Sistemos pasirinkimą lemia ne tik būsto išplanavimas, bet ir ekonominiai svertai

Besirenkantiems grindų šildymą reikia išspręsti ne vieną galvosūkį: kuris būdas paprastesnis, kuris patikimesnis, kuris ekonomiškesnis. Apie poveikį sveikatai irgi pagalvojama. Tiek elektrinis, tiek vandeninis grindų šildymas yra pakankamai populiarūs. Kiekvienas turi ir pranašumų, ir šiokių tokių trūkumų.

Kloti nesudėtinga

Lietuvoje būstų šeimininkai anksčiau supažindinti su elektrinėmis grindų šildymo sistemomis. Jos – gana paprastos, susideda iš šildymo kabelių, jutiklio ir temperatūros valdymo termostato. Elektrinės grindų šildymo sistemos yra dvejopos. Gali būti tiesiami kabeliai, kurie užpilami betonu, gali būti naudojami jau paruošti kilimėliai, kuriuose šildymo kabeliai įmontuoti į specialų tinklelį.

Montuojanti elektrinę grindų šildymo sistemą ilgai neužtrunkama. Bendrovės „Comfort Heat“ generalinė direktorė Vyda Mozūriūnienė tvirtino, kad jei būste klojamas specialus kilimėlis, darbui sugaištama apie valandą ar truputį daugiau.

„Senų butų vonios kambariuose šildymo kilimėlius galima kloti ir ant senų plytelių, jų nebūtina nulupti. Paklojus kilimėlius, sumontavus jutiklio vambzdelius ir kitus įrenginius, ant viršaus belieka iškloti naujas grindų plyteles. Grindys tuomet paaukštėja iki 2 cm“, – aiškino specialistė

V.Mozūriūnienės teigimu, jei norima kloti elektrinio šildymo kabelius, prieš betonuojant grindis būtina įrengti termoizoliacinį sluoksnį, taip pat pasirūpinti hidroizoliacija.

„Kabeliai prieš kilimėlius pranašesni tuo, kad jais įšildytos grindys greitai neatvėsta. Kita vertus, paklojus šildymo kilimėlius po plytelėmis, grindys greičiau įšyla. Šis būdas parankus darganotomis vasaros dienomis – įjungei sistemą, ir grindys greitai būna šiltos“, – teigė specialistė.

Galima pasirinkti režimą

Elektrinę grindų šildymo sistemą galima pritaikyti bet kurioms patalpoms: butams, įstaigoms, parduotuvėms ar sporto salėms. Visa įranga paslepiama grindyse, todėl atsiranda daugiau galimybių išdėstyti baldus, racionaliau panaudoti erdves. Nebereikia paisyti radiatorių išdėstymo.

V.Mozūriūnienė pasakojo, kad elektrinę grindų šildymo sistemą lengva reguliuoti. „Perduodant šilumą iš katilo į radiatorius, dalis energijos yra prarandama. Kai grindys šildomos elektra, to nebūna. Termostatas pats įsijungia ir išsijungia pagal temperatūros svyravimus, galima įjungti ir naktinį režimą, jei norime taupyti“, – aiškino V.Mozūriūnienė.

Jos teigimu, elektra šildomos grindys beveik neturi trūkumų. Bene didžiausia bėda būna sistemos veikimui reikalingas elektros galingumas. „Jei reikia šildyti viso namo patalpas, susiduriame su elektros įvadinio galingumo problema. Tačiau jei šildome nedideles patalpas, pavyzdžiui, vonią, koridorių, virtuvę, tokių bėdų išvengiame. Didesniam vonios kambariui šildyti nereikia didelio elektros galingumo, užtenka 300–450 vatų. Tai yra 2–3 elektros lemputės arba ketvirtadalis elektros, kurios reikia elektriniam virduliui“, – palygino V.Mozūriūnienė.

Gali nutikti ir taip, kad po kurio laiko suges temperatūros valdymo termostatas, tačiau, specialistės teigimu, tai ne didelė bėda. Šį įrenginį nesudėtinga pakeisti, be to, jie retai genda.

V.Mozūriūnienė teigė, kad vienas kvadratinis metras tokio kilimėlio kainuoja apie 240 litų, o termostatas temperatūrai reguliuoti – apie 150 litų.

Prieinama ne visiems

Pastaruoju metu individualių namų šeimininkai vis dažniau renkasi šildyti grindis vandeniu. Bet tokia sistema gali būti prieinama ne visiems. Mat įrengiant vamzdynus, reikia apie 25 cm paaukštinti grindis, o tą padaryti galima ne visose patalpose. Dėl to dalis gyventojų yra priversti atsisakyti patogios šildymo sistemos.

Grindų šildymo vandeniu sistema įrengiama panašiai kaip ir elektrinė. Ant perdengimo plokštės dedamas termoizoliacinis paklotas, prie jo tvirtinami vamzdžiai. Juos pritvirtinus, užliejamas maždaug 7 cm betono sluoksnis, ant kurio klojama grindų danga.

Grindų šildymo vandeniu sistemai įrengti, be minėto termoizoliacinio pakloto, reikia vamzdžių, jų tvirtinimo elementų. Būtina sistemos dalis – maišytuvas. Šis prietaisas gerina vandens cirkuliaciją, tolygiai paskirsto šilumą patalpoje.

Bendrovės „Uponor“ techninių spendimų vadovas Artūras Laukys tvirtino, kad tokią sistemą paprasčiau įrengti dar nebaigtame statyti name. „Užsienyje grindų šildymas dažniausiai įrengiamas statant namą, pas mus – kai jau būna sienos, stogas, langai, išvedžiotos elektros instaliacijos, vandentiekis“, – aiškino A.Laukys.

Neleidžia veistis bakterijoms

A.Laukio teigimu, grindų šildymo vandenimi sistema, skirtingai nei elektra, nesukelia elektromagnetinio poveikio žmogui ir gyvūnams. Įrengus tokią sistemą patalpoje nelieka drėgnų vietų – sąlygų apsigyventi erkėms, pelėsiams, kitiems mikrooganizmams.

Grindų šildymo vandeniu sistema padeda sutaupyti 8–15 proc. šildymui reikalingų išlaidų. Tokiam šildymui efektyviai pritaikomi šiuolaikiniai šilumos šaltiniai: geoterminiai siurbliai, kondensaciniai dujiniai katilai, saulės energija.

Daugelis tokios sistemos trūkumu gali laikyti tai, kad reikia iš anksto su statybininkais derinti santechnikos darbus, laikytis nustatytų reikalavimų: ruošti pagrindą, kloti šilumos izoliaciją, paruošti ir išpilti reikiamą betono sluoksnį.

A. Laukys teigė, kad įrengti vieną kvadratinį metrą vamzdynų sistemos su reikiamais įrenginiais kainuoja 60–120 litų. Kaina priklauso nuo ploto, taip pat nuo to, kokia konstrukcija parenkama, kokie naudojami įrenginiai.