Gintaro luitu Europą sužavėjo latviai

Europos architektūros vertintojų akys ir vėl prasprūdo pro Lietuvos architektų darbus, o kaimynai latviai džiaugiasi debiutu geriausių Europos projektų 50-uke.

Pastebėjo latvių pažangą

Prestižiniame Europos architektūros Mies van der Rohe konkurse šiemet dalyvavo septyni Lietuvoje įgyvendinti projektai. Į didžiausią apdovanojimą Europoje – 60 tūkst. eurų – iš viso pretendavo 340 Europos projektų, įgyvendintų 2007–2008 m.

2001 m. Mies van der Rohe apdovanojimas pripažintas oficialiu ES architektūros prizu, konkursu siekiama išrinkti geriausius šiuolaikinės architektūros pavyzdžius. Tokiu šiemet pripažintas Norvegijos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatas Osle.

Specialus 20 tūkst. eurų jaunų architektų prizas skirtas kroatų architektams, suprojektavusiems aukštosios mokyklos su sporto sale kompleksą Koprivnicos mieste.

Vertinimo komisija, sudaryta iš Paryžiaus, Barselonos, Roterdamo, Prahos, Milano, Madrido, Liublianos specialistų, išrinko 50 geriausių darbų, kurie bus publikuojami konkurso kataloge, eksponuojami po Europą keliausiančioje parodoje.

Projektus konkursui kas dveji metai siūlo šalių bei tarptautinės architektų organizacijos, taip pat nepriklausomi ekspertai. Vienas iš 40 nepriklausomų ekspertų nuo 2001 m. yra Kauno architektas Audrys Karalius.

A.Karaliaus duomenimis, Lietuva bene vienintelė ES šalis, kurios architektų projektai niekada nebuvo patekę į geriausių Europos projektų 50-uką. Artimiausiems kaimynams – lenkams, estams, čekams jau yra pasisekę, o latviai sužibėjo šiemet.

"2005-aisiais man yra tekę būti vertinimo komisijoje renkant geriausią Latvijos architektūros projektą. Seniau latviai būdavo atsilikę nuo lietuvių, bet prieš ketverius metus matėsi, kad jie ima mus lenkti", – komentavo ekspertas. Kodėl Lietuvos autorių projektai nepatenka tarp geriausiųjų, A.Karaliaus nuomone, yra ne viena, giliai glūdinti priežastis.

Užsakymų gausos nesitiki

Rygos architektų biuras "Substance" pralaužė ledus Latvijos architektūros labui. Jaunų autorių suprojektuota Jūrmalos pradinės mokyklos pusiau atvira sporto aikštė jau puikuojasi užsienio architektūros žurnaluose ir interneto svetainėse.

"Paskelbus, kad patekome tarp 50 geriausių Europos projektų, sulaukiame dar daugiau dėmesio iš visų pusių. Atakuoja užsienio architektūros bei dizaino interneto svetainių kūrėjai, turime daug pasiūlymų publikuotis spaudoje", – dienraščiui pasakojo vienas projekto autorių architektas Arnis Diminas.

Tiesa, dar iki pastarojo įvertinimo apie Jūrmalos sporto aikštę rašyta žinomuose užsienio architektūros žurnaluose, kataloguose, ji bus pristatyta net Kinijos spaudoje.

Pernai už inovacijas "Substance" pelnė Latvijos architektūros prizą. Dėl to sėkmė Europos architektūros konkurse nebuvo netikėta.

"Atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje ekonominis sunkmetis, statybos apmirusios, architektai lieka be darbo, sunku prognozuoti, ar šis populiarumas mums pažers naujų užsakymų. Jei pripažinimas būtų atėjęs kiek anksčiau..." – ilgesingai statybos karštymetį prisiminė architektas.

Su kolege Brigita Barbale sporto aikštės eskizus braižęs A.Diminas stengėsi sukurti įdomų, nekasdienišką, intriguojantį pastatą. Ar rezultatas bus sėkmingas, iš anksto numatyti buvo sunku, nuo idėjos užuomazgų iki įgyvendinimo praėjo keleri metai.

