Garažai virto sendaikčių sandėliukais ir net parduotuvėmis

Tūkstančiai kauniečių turi garažus, bet kas vakarą kovoja dėl vietos savo keturračiui daugiabučio kieme. Garažai toli nuo namų, todėl paversti sandėliukais, dirbtuvėmis. Garažai okupavo patrauklias teritorijas.

Saugojo net nuo šalčio

Kauno mieste yra apie pustrečio šimto garažų savininkų, statybos ir eksploatavimo bendrijų. Vis dėlto ar šiandien garažų miesteliai sprendžia itin opų automobilių stovėjimo vietų stygiaus klausimą? Beveik ne, nes šiandien vairuotojas savo žirgą nori palikti prie pat savo „rūmų“, o iki garažo masyvo gali tekti keliauti pėsčiomis 15–30 min. ar net pavažiuoti viešuoju transportu.

Daugiabučius mikrorajonus Kaune projektavęs architektas Alvydas Steponavičius pamena, kad garažų masyvai atsirado tais laikais, kai automobilis buvo ne tiek kasdienė susisiekimo priemonė, kiek prestižo įrodymas.

„Visi norėjo automobilį laikyti šiltai, todėl nemažai garažų tuomet buvo šildomi. Ten pat vyrai savo automobilius remontavo ir gražino“, – pasakojo architektas. Pasak jo, ilgainiui garažų masyvai tapo tarsi automobilių mėgėjų klubai, susibūrimų, bendravimo vieta. Pastatę automobilį vyrai dar užsibūdavo pasikalbėti ar pažymėti kokią nors progą.

„Ten, kur garažai netoli nutolę nuo gyvenamųjų namų, ypač jei garažai įrengti po žeme, panašiai vyksta ir dabar“, – juokėsi A.Steponavičius.

Vis dėlto dauguma garažų yra gana toli, o metalinių garažų plantacijos atsirado netgi užmiestyje. „Kauniečiai vis tiek jais naudojosi, kovojo dėl teisės turėti ten savo vietą. Žmonės mašiną norėjo laikyti saugiai, kad ji tarnautų ilgą laiką“, – prisimena architektas.

Šiandien daugybė garažų yra virtę sandėliukais daiktams ir daržovėms laikyti, dirbtuvėmis, autoservisais ar net parduotuvėmis. Kai kam tai laisvalaikio leidimo vieta ką nors konstruojant, jaunimui – pasilinksminimo erdvė. Betrūksta, kad garaže kauniečiai pradėtų dar ir gyventi. Yra vadinamųjų garažinių, kurie turi vandentiekį, pasistatę elektrines ar malkines krosneles gali tūnoti ankštoje belangėje gūžtoje visais metų laikais.

Griautų ir statytų kitką

Dabar daugelis daugiabučių gyventojų automobilius palieka lauke. Vyrauja netgi nuomonė, kad garaže automobilis greičiau rūdija. Net ir prie naujų individualių namų ne visada numatomas šiltas guolis transporto priemonei.

A.Steponavičius pripažįsta, kad sovietmečiu dygusių garažų masyvai užima patrauklias miesto teritorijas, kuriose galėtų atsirasti kur kas reikšmingesni pastatai nei menkavertės architektūros vienaukščiai. Automobiliai karaliauja net rekreacinėse zonose.

„Mano projektuotame Draugystės parke yra dvi antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Jos buvo laikinos, numatytos užstatyti . Pietinėje dalyje turėjo išdygti sporto centras, o prie V.Krėvės prospekto – kultūros rūmai“, – pasakojo architektas.

Jo įsitikinimu, šios automobilių stovėjimo aikštelės yra likviduotinos jas įrengiant kitur, čia galėtų iškilti kad ir baseinas. „Kultūros namai priklausė pagal normatyvus, buvome priversti rezervuoti jiems vietą“, – pridūrė A.Steponavičius. Draugystės parke esantys žiedo formos garažų masyvai, pasak jo, atsirado dar prieš suprojektuojant patį parką.

Neišnaudojami plokšti stogai

Tie garažai, kurie yra arti daugiabučių kiemų ir glaudžia automobilius, vis tiek išnaudojami neefektyviai. Vadovaujantis šiandieniais standartais, ant garažų stogų galėtų būti įrengtos vaikų žaidimo, sporto, poilsio aikštelės. Apskritai, kadangi šiuose garažuose telpa palyginti nedaug automobilių, jų vietoje galėtų rastis modernūs, kelių aukštų, kur kas talpesni garažai. Žinoma, tai pareikalautų didelių investicijų.

„Miegamieji rajonai buvo statomi centralizuotai, mano nuomone, jie ir dabar turėtų būti tvarkomi bei prižiūrimi centralizuotai. Pavyzdžiui, galima pastatyti garažus už banko pinigus ir nuomoti juose vietas“, – išeitį siūlo A.Steponavičius. Kita vertus, būtų susiduriama su daugybės savininkų interesais. Todėl, architekto nuomone, privačią žemę paimti visuomenės reikmėms turėtų būti lengviau, nei yra dabar.

Rinkoje mūrinių garažų kainos labai priklauso nuo vietos. Atokiau daugiabučių esančiose masyvuose jie siūlomi už 7–8 tūkst. litų, arti prigrūstų kiemų garažai parduodami už 20–30 tūkst. litų.

Paliekamas status quo

Savivaldybės įmonės „Kauno planas“ architektas Laurynas Byla, rengiantis Specialųjį automobilių saugyklų išdėstymo Kaune planą, teigė, kad garažų masyvai paliekami tokie, kokie yra. L.Bylos nuomone, automobilių stovėjimo vietų stygiaus problemą daugiabučių kvartaluose švelnina tie garažai, kurie netoli namų.

Specialiajame plane naujų garažų masyvų nenumatoma, yra tik keletas daugiaaukščių stovėjimo aikštelių miesto centre. Kitur didinti automobilių vietų skaičių siūloma platinant kai kurias gatves, išplečiant esamas antžemines stovėjimo aikšteles.

Pasak L.Bylos, užsakant specialųjį planą, suformuluota užduotis numatyti tokias aikšteles, kurias įrengti galima būtų kiek įmanoma pigiau ir greičiau. Taigi, plane numatytos teritorijos prie daugiabučių namų, kuriose jas būtų galima įrengti. Tiesa, kieno sąskaita tai būtų daroma, neaišku.