Net ir mažame sklypelyje prie namų ekologiškai auginant bulves ar kitas daržoves galima gerokai padidinti jų derlių

Keli daržininkai mėgėjai jau pernai augino bulves ir kitas daržoves naujoviškai. Jų nereikėjo ravėti, kaupti, tręšti, naudoti cheminių preparatų prieš ligas ir kenkėjus.

Vasara be rūpesčių

“Pusę bulvių pasodinau ir prižiūrėjau tradiciniu būdu, o eksperimentinėje lauko pusėje įspraudžiau bulves į dirvą, pabarsčiau superfosfatu (dvi saujos kvadratiniam metrui) ir užklojau maždaug 15 cm sluoksniu šiaudų. Eksperimentiniame lauke pasodintos bulvės sudygo 10 dienų vėliau nei pasodintosios tradiciniu būdu. Pastarąsias reikėjo ir apkaupti, ir ravėti, ir nuo kolorado vabalų apginti. Eksperimentiniu būdu pasodintos bulvės augo nekeldamos jokių rūpesčių. Be to, jų virkščios rudenį ilgai žaliavo, o derlius buvo beveik tris kartus didesnis, nei tradiciniu būdu sodintų ir prižiūrėtų bulvių”, - tvirtino Raimundas Vyčiūnas, pasinaudojęs Nikolajaus I.Kurdiumovo patarimais.

Dalia Katilevičienė pernai bulves sodino tiesiai į laukinę nesukastą pievą. Prieš tai ją aklinai uždengė, kad nedygtų piktžolės, išardytomis kartoninėmis dėžėmis. Po to maždaug kas 25 cm į aštriu kastuvėliu įpjautą kartoną įspraudė bulves taip, kad didesnė jų dalis liktų kartono viršuje. “Tarp įspraustų bulvių eilių palikau 60 cm, nes jos mėgsta erdvę. Sodinau šachmatų tvarka. Taip pasodintas bulves užklojau storu (apie 15-20 cm) šieno sluoksniu. Kai sudygo, užverčiau šiaudais taip, kad atrodė tarsi apkauptos. Bulvės sudygo ir augo, piktžolės pro kartoną neprasimušė. Bulvių nelaisčiau ir nekaupiau. Rudenį ne kasiau, o surinkau nuo žemės didžiules bulves, kurios puikiai laikėsi žiemą. Šiemet į tą lauką sodinsiu jau kitas daržoves, nes bulvės gerai išpureno dirvą. Neliko nei žolių, nei kartono. Beje, vasarą kartą mulčiavau nupjauta pievos susmulkinta žole tą keistą bulvių lauką”, - pasakojo Dalia.

Pomidorai, tarpstantys velėnoje

Ant piktžolėtos dirvos ar velėnos galima auginti įvairias daržoves. Pirmiausiai reikia sukalti iš keturių lentų dėžę (pavyzdžiui, metro pločio ir keturių metrų ilgio). Tuomet išversti ant velėnos su žole ar ant piktžolėtos dirvos kelis karučius mėšlo, jį išsklaidyti ir uždengti kartonu (galima naudoti išardytas pakuotes) ar trigubu laikraščio sluoksniu. Ant šio kartono ar laikraštinio popieriaus paskleisti nesubrendusio komposto ar mėšlo (pravers ir bet kurios kitos pūvančios organinės medžiagos) ir viską pridengti vytinta nupjauta žole ar šiaudais, lapais (maždaug 5-6 cm sluoksniu). Tinka užberti saulėgrąžų lukštų.

Pirmais metais į tokią lysvę sėklų nepasėsi, todėl sodinami daigai. Pavyzdžiui, pomidorų ar agurkų, paprikos, aguročių. Galima sodinti ir bulves. Sodinama taip: padaromos duobutės, praskleidus šiaudus ir mėšlą. Tuomet smailiu įrankiu popieriuje ar kartone praduriamos skylutės. Daigas įstatomas į duobutę ir apiberiamas žemėmis, kurios saugos daigą nuo rūgštaus mėšlo, kol šis sušus. Tuomet palaistoma ir apdedama storu šiaudų sluoksniu. Jei dažnokai lis, laistyti nebereikės.

Kitais metais mulčias (vytinta žolė, šiaudai, lapai, nesuiręs kompostas ir kt.) pavirs geru kompostu, pagerės dirvožemio struktūra. Nuėmus lysvės derlių, liks švari, be piktžolių dirva. Tereiks pridėti puvenų ir sėti viską, ką panorėsime. Per porą metų tokiu būdu ūkininkaujant smarkiai padidėja lysvių derlingumas. Beje, toks daržovių auginimo būdas labai populiarus Suomijoje.

Patarimai protingiems daržininkams

Lietuvos žemės ūkio universiteto biomedicinos daktarė Honorata Danilčenko primena, kad dirva - tai gyvas organizmas. Tad nežalokime jo kastuvu - purenkime dirvą sodo šakėmis 12-15 cm gyliu. Nepatariama kasti dirvos kastuvu, maišyti viršutinį jos sluoksnį su apatiniu, nes tokiu būdu sugadinama dirvos struktūra, sutrikdoma mikroorganizmų veikla derlingame dirvos sluoksnyje. Sukasus dirvą kastuvu, tik po daugel savaičių sunormalėja dirvos gyvenimas.

Mokslininkė primena, kad dirvoje sezono metu visą laiką turi kas nors augti. Nuėmus paskutinį daržovių derlių, reiktų sėti žaliąją trąšą (sideratus). Per sausrą daržas laistomas nuo saulės patekėjimo iki 10 val. ryto ir pavakariais, o kai karšta - iki 8 val. ryto ir po 18 val. Tręštos lysvės laistomos rytais. Svarbu laistyti sistemingai. Negalima laistyti šaltu vandeniu (vandentiekio ar šulinio). Ypač tai netinka karštomis dienomis, nes nuo šalto vandens augalai patiria terminį šoką. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, pomidorai gali netekti net trečdalio derlingumo, o agurkai taps kartūs. Laistyti itin tinka nusistovėjęs, saulės paveiktas vanduo. Pravartu atsiminti tai, kad vienas purenimas sutaupo penkis laistymus (tai nesunku pastebėti, kai po lietaus dirva pasidengia plutele).

Ekologiniame darže dirvos paviršius mulčiuojamas. Mulčias - tai maistas dirvos mikroorganizmams, o ne augalams. Mulčias sukuria grumstų dirvos struktūrą, palaiko jos drėgmę ir pastovią temperatūrą, stelbia piktžoles, stabdo dirvos eroziją. Mulčią dera barstyti dažnai nestoru sluoksniu (5-7 cm), kad jis pūtų lėtai. Mulčiui itin tinka įvairios daržo atliekos, piktžolės be sėklų, pavytusi nupjauta žolė, nevisiškai suiręs kompostas.