"Pasisekė, kad turėjome gan lankstų užsakovą – Jūrmalos savivaldybę. Įkalbėti privatų klientą investuoti tiek pinigų į architektūrinę išvaizdą būtų nelengva", – atviravo autorius.

Architektas gyrė garsaus Latvijos kurorto valdžios požiūrį į architektūrą: "Jūrmala – ypatingas Latvijos miestas, turintis ambicijų. Kituose miestuose architektūrą dažniausiai nulemia mažiausia kaina", – komentavo architektas.

Originalios sporto aikštės projektą suspėta įgyvendinti dar iki atsiritant pasaulinei ekonominei krizei. 2007 m. aikštės statyba kainavo apie 1,5 mln. latų (apie 7 mln. litų). Panašiai tiek būtų kainavusi uždara, angaro tipo ledo ritulio arena su nedidelėmis tribūnomis.

"Uždaro tipo salei reikalinga papildoma ventiliacija, šildymas. Mūsų salė – pusiau atvira, tad nereikėjo brangios ventiliacijos ir šildymo įrangos. Pinigus galėjome investuoti į architektūrą", – paaiškino A.Diminas.

Rygos architektas maloniai prisiminė faktą, kad prie aikštės projekto įgyvendinimo prisidėjo ir Lietuvos įmonė "Šaltoji banga", kuri parūpino mobilią ledo aikštės įrangą.

Idėjos kelrodis – gintaras

Daugiau kaip 3 tūkst. kv. m ploto aikštė su pagalbinėmis patalpomis į upės pusę – atvira, į geležinkelio – uždara. Kadangi ji su stogu, gali veikti ištisus metus, bet kokiomis oro sąlygomis.

Aikštės pagrindas uždengtas sintetine danga, kuri šiltuoju metu tinkama krepšiniui, tinkliniui, rankiniui, atletikai, o šaltuoju metu čia sukuriama ledo arena.

Įkomponuojant naujakurį į buvusios turgavietės vietą, išsaugotas vienas jos mūrinių pastatų. Prie naujoko prisišliejusiame sename statinyje įrengti persirengimo kambariai, patalpos administracijos darbuotojams ir inventoriui laikyti.

Pusiau atvira sporto aikštė pakeitė Jūrmalos kurorto panoramą. Projekto autoriai tai numatė, todėl ieškojo Jūrmalai tinkamo simbolio ir atrado gintarą, kurį į krantą išplauna Baltijos jūra. Netaisyklingo, apskaldyto gintaro forma masyviam objektui aukštaūgių pušų apsuptyje autoriams pasirodė pati priimtiniausia.

Nors pastatas didelis, architektams norėjosi, kad jis būtų lengvas. Masyvias metalines konstrukcijas nuspręsta ne slėpti po stogu, bet palikti išorėje. Interjeras išvaduotas nuo sunkumo, o išorė išvengė monotonijos.

Stogo ir sienų dangai naudotas pusiau peršviečiamos plastiko plokštės. Tamsiuoju paros laiku, kai viduje įsižiebia šviesos, – aikštė tarsi šviestuvas miestelio panoramoje.


Šių metų Mies van der Rohe konkurse dalyvavo šie Lietuvos projektai:

Šiaulių miesto daugiafunkcinė sporto arena

Kauno medicinos universiteto biblioteka

Laisvalaikio ir konferencijų centras "Vėjas" Šeduvoje

Kauno oro uosto keleivių terminalas Karmėlavoje

Utenos A. ir M.Miškinių viešoji biblioteka

Individualus namas "Vila N" Vilniuje

Administracinis prokuratūrų pastatas Vilniuje



NAUJAUSI KOMENTARAI

Saulius1

Saulius1 portretas
Ne viskas taip puiku kaip atrodo: stogas peršviečiamas - nenaudingai eikvojama apšvietimo energija, stogas briaunuotas - padidintas sniego kaupimasis, ar nesugrius visi tie plastikai į vidų?
VISI KOMENTARAI 1

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių