Lietuvoje pristatyta dar viena ekologiškos kosmetikos linija, atkeliavusi iš tolimosios Australijos. Šios kompanijos įkūrėja Tarj Mavi pasakoja savo istoriją: ji sėkmingai dirbo veterinare iki tos dienos, kai po gimdymo jos veidą išbėrė pigmentinės dėmės. Ji atsisakė pasiūlymų gydytis lazeriu ar šveisti veidą chemine rūgštimi ir ėmėsi tyrinėti biologiškai aktyvių medžiagų poveikio žmogaus odai. Šiandien australė ne tik džiaugiasi išgydyta oda, bet ir tikina atradusi žolelę, kuri moteris nuo raukšlių apsaugo taip pat, kaip po oda leidžiamas botulino toksinas (botoksas).

Moters sukurta kosmetika iš Australijos kvepia agurkais, rožėmis, apelsinais, kiti joje atpažįsta kario prieskonį. Kompanijos įkūrėja T. Mavi pasakoja taikiusi į dar aukštesnį tikslą, nei ekologiška sertifikuota kosmetika. Produktuose yra moksliniais tyrimais patvirtintų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios suteikia trokštamą rezultatą: saugo odą nuo senėjimo, skaistina arba naikina pigmentines dėmes, intensyviai drėkina arba mažina jau esamas raukšles. Skirtingos kosmetikos gaminių pakuotės spalvos simbolizuoja šias keturias odos problemas.

Išsigydė pigmentines dėmes

T. Mavi istorija panaši į kitų ekologiškos kosmetikos kūrėjų – moteris turėjo slėpti dėmėmis išmuštą veidą po storu pudros sluoksniu, o nuo siūlomų gydymo metodų ją krėsdavo šiurpas. Ji galėjo rinktis šveisti veidą stipria rūgštimi arba naikinti atsiradusias dėmes lazeriu.

„Pagalvojau, jog daugelis moterų visame pasaulyje greičiausiai galvoja taip, kaip aš. Jos nenori taip agresyviai gydyti odos, tačiau galbūt neturi kito pasirinkimo. O visos tos kosmetikos priemonės? Šiandien mūsų gyvenamoje aplinkoje pilna alergenų, kam dar juos, tokius kaip parabenai, tepti ant odos?", - interviu GRYNAS.lt pasakojo T. Mavi.

Australė prisimena, jog akis jai atvėrė viešnagė vienoje farmacijos parodoje Vašingtone.

„Išsiaiškinau, jog galiu pasiekti norimą rezultatą, tai yra išsigydyti pigmentines dėmes ir su natūraliais produktais, tik tai truks ilgiau. Tuo metu ekologijos banga pasaulyje dar tik pradėjo kilti. Pradėjau domėtis tais aktyviais natūraliais ingredientais, išsiaiškinau, jog jų iš viso yra apie 100. 2007-aisiais įkūrėme savo kompaniją ir man padėjo šie kremai. Išsigydžiau pigmentines dėmes, galėjau nustumti pudrą į šalį", - džiaugėsi moteris.

Pirmoji Australijoje

Moters kompanijos kuriama kosmetika turi Australijos sertifikavimo organizacijos „The Organic food chain" sertifikatą, 78 proc. jos sudedamųjų dalių yra sertifikuotos ekologiškos, 100 proc. sudedamųjų dalių – natūralios. Įvairiuose kosmetikos produktuose yra 24 aktyvios medžiagos, kurių efektyvumą patvirtino mokslininkai.

„Pavyzdžiui, paakių kremas savo sudėtyje turi net 7 aktyvias medžiagas. Turėjome pasikviesti į pagalbą specialistus, nes net ir natūralios medžiagos kartu gali netikti. Jos gali tiesiog slopinti viena kitos poveikį. Todėl svarbu gerai išsiaiškinti, koks kiekvienos iš jų poveikis, su kuo kiekviena jų dera", - aiškino australė.

Šios kosmetikos pakuotės tarsi nuštampuotos įvairiais sertifikatų bei „Be ...„ logotipais. Vienas iš jų patvirtina, kad kosmetikoje nėra naftos produktų, talkų, parabenų, sulfatų, dirbtinių kvapų ar spalvų, ftalatų, silikonų ir dar gausybės grožio pramonės magnatų taip mėgstamų medžiagų. Šios kosmetikos taip pat nėra „gavęs“ nė vienas gyvūnas, ji tinka veganams.

