų. Kainai kritus iki 4,2 mln. litų, pirkėjo neatsirado. Sandoris su vieninteliu pretendentu, kuris pasišovė įsigyti vilą už beveik 4 mln. litų, nutrūko dėl paties G.Einikio kaltės.

Kai I.Einikienė dėl pinigų išieškojimo kreipėsi į antstolius, prabangų namą bandyta parduoti iš varžytinių. Per keletą kartų vilos kaina dar smuktelėjo ir siekė kiek daugiau nei 2 mln. litų. Galiausiai už neįvykdytus turto dalybų įsipareigojimus pora neseniai susitarė, kad namas lieka I.Einikienei.

Nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" vadovo Algimanto Bružo svarstymu, pirkėjus galėjo atbaidyti ne vien skandalinga būsto savininko personalija, tačiau ir rizika įsigyjant tokį brangų turtą.

Prezidento butas nevertingas?

Standartinio išplanavimo dviejų kambarių, maždaug 45 kv. m ploto butas blokiniame name Kauno miegamajame rajone – vienas nepaklausiausių šiandieninėje nekilnojamojo turto rinkoje. Kaip ir daugelį 40 metų senumo daugiabučių, šį statinį slegia išryškėjančios bėdos – kiūrantis stogas, seni vamzdžiai, didelės šilumos sąnaudos.

Ar tokio daugiabučio namo vertę pakeistų faktas, kad jame gyveno labai įžymus žmogus – net pats šalies prezidentas? Ar šios ir kiti namo butai pabrangtų, jei ant namo būtų prikalta atminimo lenta?

Būtent tokiame, kadaise Prezidentui Aleksandrui Stulginskiui paskirtame bute gyvena 73 metų kaunietė Marija Ručkienė. Ji – tarpukario Prezidento A.Stulginskio giminaitė, perėmusi šį kooperatinį būstą praėjus metams po jo mirties.

Iš Sibiro grįžusio ir vos 8 rublių pensiją gavusio A.Stulginskio bute Marija lankėsi dar šiam esant gyvam. Marija – A.Stulginskio brolio anūkė. Ji prisimena, kad dėdė gyveno iš Amerikoje pasilikusios dukters siuntinių ir finansinės paramos.

Įsirašęs į eilę kooperatiniam butui gauti, A.Stulginskis pageidavo mūrinio namo. Tuo metu jis gyveno nuomojamoje palėpėje Vilijampolėje. Atsiradus laisvų butų blokiniame daugiabutyje, 82 metų A.Stulginskis, jau būdamas vienišas, persikėlė į naujintėlį, dažais kvepiantį būstą.

Išliko kočėlas ir koštuvas

Butas antrajame buvo visiškai įrengtas, tik be baldų. Sienos – dažytos, grindys medinės – dažytos, virtuvėje stovėjo viryklė.

A.Stulginskis, turėjo seną rašomąjį stalą, kuris, kaip spėja Marija, galėjo būti išlikęs dar iš tarpukario laikų. Svetainėje jis pasistatė knygų lentyną. Dukros padedamas, įsigijo svetainės baldų komplektą.

"Jis čia gyveno dvejus metus ir labai gerai jautėsi", – tvirtino M.Ručkienė. Tačiau didžiuotis, kad gyvena Prezidento bute, moteris galėjo tik giliai širdyje. Sovietmečiu apie Prezidentą A.Stulginskį buvo baiminamasi net prasitarti, tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jis vėl prisimintas.

Į Marijos namus buvo užsukusi televizija, prieš kelerius metus miesto savivaldybė žadėjo prikabinti prie namo lentelę, kad čia gyveno antrasis Lietuvos Prezidentas, bet taip nieko neįvyko. Prezidento A.Stulginskio daiktus išsidalijo giminės, po vieną kitą eksponatą išprašė A.Stulginskio vidurinė mokykla, Vytauto Didžiojo karo muziejus. Pastarajam Marija padovanojo rankinę kavamalę.

Prisiminimus apie Prezidentą branginančiai kaunietei beliko tik medinis kočėlas ir sovietinės gamybos emaliuotas koštuvas. Šiuos įrankius ji ir šiandien sėkmingai naudoja.

Išsaugoti daugiau garsų žmogų primenančių dalykų neturėjo galimybių, nes namai nebuvo muziejus. Keturių asmenų šeima naudojo A.Stulginskio paliktus baldus, ilgainiui jie susidėvėjo. Butą šeima ne kartą remontavo, tad interjero, kuris supo Prezidentą, nebeliko.

Kraustytis iš šio buto Marija niekur nenorėtų, minčių jį parduoti jai niekada nebuvo kilę. Koks bus tolesnis šio būsto likimas, moteris prisipažino nežinanti. Ji puikiai supranta, kad namas yra senas, blokinis, butai jame nepaklausūs, o namus palikusios dukterys turi savus namus.

A.Stulginskio muziejus vargiai čia būtų steigiamas. "Net apie atminimo lentą ant namo dabar niekas nekalba", – apgailestavo Marija.

Nekilnojamojo turto specialistų vertinimu, toks butas galėtų kainuoti apie 100 tūkst. – 130 tūkst. litų. Faktas, kad jame gyveno Lietuvos Prezidentas, vargiai pakeltų jo kainą. Teigiama, kad tie, kurie kreipia dėmesį į buvusių gyventojų pavardę, ieško butų prestižiniuose rajonuose, būstai turi būti kokybiški. Butas blokiniame name, pasak jų, paminklu niekada netaps.

Bendrovės "Nekilnojamojo turto paslaugų centras" direktorius Povilas Mickevičius:

Žinomas vardas namo ar buto kainai dabartinėje situacijoje nelabai ką duoda. Anksčiau – taip. Ypač jei įžymybės būstą pirkdavo tokio paties mentaliteto, panašaus išprusimo žmogus. Pavyzdžiui, rašytojas įvertindavo tai, kad perkamame būste kadaise gyveno žinomas rašytojas. Toks faktas gerokai paspartindavo pirkėjo apsisprendimą.

Dilemą pirkti ar nepirkti padeda išspręsti net tik žinomų žmonių pavardės, bet ir profesija. Kai kuriems žmonėms didelė vertybė – architektų būstai, nes tikima, kad sau architektai namus įsirengė ypač apgalvotai ir kokybiškai, naudojo geresnes medžiagas.

Jei bute ar name yra buvę blogų įvykių ar jame gyveno prastos reputacijos, nusikalstamo pasaulio atstovai, parduoti gerokai sudėtingiau.

Didmiesčio centre rasti butą, neturintį savo istorijos, beveik neįmanoma. Norint patikrinti jo aurą, reikia daug domėtis, nagrinėti buvusių gyventojų gyvenimo istorijas.

Šiuo metu parduodame butą Laisvės alėjoje Kaune. Buto šeimininko užsakymu metraštininkai surinko buto istoriją – "medį". Šis butas niekad nepriklausė kokiai nors garsenybei, tačiau surinkta informacija ne tik apie gyventojus, bet ir projektuotojus, statytojus. Dėl šio buto vyksta derybos su išeivijos lietuviais, kuriems pateikta būsto istorija labai imponuoja. Užsieniečiai pageidauja ne modernios statybos, o būsto su istoriniu "cinkeliu".