„Buvome pirma ekologiškų produktų sertifikatą gavusi kompanija Australijoje. Kaip mums tai pavyko? Na, visų pirma gavome ilgą ilgą draudžiamų produktų sąrašą", - juokiasi T. Mavi.

Moteris teigia, jog jai, kaip buvusiai medikei - farmacininkei patinka tyrinėti įvairias medžiagas bei produktus, juos vertinti, nors kartu pripažįsta, kad atrast grynas, švarias, sertifikuotas medžiagas, jas suderinti buvo tikrai labai sunku.

Primena alaus gamybą

Tačiau pažvelgus į produktų sudėtį kyla daug klaustukų. Hialurono rūgštis? Pastaroji medžiaga, žinoma, intensyviai drėkina odą, tačiau ji dedama į daugybę neekologiškų ir nieko bendro su natūralumu neturinčių kosmetikos produktų. Taip pat tokios medžiagos kaip „Omega 3" jau yra ne kartą girdėtos, skanduojamos didžiųjų kosmetikos gamintojų.

„Taip, hialurono rūgštis išgaunama iš tam tikros rūšies grūdų. Sintetiniu būdu – per tris dienas. Ir viskas. Mes ją išgauname natūraliai ir visa tai trunka maždaug mėnesį. Grūdai yra supjaustomi, tuomet fermentuojami. Procesas panašus į alaus gamybą. Būtent tokiu būdu išgaunama natūrali hialurono rūgštis", - pasakoja Tarj Mavi.

Ji dalinasi ir kitais savo atradimais: Chlorella vulgaris arba lietuviškai – japoniškoji chlorelė – tai jūros dumblis, kurio ekstraktas padeda naikinti tamsius paakių ratilus, raukšles. Internete mirga įvairių receptų, kuriuose šį augalą rekomenduojama vartoti maistui.

Augalinis botoksas

Kita žolelė, kurią vertina vyresnio amžiaus moterys – tai Hibiscus esculentus arba valgomoji ybiškė.

„Tai – augalinė alternatyva botulino toksinui. Tikrai. Moterys leidžiasi botuksą tam, kad juo būtų užpildytos raukšlės. Iš tiesų botulino toksinas keliems mėnesiams tarsi paralyžiuoja tos vietos raumenis, jie nebegauna judesio signalo. Pasaulyje gausu ir tokių procedūrų „aukų„ su pasibaisėtinai atrodančiais veidais. Valgomosios ybiškės ekstraktas irgi turi, galima sakyti, panašių savybių. Tačiau jis neparalyžiuoja raumenų, o tiesiog juos atpalaiduoja. Veido raumenys nuolat yra tarsi miego būsenoje, kitaip tariant, atsipalaidavę, tarsi mes tuo metu miegotume. Tokiu būdu valgomoji ybiškė padeda mažinti raukšles, jos pastebimai mažėja jau po 28 dienų naudojimo“, - pasakojo T. Mavi.

Ji teigė, jog kosmetiką kūrė maždaug 35-erių metų moterims, tačiau šiandien priemonėmis nuo senėjimo bei įvairių raukšlelių mažinimu rūpinasi vis jaunesnės ir jaunesnės moterys. Priemones nuo senėjimo grožio specialistai rekomenduoja pradėti naudoti nuo 25-erių, kai kurie – ir dar anksčiau.

Pritaikyta moterims, bet nekenktų ir žuvims

Moteris priduria, jog ir Australijoje nėra jokių griežtų įstatymų, nustatančių, kurie gamintojai gali ant savo pakuočių riebiomis raidėmis rašyti „natūralus„ ar „ekologiškas“.

„Maždaug nuo 2002-ųjų ekologija buvo mada. Mažinome cukraus kiekį savo racione, atsisakėme GMO, žmonės pradėjo stebėti, kuo maitinasi. Tuomet daugelis sakė: „Mano gaminys – ekologiškas„. Bet kaip galutiniam pirkėjui žinoti, ar tikrai? Todėl ir siekėme visų aukščiausių sertifikatų ir patvirtinimų, kokius tik įmanoma gauti. Šiandien kai kuriems žmonėms ekologija – tai gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, mums. Stengiamės, kad gamindami savo produkciją netgi sumažintume anglies dvideginio kiekį aplinkoje. Mūsų pakuotes būtų galima užkasti darže – jos lengvai suyra, neturi jokio neigiamo poveikio nei dirvai, nei žuvims, jei netyčia su gruntiniais vandenimis pasiektų vandens telkinį“, - dėstė T. Mavi.